Ar padėti vaikams ruošti namų darbus: pasiruoškite atsakymui, kurio nesitikėjote

 (98)
Asociacijos „Mentor Lietuva" surengtame seminare apie pirmokų adaptaciją mokykloje psichologė ir "Paramos vaikams centro" vadovė Aušra Kurienė teigė, jog namų darbai - vaikų, o ne tėvų reikalas. Kodėl nepaisant to, daug tėvų kas vakarą sėda su vaiku ruošti namų darbų?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nauja patirtis mokykloje – santykiai su mokytoju

Pradėjusiam lankyti mokyklą vaikui iškyla ne vienas naujas iššūkis. Vienas jų – santykių su pirmąja mokytoja kūrimas. Pasak psichologės Aušros Kurienės, mokytojas vaiko gyvenime yra „naujos kategorijos“ žmogus. Iki mokytojo visi žmonės, kuriuos vaikas sutiko, buvo daugiau mažiau juo besidžiaugiantys. Jam padedantys, juo besižavintys. Nebuvo žmonių, kurie jį vertintų.

Ar padėti vaikams ruošti namų darbus: pasiruoškite atsakymui, kurio nesitikėjote
Psichologė Aušra Kurienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kai ikimokyklinio amžiaus vaikas nupiešia piešinį ir nuneša mamai ar tėčiui, auklėtojai ar močiutei, visi sako „Puiku“, „Šaunuolis“. Kai mažas vaikas parašo raidę, nesvarbu kokią – storą, ploną, kreivą – visi juo žavisi ir ploja katučių. Iki mokyklos vaikai, tikėtina, nebuvo kritikuojami ir vertinami.

Ir štai dabar vaiko gyvenime atsiranda naujas žmogus – mokytojas – kuris jį vertins. Ir nuo šios dienos ne viskas, ką vaikas pagamina, padaro, pasako, yra ultimatyviai nuostabu. Vaikai jau gauna pastabų: „Šitą galėjai padaryti geriau“, „Šitą galėjai atlikti greičiau/atidžiau“ ir panašiai. Mokytojui yra suteikta teisė vertinti: „Tau puikiai pavyko“, „Tu gali dar pasistengti“ ir t.t. Nuo šiol vaikas turi ir gali sukurti naujus santykius su jį vertinančiu žmogumi – nepykti ant jo už vertinimą, bet gerbti ir norėti patikti. Dažnas pirmokas dievina mokytoją, nes iš jos gali gauti „tikrąjį“ įvertinimą.

Kai „dievų funkciją“ perima tėvai

Tam, kad vaikas sukurtų tinkamus santykius su mokytoju, gerbtų jį ir neprarastų motyvacijos mokytis, labai svarbu, kaip mes, tėvai, reaguojame į jam skiriamus namų darbus. Pasak seminaro lektorės A.Kurienės, lietuviškose mokyklose geras dešimtmetis stebima tendencija, kai tėvai perima šią mokytojų funkciją, o mokytojai nelabai tam ir priešinasi. Dėl to vėliau kyla problemos: kodėl vaikas nemotyvuotas mokytis, kodėl jis negerbia mokytojo?

Kai vaikai pirmomis savaitėmis mokykloje gauna namų darbų ir grįžę apie tai pasako tėvams, svarbu sureaguoti: „Oho, tu jau gavai namų darbų, kaip įdomu! Kaip tau sekėsi juos atlikti?“. Jei vaikas klausia tėvų, ar jam daryti namų darbus, išmintingiausias tėvų atsakymas būtų toks: „Tu gali nuspręsti pats. Jei tu atliksi namų darbus, mokytoja tave įvertins gerai, o jei neatliksi – įvertins blogai“.

