Ar padėti vaikams ruošti namų darbus: pasiruoškite atsakymui, kurio nesitikėjote

 (98)
Asociacijos „Mentor Lietuva" surengtame seminare apie pirmokų adaptaciją mokykloje psichologė ir "Paramos vaikams centro" vadovė Aušra Kurienė teigė, jog namų darbai - vaikų, o ne tėvų reikalas. Kodėl nepaisant to, daug tėvų kas vakarą sėda su vaiku ruošti namų darbų?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nauja patirtis mokykloje – santykiai su mokytoju

Pradėjusiam lankyti mokyklą vaikui iškyla ne vienas naujas iššūkis. Vienas jų – santykių su pirmąja mokytoja kūrimas. Pasak psichologės Aušros Kurienės, mokytojas vaiko gyvenime yra „naujos kategorijos“ žmogus. Iki mokytojo visi žmonės, kuriuos vaikas sutiko, buvo daugiau mažiau juo besidžiaugiantys. Jam padedantys, juo besižavintys. Nebuvo žmonių, kurie jį vertintų.

Ar padėti vaikams ruošti namų darbus: pasiruoškite atsakymui, kurio nesitikėjote
Psichologė Aušra Kurienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kai ikimokyklinio amžiaus vaikas nupiešia piešinį ir nuneša mamai ar tėčiui, auklėtojai ar močiutei, visi sako „Puiku“, „Šaunuolis“. Kai mažas vaikas parašo raidę, nesvarbu kokią – storą, ploną, kreivą – visi juo žavisi ir ploja katučių. Iki mokyklos vaikai, tikėtina, nebuvo kritikuojami ir vertinami.

Ir štai dabar vaiko gyvenime atsiranda naujas žmogus – mokytojas – kuris jį vertins. Ir nuo šios dienos ne viskas, ką vaikas pagamina, padaro, pasako, yra ultimatyviai nuostabu. Vaikai jau gauna pastabų: „Šitą galėjai padaryti geriau“, „Šitą galėjai atlikti greičiau/atidžiau“ ir panašiai. Mokytojui yra suteikta teisė vertinti: „Tau puikiai pavyko“, „Tu gali dar pasistengti“ ir t.t. Nuo šiol vaikas turi ir gali sukurti naujus santykius su jį vertinančiu žmogumi – nepykti ant jo už vertinimą, bet gerbti ir norėti patikti. Dažnas pirmokas dievina mokytoją, nes iš jos gali gauti „tikrąjį“ įvertinimą.

Kai „dievų funkciją“ perima tėvai

Tam, kad vaikas sukurtų tinkamus santykius su mokytoju, gerbtų jį ir neprarastų motyvacijos mokytis, labai svarbu, kaip mes, tėvai, reaguojame į jam skiriamus namų darbus. Pasak seminaro lektorės A.Kurienės, lietuviškose mokyklose geras dešimtmetis stebima tendencija, kai tėvai perima šią mokytojų funkciją, o mokytojai nelabai tam ir priešinasi. Dėl to vėliau kyla problemos: kodėl vaikas nemotyvuotas mokytis, kodėl jis negerbia mokytojo?

Kai vaikai pirmomis savaitėmis mokykloje gauna namų darbų ir grįžę apie tai pasako tėvams, svarbu sureaguoti: „Oho, tu jau gavai namų darbų, kaip įdomu! Kaip tau sekėsi juos atlikti?“. Jei vaikas klausia tėvų, ar jam daryti namų darbus, išmintingiausias tėvų atsakymas būtų toks: „Tu gali nuspręsti pats. Jei tu atliksi namų darbus, mokytoja tave įvertins gerai, o jei neatliksi – įvertins blogai“.

„Nuo pat pirmų dienų, kai vaikas parsineša namų darbų namo, leiskite jam sukurti santykį su mokytoja. Tėvams didelė pagunda pasidaryti tarsi šlagbaumu ir namų darbų ruošimą kontroliuoti, įvertinti vaiko pastangas. Tėvai neretai patikrinę namų darbus sako: „Man atrodo, mokytojai nepatiks, perrašyk dar kartą“ (juk tai jiems nepatinka, bet nežinia, ar mokytojai nepatiks). Jei vaikas tėvų akimis padaro namų darbus gerai, mama ar tėtis tarsi pakelia šlagbaumą: „Gerai padarei, nešk dabar mokytojai“.

