5 grėsmės, kurios mokykloje tyko pačių mažiausių

Vilniaus „Vyturio" pradinės mokyklos psichologė Aistė Burbienė, remiantis savo darbo patirtimi, aptaria populiariausias grėsmes, kylančias pirmoje klasėje ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti ar bent jau sušvelninti susidariusią padėtį.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmoji grėsmė - skirtingi reikalavimai

Jau nuo pirmųjų mokymosi mokykloje dienų vyksta vaiko „Aš" skilimas, nes jis skirtingai turi reaguoti į tėvų, mokytojų bei bendraamžių reikalavimus. Vaiko „Aš" vystosi trimis kryptimis: „naminis „Aš" - tėvams, „orientuotas į pasiekimus" - mokytojams ir „socialinis" - bendraamžiams. Tuomet ir atsiranda vidinės disharmonijos rizika.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip bendrauti su savo vaiku, kad užaugintume asmenybę
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Avinas
Akių miežis: kaip atpažinti ir gydyti

„Aš" vaizdas susidaro vaikui bendraujant su jam reikšmingais žmonėmis - tėvais, mokytojais ir bendraklasiais. Šio amžiaus vaikų savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su sėkmės ir laimės jausmu.

Ką daryti?

Vertėtų prisiminti, jog labiausiai šio amžiaus vaikai bijo nesėkmių ir to, kad nesugebės pateisinti reikalavimų, kurie dažnai yra per aukšti. Taip pat, kad nesugebės surasti savo vietos tarp bendraklasių ir draugų.

Svarbu puoselėti tikėjimą, kad vaikas sugebės atlikti mokykloje pateikiamas užduotis; jausmą, kad jis yra susijęs su klasės mokytoja ir klasiokais; jausmą apie prasmingą dalyvavimą grupės gyvenime. Vaiko klauskite, ką naujo jis išmoko, sužinojo. Orientuokitės ne į vertinimą, o tikslą, kodėl einama į mokyklą.

Antroji grėsmė - vaikų melas

Drįstu teigti, kad melas yra aplinkos ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta savybė. Vaikai, jausdami mus, sako tai, ką mes norime girdėti, sako taip, kad numestų nuo savęs atsakomybę, liktų nenubausti, išsisuktų iš nemalonios situacijos, būtų apipilti pagyromis.

Neatlikęs užduoties ar nepasiruošęs pamokai retas kuris ims ir prisipažins, kad tai jo kaltė, veikiau puls kaltinti mokytoją, kad tai ji kažko nepaaiškino ar nepasakė. Po susistumdymo klasėje, retai kuris pasipasakos, kokia buvo viso to pradžia, greičiau pasisakys, kad jis nieko nedarė arba padarė tai netyčia. Panašių mokyklinių situacijų apstu.

Ką daryti?

Čia labai svarbu pasakyti sau STOP viešam deklaravimui: „aš tikiu tik savo vaiku, jis nekaltas, kalti kiti". Taip, tikėti savo vaiku reikia, bet labai svarbu informaciją ir patikrinti. Dažnai nesigiliname, puolame arba guosti, arba, priešingai, numojame ranka ir pareikalaujame, kad vaikas nekeiptų į tai dėmesio.

Ir vienu, ir kitu atveju darome klaidą. Pirmuoju atveju pasėjame žinią, kad vaikas gali elgtis netinkamai, juo bus patikėta, ir viskas bus pateisinta. Antruoju atveju mes neatliepiame savo vaiko jausmų, kas ilgainiui augina menkavertiškumo jausmą.

Trečioji grėsmė - tingėjimas, t. y., bodėjimasis darbu, mokymusi

Dažniausiai vaikas pradeda tingėti, jei iš mažens neskatinamas jo veiklumas, jis nepratinamas įveikti kliūtis, nežadinamas vaiko domėjimasis buitiniais šeimos reikalais, nepratinamas dirbti, džiaugtis gerai atliktu darbu.

Ką daryti?

Patariu vadovautis nuostata, kad veikti, mokytis, atlikti mokytojos pavestas užduotis reikia. Vaikas neturi pasirinkimo galimybės spręsti matematikos uždavinį, ar ne, rašyti raideles, ar ne ir pan. Jis privalo tai padaryti.

Ketvirtoji grėsmė - pavydas

Vaikas gali jausti pavydą, kartėlio jausmą dėl to, kad kitam sekasi ar kad kito gerovė yra geresnė. Iš pavydo ir prasivardžiuojama, ir pastumiama, ir sugadinami daiktai.

Ką daryti?

Svarbu išsiaiškinti, ar vaiko netinkamo elgesio priežastis yra pavydas, ir padėti susivokti, kas su vaiku dedasi. Čia vėl labai svarbus palaikymas ir supratimas. Svarbu neišsigąsti, kad vaikas jaučia pavydą, nenuneigti šio jausmo, pabrėžti, kad tai yra normalu. Vaikai yra emocingi, įtaigūs, todėl ypač jautriai išgyvena pavydo jausmą.

Penktoji grėsmė - skirtingi lūkesčiai

Kartais kyla įvairių nesusipratimų dėl skirtingų lūkesčių, o jų susikerta net keturi: vaiko lūkesčiai mokytojai, tėvų lūkesčiai mokytojai, mokytojos lūkesčiai vaikui ir mokytojos lūkesčiai tėvams.

Ką daryti?

Labai svarbu apie tai pagalvoti, išsikalbėti, pamėginti vieniems kitus suprasti. Kai lauki, tikiesi vienų dalykų, o vyksta kiti, gali kilti įvairių reakcijų. Todėl kartais reikia išmokti tuos lūkesčius koreguoti arba būti lankstesniems, supratingesniems ir nebijoti aiškintis, kalbėtis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.