6 priežastys, kodėl reikia vaiką mokyti plaukti

 (3)
Vasarą daugelis mėgsta leisti prie vandens telkinių – jūrų, upių, ežerų. Tad svarbiausia priežastis, kodėl vaiką reikėtų mokyti plaukti, yra jo paties saugumas.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasaulio sveikatos organizacija vaikų mokymą plaukti įvardija kaip vieną svarbiausių skendimo prevencijos priemonių, todėl Lietuvos plaukimo federacija (LPF), bendradarbiaudama su mokyklomis, jau nuo 2010 metų vykdo sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Joje jau dalyvavo daugiau nei 4600 mokinių.

6 priežastys, kodėl reikia vaiką mokyti plaukti
© Asmeninio albumo nuotr.

Programos metu dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms ir vaikai visiškai nemokamai įgija taisyklingo plaukimo pradmenis. Kauno „Girstučio" baseino plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė išskiria šešias priežastis, kodėl mokiniams naudinga dalį kūno kultūros pamokų pakeisti į plaukimo treniruotes.

Taisyklingo plaukimo pagrindai

Pasak specialistės, pirmosios plaukimo pamokos gali pasirodyti labai paprastos, tačiau iš tiesų yra labai svarbios norint suformuoti teisingus plaukimo įgūdžius. Vaikai pratinami prie vandens aplinkos, mokomi išpūsti orą, plūduriuoti. Tik tuomet, kai vaikai jaučiasi pakankamai saugūs vandens aplinkoje, jie yra mokomi šuoliukų į vandenį ir pirmųjų plaukimo judesių.

„Specialistai vadovaujasi mokymo plaukti metodika, turi daug patirties, puikiai mato ir menkiausias klaidas, kurios neįgudusiai akiai galbūt atrodo nereikšmingos, žino, kad emocinės problemos nėra kliūtis išmokti plaukti. Todėl idealu, jei pirmuosius vaiko yrius prižiūri plaukimo specialistas", – pasakoja plaukimo specialistė.

Turint taisyklingo plaukimo pagrindus daug paprasčiau stiprinti savo įgūdžius ir ilgainiui pasiekti LPF nustatytus neformalius standartus, kurie rodo, kad žmogus moka plaukti. Suaugusiam žmogui tai – gebėjimas nuplaukti 400 metrų be sustojimo arba plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 minučių.

Geresnė vaiko savijauta

Bet kokia fizinė veikla vaikams yra naudinga, tačiau plaukimas yra itin tinkamas užsiėmimas – vanduo neleidžia atlikti labai staigių judesių, tad labai sumažėja traumų tikimybė. Be to, vanduo odą masažuoja, tad greičiau rimsta nerviniai impulsai, dingsta dienos nuovargis, sugrįžta žvalumas ir gera nuotaika.

Temperatūrų kontrastai yra vienas svarbiausių faktorių, kuris grūdina organizmą ir padeda atsilaikyti prieš virusus. Mokydamiesi plaukti vaikai pabūna bent trijose skirtingose temperatūrose – oro, baseino ir dušo vandens.
Plaukimo trenerė Milda ŠEIBOKAITĖ

Specialistė pastebi, kad vaikai, kartu su specialistu nugalėję vandens baimę įgija pasitikėjimo savimi, tampa drąsesni. „Neretai, atėjus visai klasei, aktyvesni vaikai padrąsina kuklesnius. Žinoma, svarbu, kad nebūtų patyčių", – pasakoja M. Šeibokaitė.

Disciplinos pamokos

Treneriams tenka nelengva užduotis suvaldyti į baseiną atėjusių vaikų klasę. Net ir apsirengimas rūbinėje gali tapti tikru iššūkiu, kadangi nusirengti ir apsirengti reikia pakankamai greitai. Visgi trenerė pastebi, kad tai padeda ugdyti vaikų discipliną.

„Galbūt pirmieji kartai yra sudėtingesni ir vaikas ilgiau užtrunka, tačiau po truputį rūbinėje sukasi vis greičiau, todėl tikrai nereikia nuleisti rankų ir nustoti lankyti baseiną", – pabrėžia trenerė.

Ji pastebi, kad pasitaiko itin aktyvių mokinių grupių, kuriuos mokyti yra sunkiau, nes vaikai jaučiasi atėję į vandens parką pažaisti. „Tuomet visada padeda aiškaus tikslo nustatymas – papasakoju, kad pabaigus pamokų ciklą laukia atsiskaitymas prieš tėvus. Tai į mokymosi procesą įneša disciplinos ir padeda vaikams siekti tikslų", – akcentuoja M. Šeibokaitė.

Sveikatos ligų profilaktika

Plaukimo specialistė visuomet į vaikų atsiskaitymus pakviečia ir tėvus – jiems ne tik smagu palaikyti savo atžalas, bet kartu jie ir gauna vertingų rekomendacijų.

„Vandenyje, kaip niekur kitur, išryškėja visos problemos, kurios atsiranda dėl per mažo judėjimo, netinkamos sėdėsenos. Visuomet į tai atkreipiu tėvų dėmesį. Žinoma, jeigu pastebiu, kad vaikas turi gerus duomenis plaukimui, patariu pagalvoti apie galimybę siekti rezultatų, dalyvauti varžybose", – sako M. Šeibokaitė.

Higienos viešoje vietoje pagrindai

Baseino prieigose avėti šlepetes, nusiprausti prieš ir po treniruotės, gamtinius reikalus atlikti tualete – tokie, atrodo, savaime suprantami dalykai vaikams kartais būna naujiena. „Tai yra bendros higienos taisyklės, kurios galioja ne tik baseine, bet ir kitose viešose vietose. Nors atrodytų, kad tai nėra plaukimo trenerio darbas, tačiau mokome ir to. Kartais netgi tenka parodyti vaikui, kaip praustis po dušu", – šypteli plaukimo specialistė.

Grūdinimasis

Temperatūrų kontrastai yra vienas svarbiausių faktorių, kuris grūdina organizmą ir padeda atsilaikyti prieš virusus. Mokydamiesi plaukti vaikai pabūna bent trijose skirtingose temperatūrose – oro, baseino ir dušo vandens.

„Šalčio ir karščio dirgikliai veikia organizmo termoreguliacijos aparatą. Nuo jo priklauso kaip greitai kūno sistemos reaguos, pavyzdžiui, į šaltį ir ims gaminti daugiau šilumos. Taip didėja organizmo atsparumas, jis greičiau prisitaiko prie aplinkos temperatūros pokyčių", – sako M. Šeibokaitė.

Žinoma, labai svarbu, kad vaikai nusišluostytų, visiškai išsidžiovintų plaukus, o ne skubėtų į lauką po treniruotės. Taip mažėja rizika susirgti peršalimo ligomis.

„Idealu, jeigu tėvai gali po pamokos vaiką pasiimti iš baseino. Tačiau net ir neturint tokios galimybės vaiką galima auklėti ir namuose, priminti, kad būtinai reikia gerai visą kūną nusišluostyti, išsivalyti ausis, išsidžiovinti plaukus, pėdų tarpupirščius, stengtis nesušlapti kojinių",– primena plaukimo trenerė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.