„Nuo pat pirmų dienų, kai vaikas parsineša namų darbų namo, leiskite jam sukurti santykį su mokytoja. Tėvams didelė pagunda pasidaryti tarsi šlagbaumu ir namų darbų ruošimą kontroliuoti, įvertinti vaiko pastangas. Tėvai neretai patikrinę namų darbus sako: „Man atrodo, mokytojai nepatiks, perrašyk dar kartą“ (juk tai jiems nepatinka, bet nežinia, ar mokytojai nepatiks). Jei vaikas tėvų akimis padaro namų darbus gerai, mama ar tėtis tarsi pakelia šlagbaumą: „Gerai padarei, nešk dabar mokytojai“.

Daryti namų darbus yra vaiko pareiga ir atsakomybė, o priimti namų darbus ir juos įvertinti turi mokytoja, ne tėvai.
Psichologė Aušra KURIENĖ

Per kurį laiką vaikui pasidaro svarbu įveikti jūsų barjerą ir įtikti jums, ką pasakys mokytoja, jam jau nebe taip svarbu. Būtent todėl kai antroje ar trečioje klasėje vaiko paklausi, kodėl mokaisi, jis atsakys: „Kad mama ar tėtis nepyktų“. Dar kitas aspektas, kai tėvai už vaikus ruošia namų darbus –mokytojai sunku vertinti, koks tikras moksleivio mokymosi lygis. Net neabejoju, kad visi pirmaklasių tėvai yra pajėgūs baigti pirmą klasę. O kas bus, kai vaikas eis į devintą?“, - sakė psichologė Aušra Kurienė. - „Leiskite vaikui ruošti namų darbus patiems ir jausti atsakomybę, kas nutinka, jei jie neparuošiami. Jei mokytoja už nepadarytus namų darbus įrašys dvejetą ar pastabą, tai tikrai jį motyvuos padaryti namų darbus. Bet jei jūs ant vaiko rėksite visą vakarą, koks jis tinginys, kad pamiršo namų darbus, naudos nebus.

Atsakomybė už savo mokymąsi ir motyvacija mokytis prasideda pirmoje klasėje ruošiant namų darbus. Žinoma, visi tėvai gali kuo puikiausiai paruošti pirmokų namų darbus. Tačiau nustokite tai daryti“.

„Nesuprantu namų darbų, padėk, mama“

Jei vaikas prašo tėvų pagalbos, svarbu išsiaiškinti, kokios pagalbos jis tikisi. Psichologė Aušra Kurienė: „Pirmas principas - nedarykite už vaiką to, ką jis gali padaryti pats. Kai ateina vaikas, sakydamas, kad nesupranta namų darbų, išsiaiškinkite, kokios pagalbos jam reikia ir nepulkite visko padaryti už jį.

Vaikai skirtingai mokosi, vieni yra labiau logiški, kiti – meniški. Uždavinys „Susitiko du viščiukai su dviem viščiukais“ skirtingų vaikų gali būti suprastas skirtingai. Vieniems iš karto aišku – 2 plius 2 lygu 4, o kitam gal svarbiau, kas tai per viščiukai, ir užsigalvojęs apie juos, vaikas pamirš, kokia buvo užduotis.

Jeigu matote, kad iš septynių užduočių jūsų vaikas penkias išsprendė teisingai, o du kartus suklydo, pasidžiaukite: „Tu išsprendei penkias teisingai, puiku, o dviejose yra klaida, eik paieškok, kur“. Jeigu grįžęs pasakys, kad vieną klaidingą rado, kitos – ne, paieškokite drauge. Tegul vaikas ieško pats klaidų ir ištaiso jas.

Daryti namų darbus yra vaiko pareiga ir atsakomybė, o priimti namų darbus ir juos įvertinti turi mokytoja, ne tėvai“.

Niekas negimė mokėdamas

Psichologė Aušra Kurienė apgailestauja, kad pedagogai ir tėvai kartais pamiršta vieną labai svarbų aspektą - mokymasis yra neatsiejamas nuo klaidų, bandymų pasitaisyti ir to, kad iš pradžių mes kažko nemokame.

