5 grėsmės, kurios mokykloje tyko pačių mažiausių

Vilniaus „Vyturio" pradinės mokyklos psichologė Aistė Burbienė, remiantis savo darbo patirtimi, aptaria populiariausias grėsmes, kylančias pirmoje klasėje ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti ar bent jau sušvelninti susidariusią padėtį.
© Shutterstock nuotr.

Pirmoji grėsmė - skirtingi reikalavimai

Jau nuo pirmųjų mokymosi mokykloje dienų vyksta vaiko „Aš" skilimas, nes jis skirtingai turi reaguoti į tėvų, mokytojų bei bendraamžių reikalavimus. Vaiko „Aš" vystosi trimis kryptimis: „naminis „Aš" - tėvams, „orientuotas į pasiekimus" - mokytojams ir „socialinis" - bendraamžiams. Tuomet ir atsiranda vidinės disharmonijos rizika.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip bendrauti su savo vaiku, kad užaugintume asmenybę
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Avinas
Akių miežis: kaip atpažinti ir gydyti

„Aš" vaizdas susidaro vaikui bendraujant su jam reikšmingais žmonėmis - tėvais, mokytojais ir bendraklasiais. Šio amžiaus vaikų savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su sėkmės ir laimės jausmu.

Ką daryti?

Vertėtų prisiminti, jog labiausiai šio amžiaus vaikai bijo nesėkmių ir to, kad nesugebės pateisinti reikalavimų, kurie dažnai yra per aukšti. Taip pat, kad nesugebės surasti savo vietos tarp bendraklasių ir draugų.

Svarbu puoselėti tikėjimą, kad vaikas sugebės atlikti mokykloje pateikiamas užduotis; jausmą, kad jis yra susijęs su klasės mokytoja ir klasiokais; jausmą apie prasmingą dalyvavimą grupės gyvenime. Vaiko klauskite, ką naujo jis išmoko, sužinojo. Orientuokitės ne į vertinimą, o tikslą, kodėl einama į mokyklą.

Antroji grėsmė - vaikų melas

Drįstu teigti, kad melas yra aplinkos ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta savybė. Vaikai, jausdami mus, sako tai, ką mes norime girdėti, sako taip, kad numestų nuo savęs atsakomybę, liktų nenubausti, išsisuktų iš nemalonios situacijos, būtų apipilti pagyromis.

Neatlikęs užduoties ar nepasiruošęs pamokai retas kuris ims ir prisipažins, kad tai jo kaltė, veikiau puls kaltinti mokytoją, kad tai ji kažko nepaaiškino ar nepasakė. Po susistumdymo klasėje, retai kuris pasipasakos, kokia buvo viso to pradžia, greičiau pasisakys, kad jis nieko nedarė arba padarė tai netyčia. Panašių mokyklinių situacijų apstu.

Ką daryti?

Čia labai svarbu pasakyti sau STOP viešam deklaravimui: „aš tikiu tik savo vaiku, jis nekaltas, kalti kiti". Taip, tikėti savo vaiku reikia, bet labai svarbu informaciją ir patikrinti. Dažnai nesigiliname, puolame arba guosti, arba, priešingai, numojame ranka ir pareikalaujame, kad vaikas nekeiptų į tai dėmesio.

Ir vienu, ir kitu atveju darome klaidą. Pirmuoju atveju pasėjame žinią, kad vaikas gali elgtis netinkamai, juo bus patikėta, ir viskas bus pateisinta. Antruoju atveju mes neatliepiame savo vaiko jausmų, kas ilgainiui augina menkavertiškumo jausmą.

Trečioji grėsmė - tingėjimas, t. y., bodėjimasis darbu, mokymusi

Dažniausiai vaikas pradeda tingėti, jei iš mažens neskatinamas jo veiklumas, jis nepratinamas įveikti kliūtis, nežadinamas vaiko domėjimasis buitiniais šeimos reikalais, nepratinamas dirbti, džiaugtis gerai atliktu darbu.

Ką daryti?

Patariu vadovautis nuostata, kad veikti, mokytis, atlikti mokytojos pavestas užduotis reikia. Vaikas neturi pasirinkimo galimybės spręsti matematikos uždavinį, ar ne, rašyti raideles, ar ne ir pan. Jis privalo tai padaryti.

Ketvirtoji grėsmė - pavydas

Vaikas gali jausti pavydą, kartėlio jausmą dėl to, kad kitam sekasi ar kad kito gerovė yra geresnė. Iš pavydo ir prasivardžiuojama, ir pastumiama, ir sugadinami daiktai.

Ką daryti?

Svarbu išsiaiškinti, ar vaiko netinkamo elgesio priežastis yra pavydas, ir padėti susivokti, kas su vaiku dedasi. Čia vėl labai svarbus palaikymas ir supratimas. Svarbu neišsigąsti, kad vaikas jaučia pavydą, nenuneigti šio jausmo, pabrėžti, kad tai yra normalu. Vaikai yra emocingi, įtaigūs, todėl ypač jautriai išgyvena pavydo jausmą.

Penktoji grėsmė - skirtingi lūkesčiai

Kartais kyla įvairių nesusipratimų dėl skirtingų lūkesčių, o jų susikerta net keturi: vaiko lūkesčiai mokytojai, tėvų lūkesčiai mokytojai, mokytojos lūkesčiai vaikui ir mokytojos lūkesčiai tėvams.

Ką daryti?

Labai svarbu apie tai pagalvoti, išsikalbėti, pamėginti vieniems kitus suprasti. Kai lauki, tikiesi vienų dalykų, o vyksta kiti, gali kilti įvairių reakcijų. Todėl kartais reikia išmokti tuos lūkesčius koreguoti arba būti lankstesniems, supratingesniems ir nebijoti aiškintis, kalbėtis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius (5)

Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu". Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambarį, žaislus ar pasirūpinti savo augintiniu.

Esant dideliems šalčiams, vaikai turi teisę neiti į mokyklą (15)

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti.

Kiek būrelių optimalu lankyti vaikui (1)

Mokyklą lankančio vaiko tėvai neretai dvejoja – ar reikia po pamokų vaikui lankyti papildomo ugdymo būrelius? Jei taip, tai kiek yra ne per mažai ir ne per daug?

Pradinių klasių mokytoja: privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.

Kaip išrinkti tinkamiausią mokyklą vaikui

Prasidedant naujiems metams, mokyklos pasirinkimas tampa itin opia ir svarbia tema būsimų priešmokyklinukų bei pirmokų tėvams.

Interviu su 7 metų Agata, kuri dėl vieno svarbaus reikalo planuoja kreiptis į Seimą (5)

Susipažinkite, septynerių su puse Agata Gabrėnaitė, gimusi Ispanijoje, gyvenusi JAV (Niujorke), pirmą klasę baigė Lietuvoje (Vilniuje).

Pieniniai dantys: rauti klibančius ar laukti, kol iškris patys?

Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug.

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?