6 priežastys, kodėl reikia vaiką mokyti plaukti

 (3)
Vasarą daugelis mėgsta leisti prie vandens telkinių – jūrų, upių, ežerų. Tad svarbiausia priežastis, kodėl vaiką reikėtų mokyti plaukti, yra jo paties saugumas.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasaulio sveikatos organizacija vaikų mokymą plaukti įvardija kaip vieną svarbiausių skendimo prevencijos priemonių, todėl Lietuvos plaukimo federacija (LPF), bendradarbiaudama su mokyklomis, jau nuo 2010 metų vykdo sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Joje jau dalyvavo daugiau nei 4600 mokinių.

6 priežastys, kodėl reikia vaiką mokyti plaukti
© Asmeninio albumo nuotr.

Programos metu dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms ir vaikai visiškai nemokamai įgija taisyklingo plaukimo pradmenis. Kauno „Girstučio" baseino plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė išskiria šešias priežastis, kodėl mokiniams naudinga dalį kūno kultūros pamokų pakeisti į plaukimo treniruotes.

Taisyklingo plaukimo pagrindai

Pasak specialistės, pirmosios plaukimo pamokos gali pasirodyti labai paprastos, tačiau iš tiesų yra labai svarbios norint suformuoti teisingus plaukimo įgūdžius. Vaikai pratinami prie vandens aplinkos, mokomi išpūsti orą, plūduriuoti. Tik tuomet, kai vaikai jaučiasi pakankamai saugūs vandens aplinkoje, jie yra mokomi šuoliukų į vandenį ir pirmųjų plaukimo judesių.

„Specialistai vadovaujasi mokymo plaukti metodika, turi daug patirties, puikiai mato ir menkiausias klaidas, kurios neįgudusiai akiai galbūt atrodo nereikšmingos, žino, kad emocinės problemos nėra kliūtis išmokti plaukti. Todėl idealu, jei pirmuosius vaiko yrius prižiūri plaukimo specialistas", – pasakoja plaukimo specialistė.

Turint taisyklingo plaukimo pagrindus daug paprasčiau stiprinti savo įgūdžius ir ilgainiui pasiekti LPF nustatytus neformalius standartus, kurie rodo, kad žmogus moka plaukti. Suaugusiam žmogui tai – gebėjimas nuplaukti 400 metrų be sustojimo arba plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 minučių.

Geresnė vaiko savijauta

Bet kokia fizinė veikla vaikams yra naudinga, tačiau plaukimas yra itin tinkamas užsiėmimas – vanduo neleidžia atlikti labai staigių judesių, tad labai sumažėja traumų tikimybė. Be to, vanduo odą masažuoja, tad greičiau rimsta nerviniai impulsai, dingsta dienos nuovargis, sugrįžta žvalumas ir gera nuotaika.

Temperatūrų kontrastai yra vienas svarbiausių faktorių, kuris grūdina organizmą ir padeda atsilaikyti prieš virusus. Mokydamiesi plaukti vaikai pabūna bent trijose skirtingose temperatūrose – oro, baseino ir dušo vandens.
Plaukimo trenerė Milda ŠEIBOKAITĖ

Specialistė pastebi, kad vaikai, kartu su specialistu nugalėję vandens baimę įgija pasitikėjimo savimi, tampa drąsesni. „Neretai, atėjus visai klasei, aktyvesni vaikai padrąsina kuklesnius. Žinoma, svarbu, kad nebūtų patyčių", – pasakoja M. Šeibokaitė.

Disciplinos pamokos

Treneriams tenka nelengva užduotis suvaldyti į baseiną atėjusių vaikų klasę. Net ir apsirengimas rūbinėje gali tapti tikru iššūkiu, kadangi nusirengti ir apsirengti reikia pakankamai greitai. Visgi trenerė pastebi, kad tai padeda ugdyti vaikų discipliną.

„Galbūt pirmieji kartai yra sudėtingesni ir vaikas ilgiau užtrunka, tačiau po truputį rūbinėje sukasi vis greičiau, todėl tikrai nereikia nuleisti rankų ir nustoti lankyti baseiną", – pabrėžia trenerė.

Ji pastebi, kad pasitaiko itin aktyvių mokinių grupių, kuriuos mokyti yra sunkiau, nes vaikai jaučiasi atėję į vandens parką pažaisti. „Tuomet visada padeda aiškaus tikslo nustatymas – papasakoju, kad pabaigus pamokų ciklą laukia atsiskaitymas prieš tėvus. Tai į mokymosi procesą įneša disciplinos ir padeda vaikams siekti tikslų", – akcentuoja M. Šeibokaitė.

Sveikatos ligų profilaktika

Plaukimo specialistė visuomet į vaikų atsiskaitymus pakviečia ir tėvus – jiems ne tik smagu palaikyti savo atžalas, bet kartu jie ir gauna vertingų rekomendacijų.

„Vandenyje, kaip niekur kitur, išryškėja visos problemos, kurios atsiranda dėl per mažo judėjimo, netinkamos sėdėsenos. Visuomet į tai atkreipiu tėvų dėmesį. Žinoma, jeigu pastebiu, kad vaikas turi gerus duomenis plaukimui, patariu pagalvoti apie galimybę siekti rezultatų, dalyvauti varžybose", – sako M. Šeibokaitė.

Higienos viešoje vietoje pagrindai

Baseino prieigose avėti šlepetes, nusiprausti prieš ir po treniruotės, gamtinius reikalus atlikti tualete – tokie, atrodo, savaime suprantami dalykai vaikams kartais būna naujiena. „Tai yra bendros higienos taisyklės, kurios galioja ne tik baseine, bet ir kitose viešose vietose. Nors atrodytų, kad tai nėra plaukimo trenerio darbas, tačiau mokome ir to. Kartais netgi tenka parodyti vaikui, kaip praustis po dušu", – šypteli plaukimo specialistė.

Grūdinimasis

Temperatūrų kontrastai yra vienas svarbiausių faktorių, kuris grūdina organizmą ir padeda atsilaikyti prieš virusus. Mokydamiesi plaukti vaikai pabūna bent trijose skirtingose temperatūrose – oro, baseino ir dušo vandens.

„Šalčio ir karščio dirgikliai veikia organizmo termoreguliacijos aparatą. Nuo jo priklauso kaip greitai kūno sistemos reaguos, pavyzdžiui, į šaltį ir ims gaminti daugiau šilumos. Taip didėja organizmo atsparumas, jis greičiau prisitaiko prie aplinkos temperatūros pokyčių", – sako M. Šeibokaitė.

Žinoma, labai svarbu, kad vaikai nusišluostytų, visiškai išsidžiovintų plaukus, o ne skubėtų į lauką po treniruotės. Taip mažėja rizika susirgti peršalimo ligomis.

„Idealu, jeigu tėvai gali po pamokos vaiką pasiimti iš baseino. Tačiau net ir neturint tokios galimybės vaiką galima auklėti ir namuose, priminti, kad būtinai reikia gerai visą kūną nusišluostyti, išsivalyti ausis, išsidžiovinti plaukus, pėdų tarpupirščius, stengtis nesušlapti kojinių",– primena plaukimo trenerė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.