„Juk jeigu nori kažko išmokti, mokaisi tik klysdamas, todėl natūralu, kad mokantis rašyti tiesią ir gražią raidę, pusė eilutės bus prirašyta netiesiai. Reikia ilgai daryti, kol išeis. Visas mokymasis tuo paremtas, kad tu priimi savo negalėjimą ir stengiesi padaryti geriau. Vaikas negali vieną kartą sužinojęs, kaip sudedami skaičiai, visada skaičiuoti teisingai. Jis klys, taip ir turi būti. Jeigu vaikui kažkas neišeina, pasakykite: „Būtų keista, jei išeitų iš pirmo karto“.

„Klysti žmogiška“, - sakoma. Iš tiesų, esmė yra ne tai, kad mes klystame, o kad turime šansą tas klaidas ištaisyti patys. Leiskime vaikams klysti - nereikia iš paskos lakstyti su pagalvėlėmis, kad pakištumėte jas ten, kur vaikas suklups“, - sako psichologė A.Kurienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.

Vaikui sunku susikaupti: priežastis gali būti netikėta

Priešmokyklinėje grupėje, o dar labiau pradinėse klasėse keičiasi vaikų dienotvarkė: vaikui tenka mokytis pasėdėti ramiai vienoje vietoje, klausyti, ką sako mokytoja ir atlikti tam tikras užduotis.

Edukacinė laida MOKSLO PELĖS padės jūsų vaikui išvengti apsinuodijimo

Kaip teigia psichologai, vaikai kur kas klusniau paisys įvairių tėvų draudimų ir nurodymų, jei jie bus pagrįsti moksliškai.

Robotikos akademijos vasaros stovykla – 5 atradimų dienos (1)

Pamirškite visa, ką iki šiol vadinote „stovykla". Robotikos akademija kuria stovyklas iš naujo sumaniausiems išradėjams ir norintiems tokiais tapti.

Vaikų atostogos: 5 priežastys rinktis dienos stovyklas

Vasara – tai laikas, kuomet vaikai gali nelankyti darželio ar mokyklos, turi daug laisvo laiko ir, žinoma, energijos. Visi tėvai sieka, jog vasara vaikams būtų kupina teigiamų emocijų, atradimų bei džiaugsmo. Deja, patiems dažnai tenka dirbti ir nepavyksta su mažaisiais praleisti tiek laiko, kiek norėtųsi.

Arūnas Užupis: daugumoje mokyklų neugdomas vaikų kūrybingumas (1)

Šiandien nieko nebenustebins jau taisykle tapusi frazė „Mokykla naikina kūrybingumą".

Edukacinė laida vaikams MOKSLO PELĖS: apie gerąsias ir piktąsias dujas

Edukacinis DELFI TV projektas „Mokslo pelės" toliau supažindina mūsų pačius mažiausius žiūrovus su fizikos ir chemijos reiškiniais bei juose slypinčiais pavojais.

Edukacinė laida MOKSLO PELĖS kviečia tėvus su vaikais atlikti smagų eksperimentą

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl tėvai prigalvoja jiems visokiausių taisyklių ir draudimų.

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje? (3)

Mokykloje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 6-8 valandas per dieną.

Kitokia mokykla Kaune: pamokos traukinyje ir rožinė biblioteka

Ar įsivaizduojate, kad jūsų vaikas matematikos mokosi važiuodamas traukiniu, o ne pilkoje mokyklos klasėje?

Logopedė: kaip pastebėti pirmuosius vaiko kalbos sutrikimus

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius.

Dviaukštė lova vaikams: kaip išvengti nelaimės (1)

Naudinga informacija tėvams, kurie planuoja pirkti dviaukštę lovą vaikams.

50 klausimų vaikui vietoj nuobodaus „Kaip sekėsi?“

Penkiasdešimt klausimų, kuriuos galite užduoti savo vaikui vietoj „Kaip praėjo tavo diena?“