5 grėsmės, kurios mokykloje tyko pačių mažiausių

Vilniaus „Vyturio" pradinės mokyklos psichologė Aistė Burbienė, remiantis savo darbo patirtimi, aptaria populiariausias grėsmes, kylančias pirmoje klasėje ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti ar bent jau sušvelninti susidariusią padėtį.
© Shutterstock nuotr.

Pirmoji grėsmė - skirtingi reikalavimai

Jau nuo pirmųjų mokymosi mokykloje dienų vyksta vaiko „Aš" skilimas, nes jis skirtingai turi reaguoti į tėvų, mokytojų bei bendraamžių reikalavimus. Vaiko „Aš" vystosi trimis kryptimis: „naminis „Aš" - tėvams, „orientuotas į pasiekimus" - mokytojams ir „socialinis" - bendraamžiams. Tuomet ir atsiranda vidinės disharmonijos rizika.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip bendrauti su savo vaiku, kad užaugintume asmenybę
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Avinas
Akių miežis: kaip atpažinti ir gydyti

„Aš" vaizdas susidaro vaikui bendraujant su jam reikšmingais žmonėmis - tėvais, mokytojais ir bendraklasiais. Šio amžiaus vaikų savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su sėkmės ir laimės jausmu.

Ką daryti?

Vertėtų prisiminti, jog labiausiai šio amžiaus vaikai bijo nesėkmių ir to, kad nesugebės pateisinti reikalavimų, kurie dažnai yra per aukšti. Taip pat, kad nesugebės surasti savo vietos tarp bendraklasių ir draugų.

Svarbu puoselėti tikėjimą, kad vaikas sugebės atlikti mokykloje pateikiamas užduotis; jausmą, kad jis yra susijęs su klasės mokytoja ir klasiokais; jausmą apie prasmingą dalyvavimą grupės gyvenime. Vaiko klauskite, ką naujo jis išmoko, sužinojo. Orientuokitės ne į vertinimą, o tikslą, kodėl einama į mokyklą.

Antroji grėsmė - vaikų melas

Drįstu teigti, kad melas yra aplinkos ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta savybė. Vaikai, jausdami mus, sako tai, ką mes norime girdėti, sako taip, kad numestų nuo savęs atsakomybę, liktų nenubausti, išsisuktų iš nemalonios situacijos, būtų apipilti pagyromis.

Neatlikęs užduoties ar nepasiruošęs pamokai retas kuris ims ir prisipažins, kad tai jo kaltė, veikiau puls kaltinti mokytoją, kad tai ji kažko nepaaiškino ar nepasakė. Po susistumdymo klasėje, retai kuris pasipasakos, kokia buvo viso to pradžia, greičiau pasisakys, kad jis nieko nedarė arba padarė tai netyčia. Panašių mokyklinių situacijų apstu.

Ką daryti?

Čia labai svarbu pasakyti sau STOP viešam deklaravimui: „aš tikiu tik savo vaiku, jis nekaltas, kalti kiti". Taip, tikėti savo vaiku reikia, bet labai svarbu informaciją ir patikrinti. Dažnai nesigiliname, puolame arba guosti, arba, priešingai, numojame ranka ir pareikalaujame, kad vaikas nekeiptų į tai dėmesio.

Ir vienu, ir kitu atveju darome klaidą. Pirmuoju atveju pasėjame žinią, kad vaikas gali elgtis netinkamai, juo bus patikėta, ir viskas bus pateisinta. Antruoju atveju mes neatliepiame savo vaiko jausmų, kas ilgainiui augina menkavertiškumo jausmą.

Trečioji grėsmė - tingėjimas, t. y., bodėjimasis darbu, mokymusi

Dažniausiai vaikas pradeda tingėti, jei iš mažens neskatinamas jo veiklumas, jis nepratinamas įveikti kliūtis, nežadinamas vaiko domėjimasis buitiniais šeimos reikalais, nepratinamas dirbti, džiaugtis gerai atliktu darbu.

Ką daryti?

Patariu vadovautis nuostata, kad veikti, mokytis, atlikti mokytojos pavestas užduotis reikia. Vaikas neturi pasirinkimo galimybės spręsti matematikos uždavinį, ar ne, rašyti raideles, ar ne ir pan. Jis privalo tai padaryti.

Ketvirtoji grėsmė - pavydas

Vaikas gali jausti pavydą, kartėlio jausmą dėl to, kad kitam sekasi ar kad kito gerovė yra geresnė. Iš pavydo ir prasivardžiuojama, ir pastumiama, ir sugadinami daiktai.

Ką daryti?

