5 dažniausios priežastys, kodėl vaikai tingi mokytis

 (4)
Kodėl vaikai, kurie iš prigimties yra smalsios ir žingeidžios būtybės, nenoriai mokosi, o po atostogų ne visada nori eiti į mokyklą? Apžvelgiame 5 priežastis, kurių dauguma susijusios su motyvacija bei nesėkmėmis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1. Galimybių ir reikalavimų neatitikimas

Daugelis tėvų vaikams renka „pačią geriausią" mokyklą. Skaito mokyklų reitingus, domisi ankstesnių mokinių pasiekimais ir svajoja, kad jų atžala toje mokykloje parodys pačius geriausius pasiekimus. Gerai, jei toks vaikas nuo mažų dienų yra labiau intelektualiai išsivystęs, o jei ne? Vaikui gali būti sunku mokytis klasėje, kurioje reikalavimai yra didesni, negu jo galimybės. Tai niekuo nesusiję su vaiko tingumu. Kartais net dedant pačias didžiausias pastangas vaikas nesugeba įsisavinti naujos informacijos. Viena nesėkmė, kita – ir vaikas gali prarasti motyvaciją bei norą mokytis. Tokiu atveju tėvams verta realiai įvertinti vaiko galimybes ir galbūt pagalvoti apie įprastą mokyklą, kurioje vaikas jausis geriau.

TAIP PAT SKAITYKITE:
25 klausimai vaikui vietoj banalaus "Kaip sekėsi šiandien?"
Kaip mokytis vaikui gali (ir turi) padėti tėvai

2. Neorganizuotumas

Tai dažna pradinių klasių vaikų problema. Kol jie yra mokykloje, padedami mokytojo, šiaip ne taip suspėja viską padaryti, tačiau grįžę namo to nebesugeba. Jau laikas gulti, o vaikas prisimena, jog namų darbai dar neparuošti - jis taip ir neprisėdo prie jų, nes nežinojo, nuo ko ir kaip pradėti. Pažaisti kompiuteriu, panaršyti išmaniajame, paplepėti telefonu su draugais – pašalinius reikalus atlikti jis spėja, o štai paruošti pamokas – ne. Nedirbant namuose, neatliekant namų darbų pažymiai pamažu ims prastėti. Vaikas praras norą mokytis.

Tėvų užduotis – išmokyti vaiką savidisciplinos, paaiškinti, kad yra prioritetai, kuriuos vaikas turi žinoti. Paprasčiausias siūlymas – drauge su vaiku surašyti jo dienotvarkę, kuri padės jam nenukrypti nuo tikslo.

3. Neįdomu

Vaikas tikėjosi, kad mokykla tai kažkas „ohoho!". Smagaus, linksmo, įdomaus. Juk taip jam kartojo mama, tėtis ir kiti prieš pradedant eiti į pirmą klasę. Tačiau realybė tokia, kad kartais mokykla vaikui tampa didele nuobodybe, kuomet reikia nuobodžiauti pamokoje, daryti neįdomius dalykus, o mokytojas nesudomina vaiko užduotimis, nežadina jo smalsumo ir kūrybinių galimybių. Jeigu vaikams nuobodu mokykloje, namuose jie irgi netrykš noru mokytis. Vaikams kartais sunku suprasti, kodėl jie mokosi vieno ar kito dalyko, kodėl tai būtina. Ir mokytojų, ir tėvų tikslas yra sudominti vaiką, jis turi suprasti, kad kiekvienas teorines žinias jis gali ar galės pritaikyti praktikoje.

4. Atmosfera klasėje

Kartais priežastis, kodėl vaikas nenori eiti į mokyklą, slypi jo klasėje ir santykiuose tarp vaikų. Jeigu mokykloje klesti patyčios, o mokytojai nesugeba užkirsti joms kelio, vaikas nenorės eiti į mokyklą. Bijodamas eiti į mokyklą, kur vėl patirs pažeminimą, vaikas praranda norą mokytis ir tai akivaizdžiai matosi jo pasiekimų knygelėje. Tėvai turėtų pasikalbėti su savo vaiku, ir jeigu įtaria, kad klasėje gali būti patyčių, jie turi būtinai įsikišti. Pirmiausia reikėtų aptarti susiklosčiusią situaciją su klasės mokytoju, mokyklos psichologu bei socialiniu darbuotoju.

5. Nuovargis

Vaikai, ypač pradinėse klasėse, labai greitai pavargsta. O jei dar lanko ne vieną užklasinės veiklos būrelį, jiems išvis nelengva. Nuovargis mažina vaikų galimybes įsisavinti naujas žinias. Tėvams gali atrodyti, kad jų gabusis ir talentingasis vaikas tiesiog tingi mokytis, tačiau priežastis – nuovargis, persitempimas. Tokiu atveju reikėtų peržiūrėti visą vaiko veiklų sąrašą – gal galima kažko atsisakyti? Taip pat svarbi dienotvarkė – kad tarp užsiėmimų vaikas turėtų galimybę pailsėti, pabūti gryname ore.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.