Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Teisės aktų laikymasis

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Vienu atveju, vaikai, dažnai namuose pripratę valgyti nesveiką maistą, mokykloje visai nevalgo arba užkanda šalia mokyklų esančiose greito maisto užkandinėse, kur visada „rafinuotai skanu“. Kitu atveju, vaikų maitintojai valgyklose neretai gamina, pasak vaikų, – neskaniai, su padažais, prisismilkusiu aliejumi.

Visgi R. Bogušienė pastebi, kad tikrai taip nėra visur. Dažnu atveju vaikų skonio receptoriai sugadinti, bet pasitaiko atvejų, kai virėjos 20 metų gamina pagal tuos pačius receptus, kurie grįsti tik sotumo patenkinimu, ir neretai prasilenkia su palankumu sveikatai, pavyzdžiui, vištienos krūtinėlės apvoliojimai miltų ir kiaušinio plakinyje, apskrudę žemaičių blynai. O virėjos sako: „jei nepaskrudinsime – nevalgys!“ Jos teigia, kad atėję vaikai visuomet prašo kuo labiau apskrudusio maisto. O kiaušinio ir miltų plakinys reikalingas tam, kad būtų didesnė išeiga, nes kitu atveju, jei būtų vien tik mėsa, išaugtų kaina.

„Tai gal nekurkime tų painių teisės aktų, o padėkime vaikų maitinimo organizatoriams vykdydami kompleksinį bendruomenių švietimą, sveikatai palankaus maisto degustacijas vaikams ir valgymo kultūrą formuokime nuo mažumės tiek darželiuose, tiek namuose. Pateikime vaikų maitinimo organizatoriams sveikatai palankių patiekalų receptus, o ne tuščius teisės aktus“, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

Žinoma, gaminant maistą, įsijungia ir žmogiškasis faktorius: viena virėja gali skaniau pagaminti iš tų pačių žaliavų ir pagal tą patį receptą, o kita gali net sugadinti, kad ir sveikatai palankų valgį. Nepamirškime dar apie druskos ir cukraus kiekius, kurie dažnai realiuose patiekaluose neatitinka reikalavimų: beriama „iš akies“, kai iš tiesų turėtų būti tiksliai sveriama ir žiūrima, kad druskos patiekaluose būtų ne daugiau 1 g/100 g, o cukraus ne daugiau 5g/100g. Negana to, kai kuriais atvejais patiekalai net neatsitiktinai neatitinka teisės aktų. Motyvuojama, kad nenorima švaistyti maisto – svarbu, kad vaikai nebūtų alkani, todėl virėjos deda pakankamai cukraus, druskos, rafinuotų riebalų, kad tik maistą suvalgytų.

Suprantama, virėjos ir vaikų maitinimo organizatoriai negali nulemti visumos – vaikų mitybos įpročiai formuojami ir namuose. Visgi vaikų maitintojams tenka išklausyti abiejų pusių skundų: jei vaikas alkanas – nepatenkinti tėvai, jei gamina ne taip, kaip vaikai pripratę, – nepatenkinti vaikai.

Teoriškai meniu suderintas, kalorijų skaičiai atitinka, bet praktiškai gaminama pagal daugiametę patirtį ir įpročius, o maistinė ir energinė vertė realybėje niekada nesutampa su teorine. Darželių valgiaraščiuose daržovių įtraukta apie 200 g per dieną vaikui, bet, ar jis suvalgo jas, ar tik gražūs skaičiai popieriuje, nors ir dvigubai mažesni nei rekomenduojama sveikatos specialistų. Jau nekalbama apie pavienių patiekalų meniu, kurio mokyklose nereikia derinti, vaikai renkasi iš pavienių patiekalų, čia improvizuoti galima dar plačiau, o daržovių gali apskritai nebūti.

Valgiaraščiai ir jų kontrolė

Darželiuose valgiaraščiai derinami. Vaikai valgo (priverstinai) reguliariai. Tai sveikintina. Maitinimo kaina įskaičiuojama į bendrą mokestį darželiui (ugdymas + maitinimas).

Mokyklose reguliariai šilto maisto ir pagal suderintus valgiaraščius gauna tik socialiai remtini vaikai. Visi kiti renkasi iš meniu (kaip kad nuėję į kavinę), kuriame retas iš patiekalų yra tausojantis, retas pietų valgis yra su šviežiomis daržovėmis, nors toks privalo būti pagal apibrėžimą vaikų maitinimo apraše. Daugiau siūloma tiesiog stipriai perdirbto, sunkiai virškinamo maisto (cepelinų, žemaičių blynų).

