Y ir Z kartų vaikai: kaip atplėšti juos nuo ekranų ir sudominti gyva veikla

Remiantis amerikiečių sociologų William Strausso ir Neil Howe'o kartų teorija, kas 20 metų užauga nauja išskirtiniais požymiais pasižyminti žmonijos karta. Kiekvienos jų pasaulėžiūrą ir asmenines savybes daugiausia nulemia istorinis laikmetis, tuometinė politinė ir kultūrinė situacija, socialinės galimybės, technologijų proveržis.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Išplito idėja, jog tam tikro amžiaus žmones vienija panašūs įsitikinimai, požiūris ir elgesys, kadangi visi jie iki pilnametystės auga tuo pačiu laikotarpiu. Taigi ne vieniems tėvams ar pedagogams kyla klausimų, kokiais būdo bruožais pasižymi šiandienos vaikai, kas jiems svarbu? Kaip šiuos vaikus ugdyti bei koks laisvalaikis jiems mielesnis?

1984-2003 m. gimę vaikai yra laikomi Y karta. Jų požiūriui ir įsitikinimams daugiausia įtakos turėjo išpopuliarėjusios naujosios technologijos, internetas, socialiniai tinklai. Y kartos vaikai nori tobulėti, siekti įvairių gebėjimų ir įgūdžių, turi didelių ambicijų. Jie moka ir nori dirbti komandoje, mielai dalinasi savo idėjomis ir yra atviri naujovėms. Vėlesnės Z kartos (prasidėjusi 2003 m. ir truksianti iki 2023 m.) vaikai yra pasirengę užkariauti pasaulį, trokšta būti išskirtiniais ir yra labiau individualistai.

Kaip sudominti vaikus ir juos išmokyti?

Edukologų teigimu, Y kartos mokinių lavinimo klausimus kas, kur ir kada keičia Z kartos klausimai kaip, kuo skiriasi ir kuo panašūs vieni ar kiti dalykai.

Y ir Z kartų vaikai: kaip atplėšti juos nuo ekranų ir sudominti gyva veikla
© Asmeninio albumo nuotr.

„Z kartos vaikai nemėgsta apribojimų ir griežtų rėmų - jie siekia turėti galimybę rinktis, mėgsta liberalesnius mokytojus. Ši karta, pasitelkdama internetinį ryšį, ypač mūsų šalyje, kur šis ryšys yra vienas iš geriausių pasaulyje, gali labai greitai gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus. Tad šie vaikai itin nemėgsta laukti - jiems reikia „dabar" ir „greitai". Juos būtina mokyti, kad ne viskas būna greitai pasiekiama, kad kartais atsakymo ar trokštamo rezultato reikia ir palaukti", – patirtimi dalijasi Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorė Rasa Šerpytienė.

30 metų vaikų švietimo srityje dirbanti R. Šerpytienė pabrėžia, jog dabartinės Z kartos vaikų ugdymui turi būti pasitelkiami kiti principai ir metodai negu Y kartos vaikams. Z karta kompiuterį, išmaniuosius telefonus ir internetą nori naudoti ne tik laisvalaikiu, bet ir pamokose, todėl mokymo procesuose ir toliau atsiras vis daugiau el. knygų, virtualių pažintinių žaidimų, interaktyvumu grįstų naujausių ugdymo metodikų. Taip pat itin svarbus ne tik mokytojų, bet ir tėvų, senelių požiūrio į vaiko asmenybę, jo poreikius pokytis.

Kokį laisvalaikį šiandien mieliau renkasi vaikai?

Vaiko laisvalaikio pasirinkimas priklauso ne tik nuo aplinkos, kurioje jis auga ir bręsta, bet ir nuo individualių charakterio savybių, temperamento. Papildoma veikla turi būti įdomi, leisti vaikui jaustis savimi, praplėsti jo pažinimo, socialinių ir komunikavimo, asmeninių įgūdžių ribas. Specialistai pastebi, jog šiandien vaikams svarbu, jog tėvai domėtųsi jų veikla ir pasiekimais.

