Ar padėti vaikams ruošti namų darbus: pasiruoškite atsakymui, kurio nesitikėjote

 (98)
Asociacijos „Mentor Lietuva" surengtame seminare apie pirmokų adaptaciją mokykloje psichologė ir "Paramos vaikams centro" vadovė Aušra Kurienė teigė, jog namų darbai - vaikų, o ne tėvų reikalas. Kodėl nepaisant to, daug tėvų kas vakarą sėda su vaiku ruošti namų darbų?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nauja patirtis mokykloje – santykiai su mokytoju

Pradėjusiam lankyti mokyklą vaikui iškyla ne vienas naujas iššūkis. Vienas jų – santykių su pirmąja mokytoja kūrimas. Pasak psichologės Aušros Kurienės, mokytojas vaiko gyvenime yra „naujos kategorijos“ žmogus. Iki mokytojo visi žmonės, kuriuos vaikas sutiko, buvo daugiau mažiau juo besidžiaugiantys. Jam padedantys, juo besižavintys. Nebuvo žmonių, kurie jį vertintų.

Ar padėti vaikams ruošti namų darbus: pasiruoškite atsakymui, kurio nesitikėjote
Psichologė Aušra Kurienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kai ikimokyklinio amžiaus vaikas nupiešia piešinį ir nuneša mamai ar tėčiui, auklėtojai ar močiutei, visi sako „Puiku“, „Šaunuolis“. Kai mažas vaikas parašo raidę, nesvarbu kokią – storą, ploną, kreivą – visi juo žavisi ir ploja katučių. Iki mokyklos vaikai, tikėtina, nebuvo kritikuojami ir vertinami.

Ir štai dabar vaiko gyvenime atsiranda naujas žmogus – mokytojas – kuris jį vertins. Ir nuo šios dienos ne viskas, ką vaikas pagamina, padaro, pasako, yra ultimatyviai nuostabu. Vaikai jau gauna pastabų: „Šitą galėjai padaryti geriau“, „Šitą galėjai atlikti greičiau/atidžiau“ ir panašiai. Mokytojui yra suteikta teisė vertinti: „Tau puikiai pavyko“, „Tu gali dar pasistengti“ ir t.t. Nuo šiol vaikas turi ir gali sukurti naujus santykius su jį vertinančiu žmogumi – nepykti ant jo už vertinimą, bet gerbti ir norėti patikti. Dažnas pirmokas dievina mokytoją, nes iš jos gali gauti „tikrąjį“ įvertinimą.

Kai „dievų funkciją“ perima tėvai

Tam, kad vaikas sukurtų tinkamus santykius su mokytoju, gerbtų jį ir neprarastų motyvacijos mokytis, labai svarbu, kaip mes, tėvai, reaguojame į jam skiriamus namų darbus. Pasak seminaro lektorės A.Kurienės, lietuviškose mokyklose geras dešimtmetis stebima tendencija, kai tėvai perima šią mokytojų funkciją, o mokytojai nelabai tam ir priešinasi. Dėl to vėliau kyla problemos: kodėl vaikas nemotyvuotas mokytis, kodėl jis negerbia mokytojo?

Kai vaikai pirmomis savaitėmis mokykloje gauna namų darbų ir grįžę apie tai pasako tėvams, svarbu sureaguoti: „Oho, tu jau gavai namų darbų, kaip įdomu! Kaip tau sekėsi juos atlikti?“. Jei vaikas klausia tėvų, ar jam daryti namų darbus, išmintingiausias tėvų atsakymas būtų toks: „Tu gali nuspręsti pats. Jei tu atliksi namų darbus, mokytoja tave įvertins gerai, o jei neatliksi – įvertins blogai“.

„Nuo pat pirmų dienų, kai vaikas parsineša namų darbų namo, leiskite jam sukurti santykį su mokytoja. Tėvams didelė pagunda pasidaryti tarsi šlagbaumu ir namų darbų ruošimą kontroliuoti, įvertinti vaiko pastangas. Tėvai neretai patikrinę namų darbus sako: „Man atrodo, mokytojai nepatiks, perrašyk dar kartą“ (juk tai jiems nepatinka, bet nežinia, ar mokytojai nepatiks). Jei vaikas tėvų akimis padaro namų darbus gerai, mama ar tėtis tarsi pakelia šlagbaumą: „Gerai padarei, nešk dabar mokytojai“.

