5 grėsmės, kurios mokykloje tyko pačių mažiausių

Vilniaus „Vyturio" pradinės mokyklos psichologė Aistė Burbienė, remiantis savo darbo patirtimi, aptaria populiariausias grėsmes, kylančias pirmoje klasėje ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti ar bent jau sušvelninti susidariusią padėtį.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmoji grėsmė - skirtingi reikalavimai

Jau nuo pirmųjų mokymosi mokykloje dienų vyksta vaiko „Aš" skilimas, nes jis skirtingai turi reaguoti į tėvų, mokytojų bei bendraamžių reikalavimus. Vaiko „Aš" vystosi trimis kryptimis: „naminis „Aš" - tėvams, „orientuotas į pasiekimus" - mokytojams ir „socialinis" - bendraamžiams. Tuomet ir atsiranda vidinės disharmonijos rizika.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip bendrauti su savo vaiku, kad užaugintume asmenybę
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Avinas
Akių miežis: kaip atpažinti ir gydyti

„Aš" vaizdas susidaro vaikui bendraujant su jam reikšmingais žmonėmis - tėvais, mokytojais ir bendraklasiais. Šio amžiaus vaikų savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su sėkmės ir laimės jausmu.

Ką daryti?

Vertėtų prisiminti, jog labiausiai šio amžiaus vaikai bijo nesėkmių ir to, kad nesugebės pateisinti reikalavimų, kurie dažnai yra per aukšti. Taip pat, kad nesugebės surasti savo vietos tarp bendraklasių ir draugų.

Svarbu puoselėti tikėjimą, kad vaikas sugebės atlikti mokykloje pateikiamas užduotis; jausmą, kad jis yra susijęs su klasės mokytoja ir klasiokais; jausmą apie prasmingą dalyvavimą grupės gyvenime. Vaiko klauskite, ką naujo jis išmoko, sužinojo. Orientuokitės ne į vertinimą, o tikslą, kodėl einama į mokyklą.

Antroji grėsmė - vaikų melas

Drįstu teigti, kad melas yra aplinkos ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta savybė. Vaikai, jausdami mus, sako tai, ką mes norime girdėti, sako taip, kad numestų nuo savęs atsakomybę, liktų nenubausti, išsisuktų iš nemalonios situacijos, būtų apipilti pagyromis.

Neatlikęs užduoties ar nepasiruošęs pamokai retas kuris ims ir prisipažins, kad tai jo kaltė, veikiau puls kaltinti mokytoją, kad tai ji kažko nepaaiškino ar nepasakė. Po susistumdymo klasėje, retai kuris pasipasakos, kokia buvo viso to pradžia, greičiau pasisakys, kad jis nieko nedarė arba padarė tai netyčia. Panašių mokyklinių situacijų apstu.

Ką daryti?

Čia labai svarbu pasakyti sau STOP viešam deklaravimui: „aš tikiu tik savo vaiku, jis nekaltas, kalti kiti". Taip, tikėti savo vaiku reikia, bet labai svarbu informaciją ir patikrinti. Dažnai nesigiliname, puolame arba guosti, arba, priešingai, numojame ranka ir pareikalaujame, kad vaikas nekeiptų į tai dėmesio.

Ir vienu, ir kitu atveju darome klaidą. Pirmuoju atveju pasėjame žinią, kad vaikas gali elgtis netinkamai, juo bus patikėta, ir viskas bus pateisinta. Antruoju atveju mes neatliepiame savo vaiko jausmų, kas ilgainiui augina menkavertiškumo jausmą.

Trečioji grėsmė - tingėjimas, t. y., bodėjimasis darbu, mokymusi

Dažniausiai vaikas pradeda tingėti, jei iš mažens neskatinamas jo veiklumas, jis nepratinamas įveikti kliūtis, nežadinamas vaiko domėjimasis buitiniais šeimos reikalais, nepratinamas dirbti, džiaugtis gerai atliktu darbu.

Ką daryti?

Patariu vadovautis nuostata, kad veikti, mokytis, atlikti mokytojos pavestas užduotis reikia. Vaikas neturi pasirinkimo galimybės spręsti matematikos uždavinį, ar ne, rašyti raideles, ar ne ir pan. Jis privalo tai padaryti.

Ketvirtoji grėsmė - pavydas

Vaikas gali jausti pavydą, kartėlio jausmą dėl to, kad kitam sekasi ar kad kito gerovė yra geresnė. Iš pavydo ir prasivardžiuojama, ir pastumiama, ir sugadinami daiktai.

Ką daryti?

Svarbu išsiaiškinti, ar vaiko netinkamo elgesio priežastis yra pavydas, ir padėti susivokti, kas su vaiku dedasi. Čia vėl labai svarbus palaikymas ir supratimas. Svarbu neišsigąsti, kad vaikas jaučia pavydą, nenuneigti šio jausmo, pabrėžti, kad tai yra normalu. Vaikai yra emocingi, įtaigūs, todėl ypač jautriai išgyvena pavydo jausmą.

Penktoji grėsmė - skirtingi lūkesčiai

Kartais kyla įvairių nesusipratimų dėl skirtingų lūkesčių, o jų susikerta net keturi: vaiko lūkesčiai mokytojai, tėvų lūkesčiai mokytojai, mokytojos lūkesčiai vaikui ir mokytojos lūkesčiai tėvams.

Ką daryti?

Labai svarbu apie tai pagalvoti, išsikalbėti, pamėginti vieniems kitus suprasti. Kai lauki, tikiesi vienų dalykų, o vyksta kiti, gali kilti įvairių reakcijų. Todėl kartais reikia išmokti tuos lūkesčius koreguoti arba būti lankstesniems, supratingesniems ir nebijoti aiškintis, kalbėtis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (28)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi (33)

Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą

Šešerių metų vaikai paprastai keliauja į priešmokyklinę grupę, tačiau kai kurie tėvai nusprendžia, kad jiems jau laikas ir į mokyklą.

Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai (3)

Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?

Ar žinome, ką iš tikrųjų valgo mokyklose mūsų vaikai?

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.

Vaikui sunku susikaupti: priežastis gali būti netikėta

Priešmokyklinėje grupėje, o dar labiau pradinėse klasėse keičiasi vaikų dienotvarkė: vaikui tenka mokytis pasėdėti ramiai vienoje vietoje, klausyti, ką sako mokytoja ir atlikti tam tikras užduotis.