Svarbu išsiaiškinti, ar vaiko netinkamo elgesio priežastis yra pavydas, ir padėti susivokti, kas su vaiku dedasi. Čia vėl labai svarbus palaikymas ir supratimas. Svarbu neišsigąsti, kad vaikas jaučia pavydą, nenuneigti šio jausmo, pabrėžti, kad tai yra normalu. Vaikai yra emocingi, įtaigūs, todėl ypač jautriai išgyvena pavydo jausmą.

Penktoji grėsmė - skirtingi lūkesčiai

Kartais kyla įvairių nesusipratimų dėl skirtingų lūkesčių, o jų susikerta net keturi: vaiko lūkesčiai mokytojai, tėvų lūkesčiai mokytojai, mokytojos lūkesčiai vaikui ir mokytojos lūkesčiai tėvams.

Ką daryti?

Labai svarbu apie tai pagalvoti, išsikalbėti, pamėginti vieniems kitus suprasti. Kai lauki, tikiesi vienų dalykų, o vyksta kiti, gali kilti įvairių reakcijų. Todėl kartais reikia išmokti tuos lūkesčius koreguoti arba būti lankstesniems, supratingesniems ir nebijoti aiškintis, kalbėtis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Arūnas Užupis: daugumoje mokyklų neugdomas vaikų kūrybingumas (1)

Šiandien nieko nebenustebins jau taisykle tapusi frazė „Mokykla naikina kūrybingumą".

Edukacinė laida vaikams MOKSLO PELĖS: apie gerąsias ir piktąsias dujas

Edukacinis DELFI TV projektas „Mokslo pelės" toliau supažindina mūsų pačius mažiausius žiūrovus su fizikos ir chemijos reiškiniais bei juose slypinčiais pavojais.

Edukacinė laida MOKSLO PELĖS kviečia tėvus su vaikais atlikti smagų eksperimentą

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl tėvai prigalvoja jiems visokiausių taisyklių ir draudimų.

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje? (3)

Mokykloje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 6-8 valandas per dieną.

Kitokia mokykla Kaune: pamokos traukinyje ir rožinė biblioteka

Ar įsivaizduojate, kad jūsų vaikas matematikos mokosi važiuodamas traukiniu, o ne pilkoje mokyklos klasėje?

Logopedė: kaip pastebėti pirmuosius vaiko kalbos sutrikimus

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius.

Dviaukštė lova vaikams: kaip išvengti nelaimės (1)

Naudinga informacija tėvams, kurie planuoja pirkti dviaukštę lovą vaikams.

50 klausimų vaikui vietoj nuobodaus „Kaip sekėsi?“

Penkiasdešimt klausimų, kuriuos galite užduoti savo vaikui vietoj „Kaip praėjo tavo diena?“

Pradinukų mokytoja – apie didžiausią iššūkį dirbant su vaikais (1)

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Veronika Naumova praėjusį birželį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgijo bakalauro laipsnį, o šį pavasarį jos auklėtiniai baigs pirmąją klasę.

Pirmasis telefonas vaikui: ką turi žinoti tėvai

Šiais laikais sakyti, jog reikia vaiką „saugoti" nuo technologijų, inovacijų ar naujovių būtų naivu. Išmanieji prietaisai ir technologijos labai greit įsiveržė į kiekvieno iš mūsų gyvenimus, o vaikams tai jau tiesiog neatskiriama jų gyvenimo dalis.

Emocijos mokykloje ir namuose: kaip padėti vaikams jas pažinti

Mokykloje vaikai praleidžia daug laiko. Čia jie gauna daug naujos informacijos, atlieka savarankiškas bei grupines užduotis, dalyvauja projektuose, išvykose, popietinėse veiklose nuolat bendraudami su bendraklasiais bei mokytojais.

Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla (11)

Dangus vietoje lubų, medžiai vietoje sienų ir mokyklinę uniformą atstojanti lietaus apranga. Pirmokai nuo šių metų rugsėjo galės peržengti pirmosios šalyje Lauko mokyklos slenkstį.

Kaip surasti aukso vidurį auklėjant vaikus

Lektorė, „Šeimų universiteto" atstovė Tatjana Gedutienė tiek iš asmeninės, tiek iš „Šeimų universiteto" patirties žino, kad nors tėvams kartais labai norisi už vaikus nuspręsti, kam verta skirti daugiau dėmesio ir laiko, o ką galbūt visai uždrausti, to daryti neverta.

Kaip išsirinkti geriausią mokyklą?

Atėjo metas užrašyti savo būsimąjį pirmoką į mokyklą? Kaip ir visiems tėvams, norisi išrinkti pačią geriausią, kurioje vaikas ne tik pasiektų aukščiausių akademinių rezultatų, bet ir tobulėtų dvasiškai, jaustųsi laimingas. Bet kaip žinoti, kuri mokykla yra TA?