Daryti namų darbus yra vaiko pareiga ir atsakomybė, o priimti namų darbus ir juos įvertinti turi mokytoja, ne tėvai.
Psichologė Aušra KURIENĖ

Per kurį laiką vaikui pasidaro svarbu įveikti jūsų barjerą ir įtikti jums, ką pasakys mokytoja, jam jau nebe taip svarbu. Būtent todėl kai antroje ar trečioje klasėje vaiko paklausi, kodėl mokaisi, jis atsakys: „Kad mama ar tėtis nepyktų“. Dar kitas aspektas, kai tėvai už vaikus ruošia namų darbus –mokytojai sunku vertinti, koks tikras moksleivio mokymosi lygis. Net neabejoju, kad visi pirmaklasių tėvai yra pajėgūs baigti pirmą klasę. O kas bus, kai vaikas eis į devintą?“, - sakė psichologė Aušra Kurienė. - „Leiskite vaikui ruošti namų darbus patiems ir jausti atsakomybę, kas nutinka, jei jie neparuošiami. Jei mokytoja už nepadarytus namų darbus įrašys dvejetą ar pastabą, tai tikrai jį motyvuos padaryti namų darbus. Bet jei jūs ant vaiko rėksite visą vakarą, koks jis tinginys, kad pamiršo namų darbus, naudos nebus.

Atsakomybė už savo mokymąsi ir motyvacija mokytis prasideda pirmoje klasėje ruošiant namų darbus. Žinoma, visi tėvai gali kuo puikiausiai paruošti pirmokų namų darbus. Tačiau nustokite tai daryti“.

„Nesuprantu namų darbų, padėk, mama“

Jei vaikas prašo tėvų pagalbos, svarbu išsiaiškinti, kokios pagalbos jis tikisi. Psichologė Aušra Kurienė: „Pirmas principas - nedarykite už vaiką to, ką jis gali padaryti pats. Kai ateina vaikas, sakydamas, kad nesupranta namų darbų, išsiaiškinkite, kokios pagalbos jam reikia ir nepulkite visko padaryti už jį.

Vaikai skirtingai mokosi, vieni yra labiau logiški, kiti – meniški. Uždavinys „Susitiko du viščiukai su dviem viščiukais“ skirtingų vaikų gali būti suprastas skirtingai. Vieniems iš karto aišku – 2 plius 2 lygu 4, o kitam gal svarbiau, kas tai per viščiukai, ir užsigalvojęs apie juos, vaikas pamirš, kokia buvo užduotis.

Jeigu matote, kad iš septynių užduočių jūsų vaikas penkias išsprendė teisingai, o du kartus suklydo, pasidžiaukite: „Tu išsprendei penkias teisingai, puiku, o dviejose yra klaida, eik paieškok, kur“. Jeigu grįžęs pasakys, kad vieną klaidingą rado, kitos – ne, paieškokite drauge. Tegul vaikas ieško pats klaidų ir ištaiso jas.

Daryti namų darbus yra vaiko pareiga ir atsakomybė, o priimti namų darbus ir juos įvertinti turi mokytoja, ne tėvai“.

Niekas negimė mokėdamas

Psichologė Aušra Kurienė apgailestauja, kad pedagogai ir tėvai kartais pamiršta vieną labai svarbų aspektą - mokymasis yra neatsiejamas nuo klaidų, bandymų pasitaisyti ir to, kad iš pradžių mes kažko nemokame.

„Juk jeigu nori kažko išmokti, mokaisi tik klysdamas, todėl natūralu, kad mokantis rašyti tiesią ir gražią raidę, pusė eilutės bus prirašyta netiesiai. Reikia ilgai daryti, kol išeis. Visas mokymasis tuo paremtas, kad tu priimi savo negalėjimą ir stengiesi padaryti geriau. Vaikas negali vieną kartą sužinojęs, kaip sudedami skaičiai, visada skaičiuoti teisingai. Jis klys, taip ir turi būti. Jeigu vaikui kažkas neišeina, pasakykite: „Būtų keista, jei išeitų iš pirmo karto“.

„Klysti žmogiška“, - sakoma. Iš tiesų, esmė yra ne tai, kad mes klystame, o kad turime šansą tas klaidas ištaisyti patys. Leiskime vaikams klysti - nereikia iš paskos lakstyti su pagalvėlėmis, kad pakištumėte jas ten, kur vaikas suklups“, - sako psichologė A.Kurienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.