Daryti namų darbus yra vaiko pareiga ir atsakomybė, o priimti namų darbus ir juos įvertinti turi mokytoja, ne tėvai.
Psichologė Aušra KURIENĖ

Per kurį laiką vaikui pasidaro svarbu įveikti jūsų barjerą ir įtikti jums, ką pasakys mokytoja, jam jau nebe taip svarbu. Būtent todėl kai antroje ar trečioje klasėje vaiko paklausi, kodėl mokaisi, jis atsakys: „Kad mama ar tėtis nepyktų“. Dar kitas aspektas, kai tėvai už vaikus ruošia namų darbus –mokytojai sunku vertinti, koks tikras moksleivio mokymosi lygis. Net neabejoju, kad visi pirmaklasių tėvai yra pajėgūs baigti pirmą klasę. O kas bus, kai vaikas eis į devintą?“, - sakė psichologė Aušra Kurienė. - „Leiskite vaikui ruošti namų darbus patiems ir jausti atsakomybę, kas nutinka, jei jie neparuošiami. Jei mokytoja už nepadarytus namų darbus įrašys dvejetą ar pastabą, tai tikrai jį motyvuos padaryti namų darbus. Bet jei jūs ant vaiko rėksite visą vakarą, koks jis tinginys, kad pamiršo namų darbus, naudos nebus.

Atsakomybė už savo mokymąsi ir motyvacija mokytis prasideda pirmoje klasėje ruošiant namų darbus. Žinoma, visi tėvai gali kuo puikiausiai paruošti pirmokų namų darbus. Tačiau nustokite tai daryti“.

„Nesuprantu namų darbų, padėk, mama“

Jei vaikas prašo tėvų pagalbos, svarbu išsiaiškinti, kokios pagalbos jis tikisi. Psichologė Aušra Kurienė: „Pirmas principas - nedarykite už vaiką to, ką jis gali padaryti pats. Kai ateina vaikas, sakydamas, kad nesupranta namų darbų, išsiaiškinkite, kokios pagalbos jam reikia ir nepulkite visko padaryti už jį.

Vaikai skirtingai mokosi, vieni yra labiau logiški, kiti – meniški. Uždavinys „Susitiko du viščiukai su dviem viščiukais“ skirtingų vaikų gali būti suprastas skirtingai. Vieniems iš karto aišku – 2 plius 2 lygu 4, o kitam gal svarbiau, kas tai per viščiukai, ir užsigalvojęs apie juos, vaikas pamirš, kokia buvo užduotis.

Jeigu matote, kad iš septynių užduočių jūsų vaikas penkias išsprendė teisingai, o du kartus suklydo, pasidžiaukite: „Tu išsprendei penkias teisingai, puiku, o dviejose yra klaida, eik paieškok, kur“. Jeigu grįžęs pasakys, kad vieną klaidingą rado, kitos – ne, paieškokite drauge. Tegul vaikas ieško pats klaidų ir ištaiso jas.

Daryti namų darbus yra vaiko pareiga ir atsakomybė, o priimti namų darbus ir juos įvertinti turi mokytoja, ne tėvai“.

Niekas negimė mokėdamas

Psichologė Aušra Kurienė apgailestauja, kad pedagogai ir tėvai kartais pamiršta vieną labai svarbų aspektą - mokymasis yra neatsiejamas nuo klaidų, bandymų pasitaisyti ir to, kad iš pradžių mes kažko nemokame.

„Juk jeigu nori kažko išmokti, mokaisi tik klysdamas, todėl natūralu, kad mokantis rašyti tiesią ir gražią raidę, pusė eilutės bus prirašyta netiesiai. Reikia ilgai daryti, kol išeis. Visas mokymasis tuo paremtas, kad tu priimi savo negalėjimą ir stengiesi padaryti geriau. Vaikas negali vieną kartą sužinojęs, kaip sudedami skaičiai, visada skaičiuoti teisingai. Jis klys, taip ir turi būti. Jeigu vaikui kažkas neišeina, pasakykite: „Būtų keista, jei išeitų iš pirmo karto“.

„Klysti žmogiška“, - sakoma. Iš tiesų, esmė yra ne tai, kad mes klystame, o kad turime šansą tas klaidas ištaisyti patys. Leiskime vaikams klysti - nereikia iš paskos lakstyti su pagalvėlėmis, kad pakištumėte jas ten, kur vaikas suklups“, - sako psichologė A.Kurienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

3 dalykai, į kuriuos turi atkreipti dėmesį būsimųjų moksleivių tėvai

Baigiantis vasarai darželinukų, pradinukų ir ypač būsimųjų pirmokėlių tėvelių mintys pradeda suktis apie artėjančius mokslo metus. Apninka rūpesčiai: kaip, kur, kada įsigyti būtiniausių daiktų mokyklai. Na ir, žinoma, nepamirštamas profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas.

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (28)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?