„Lietuvos žirgyne" jojimo treneriu dirbančio Vytauto Paznanskio teigimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikai pasirenka lankyti jojimo pamokas yra tėvų ir artimųjų, kurie anksčiau patys buvo susidūrę su žirgais ir jodinėjimu, paskatinimas. „Neretai ir vaikai, ir tėvai kartu lanko jojimo užsiėmimus ar dalyvauja varžybose, siekia aukštų rezultatų žirginiame sporte. Bendra veikla padeda geriau pažinti vieniems kitus ir sustiprinti tarpusavio ryšį, kartu patirti gerų emocijų ir įspūdžių, pasidalyti pasiektais rezultatais ar patarimais", - pasakoja V. Paznanskis, baigęs sportininko karjerą ir kitus jojimo paslapčių mokantis jau 28 metus.

Kai kurie vaikai į žirgyną ateina ir svajodami pasiekti aukštų rezultatų žirginiame sporte, norėdami tapti tokiais, kaip varžybose ar per televizorių matyti sportininkai. Pradėti jodinėti, be jokios abejonės, skatina ir šio užsiėmimo populiarumas Vakaruose, jojimo meno kultas klasikiniuose literatūros kūriniuose ir kino juostose, garsių ir įžymių žmonių, tarp jų ir monarchų, aistra šiam užsiėmimui. Jojimas taip pat suteikia unikalią galimybę pabendrauti su gyvąja gamta, su vienu gražiausiu ir grakščiausiu žmogaus prisijaukintu gyvūnu. Jojimas ypatingai įtraukia vaikus tuomet, kai jiems pavyksta savarankiškai išsilaikyti balne ir valdyti žirgą.

Y ir Z kartų vaikai: kaip atplėšti juos nuo ekranų ir sudominti gyva veikla
© Asmeninio albumo nuotr.

V. Paznanskis pastebi, jog pastaraisiais metais daugėja vaikų, kurie pramokę joti nori įsigyti nuosavą žirgą ir toliau tobulinti turimus jojimo įgūdžius. „Žirgas reikalauja daug atsakomybės ir laiko - su juo būtina kasdien bendrauti, rūpintis jo priežiūra, lankyti treniruotes. Tokiu būdu kasdienis vaiko grafikas pasidaro labai įtemptas, neretai dėl žirgo gerovės ir draugystės su juo tenka atsisakyti kitų pramogų. Galima sakyti, jog žirgas padeda išmokti būti atsakingu ir rūpestingu, priimti spendimus savarankiškai", - atkreipia dėmesį treneris.

Šiandien vaikai yra apskritai linkę nedaug laiko praleisti gryname ore ir judrumo, sveikos gyvensenos klausimais yra gana pasyvūs. „Z kartos vaikai trokšta greitų rezultatų, todėl labai svarbu rasti alternatyvų ir būdų, kaip sudominti vaiką kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, pažinti jos reiškinius, išmokti bendrauti su gyvūnais ir trumpam pamiršti naujausias technologijas, krūvį, suaugusiųjų reikalavimus. Tai padaryti padeda jodinėjimas, ekologų, gyvūnų globos veiklos ir kiti susiję užsiėmimai, praplečiantys ne tik pažintines vaikų galimybes, bet ir emociškai stiprinantys, praturtinantys juos", - pabrėžia R. Šerpytienė, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorė.

Kiekvienam vaikui organizuota ir kryptinga veikla, užimtumas yra naudinga. Neformalusis vaikų švietimas papildo formalųjį švietimą. Vaikai yra mokomi kritinio ir laisvo mąstymo, atsakomybės, priimti sprendimus savarankiškai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. populiariausi buvo muzikos (33 proc.), sporto (31 proc.) ir dailės (12 proc.) užsiėmimai. Kiek mažiau vaikų rinkosi choreografijos (7,3 proc.), turizmo (1,7 proc.), gamtos ir ekologijos (1,5 proc.), teatro (1,5 proc.), techninės kūrybos (1,1 proc.), saugaus eismo (0,9 proc.), informacinių technologijų (0,4 proc.) ir kitus būrelius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.