Kyla klausimas, kas kontroliuoja valgiaraščius ir maisto kokybę? Kontrolę ugdymo įstaigose atliekantys VMVT specialistai dažniausiai į situaciją pasižiūri teoriškai. Jie sutikrina bufete esančius užkandžius, ar nėra draustinų priedų, ar galiojimo laikas nepasibaigęs. Maistas nėra kruopščiai degustuojamas, tiriamas realus cukraus kiekis jame. Nėra patariamojo balso, kaip pagaminti ir ką, kad būtų sveikatai palankiau ir vaikai valgytų.

VšĮ „Sveikatai palankus“ su maisto technologe ir mitybos specialiste Raminta Bogušiene siūlo vaikų maitinimo gerinimui ne teisės aktų pokyčius, bet, visų pirma būtinas vaikų ir juos supančių suaugusiųjų švietimas apie sveikatai palankią mitybą bei informacija, kad sotumu grįsta mityba veda į sveikatos praradimą. Praverstų ir mokymai apie reguliarią subalansuotą, įvairiapusę mitybą.

Be to, turėtų būti privalomas pietų valgymas mokyklose. Šilto, šviežiai ruošto maisto, kuris būtų pagamintas pagal karšto pietų patiekalo apibrėžtį su daug daržovių, pilnavertėmis grūdinėmis kultūromis ir baltymais. Žinoma, tai tik kelios pagrindinės idėjos, kurių yra žymiai daugiau.

Verta atkreipti dėmesį ir į Skandinavijos pavyzdį

Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko komentaras: „Mano nuomone pagrindinė problema yra ta, kad mokyklose vaikai negauna žinių apie sveiką mitybą, nes sveikatos dalykai integruoti į kitus dėstomus dalykus. Dėl to informacija, jei ir pateikiama, tai nenuosekliai, nesistemiškai, prieštaringai. Kai vaikai nežino, kaip maitintis, tai ir maitinasi, kaip kas išmano. Taip pat gero pavyzdžio nėra ir šeimose.

Greito maisto užkandinių mieste atitolinti nuo mokyklų neįmanoma (nebent kioskus), tai savivaldybės prerogatyva, tačiau pačios mokyklos neturėtų vaikų išleisti iš teritorijos pamokų metu. Pertraukos turėtų būti ilgesnės, pamokos turėtų būti slenkančiu grafiku, kad pakaktų laiko visiems pavalgyti − kol vieni mokosi, kiti valgo, – bet tai sprendžia savivaldybės ir pačios mokyklos. Savivaldybių asociacijai tai jau ne kartą sakėme. Dabar sudarinėjame institucijų darbo grupę vaikų maitinimo problemoms spręsti, prie šio klausimo dar grįšime.

Daugumai neskanu, kai „trūksta“ cukraus, druskos ar riebalų, kiti vaikai sako, kad kai įvedėme sveiką maistą, pasidarė nebeskanu, nes namuose išderintas natūralaus skonio suvokimas.

Visuomenės sveikatos specialistas, dirbantis mokyklose, mokiniai ir tėvai turėtų nuolat stebėti vaikų maitinimą, o ne laukti, kol VMVT kartą metuose apsilankys (dažniau netikrinama ir kitose šalyse). Mokyklose turi veikti vidinė kontrolė − šiuo metu, jei maitinimas neatitinka nustatytų reikalavimų, tai kartu ir visuomenės sveikatos specialisto blogai vykdoma pareiga. Žinoma, taip pat reiktų tobulinti ir VMVT inspektorių klausimyną, pagal kurį jie tikrina ugdymo įstaigas, įtraukiant naujus, aktualius patikros kriterijus.

Didelė bėda yra ir tai, kad vaikų maitinimo specialistų (virėjų) kvalifikacija dažniausiai žema. Jiems ne tik trūksta žinių apie sveikatai palankų maistą, bet ir nėra žinių apie kitokio nei klasikiniai patiekalai maisto gamybą. Manau, kad vaikams yra atsibodę tie nuolatiniai, dar sovietiniais laikais sukurti standartiniai receptai. Deja, bet nėra kreipiamas dėmesys, kaip sveikai ir skaniai maitinama Skandinavijos ar kitose pažangiose vakarų Europos valstybėse.“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.