Ar padėti vaikui ruošti namų darbus: patarimai mokinių tėvams

 (1)
Tikrai didelė dalis tėvų pripažįsta, kad daugumai vaikų namų darbai yra sunki pareiga.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Visgi pedagogai įvardija tris priežastis, kodėl namų darbai yra reikalingi. Pirma, jų reikia tam, kad būtų pakartojama tai, kas buvo išmokta pamokoje – įsimenama ir taikoma.

Antra, namų darbai suteikia informaciją apie tai, ar vaikas suprato išdėstytą medžiagą, ar kur nors neliko spragų.

Trečia, namų darbai tarnauja pedagoginiam tikslui vaikus įpratinti prie reguliaraus, savarankiško ir struktūrinio darbo.

Tačiau kaip tik su paskutiniu punktu daugelis mokinių turi daugiausia problemų, todėl, ypač mokslo metų pradžioje, reikia tėvų pagalbos ir palaikymo. Nors pagal daugumos mokyklų tvarką namų darbus mokiniai turėtų daryti patys be tėvų pagalbos, tačiau ne kiekvienam vaikui tai iš pat pradžių pavyksta.

Problema yra ta, kad visi tos pačios klasės mokiniai, neatsižvelgiant į jų individualų motyvacijos ir gebėjimų lygį, turi daryti tokius pačius namų darbus. Jeigu namų darbai būtų pritaikyti prie kiekvieno mokinio, tai ne tik turėtų daugiau naudos vaiko pasiekimams, bet ir skatintų vaiką labiau užsiimti savireguliaciniu darbu.

Kur riba, kada tėvai turi padėti vaikui?

Tėvai neturėtų labai kištis į namų darbų atlikimą. Tai labai panašu kaip ir su medikamentais: jeigu intervencija trumpalaikė, tai neturi jokių blogų pasekmių, o ilgalaikės intervencijos gali baigtis priklausomybe. Pakartotina nepageidautina pagalba yra žalinga. Tėvai gali daugiausiai padėti vaikams jiems nepadėdami.

Bet kas, jeigu vaikas prašo ir prašo pagalbos – pavyzdžiui, jis nesuprato užduoties? Tada turi tėvai atidžiai pažiūrėti, kur slypi priežastis ir pasiūlyti minimalią būtiną pagalbą. Pagalbos menas yra tai, kad tam tikrose situacijose reikia tikslingai būti šalia vaiko.

Konkretus laikas

Kartu su savo vaiku nustatykite laiką, kada bus reguliariai atliekami namų darbai, kad vaikas orientuotųsi savo dienotvarkėje. Planuodami savaitę, apsvarstykite kiekvienos dienos mokykloje ilgį bei užsiėmimus po pamokų (sporto būreliai, muzikos pamokos, vaikų ir jaunimo grupės).

Nuosekliai laikykitės plano

Kad kasdien taupydami laiką ir nervus išvengtumėte alinančių diskusijų, turite laikytis sutartos dienotvarkės. Net ir tada, kai namų darbai nebuvo atlikti.

Namų darbų sąsiuvinis

Skatinkite savo atžalą reguliariai, atidžiai ir tvarkingai pildyti namų darbų sąsiuvinį.

Darbo vieta

Jūsų vaikas turėtų turėti jam skirtą pastovią darbo vietą. Pasirūpinkite, kad rašomasis stalas būtų sutvarkytas – ant jo nesimėtytų žaislai ar kokie kiti nereikalingi daiktai. Po ranka jis turi turėti rašiklį, liniuotę, drožtuką, trintuką, skriestuvą ir kitus būtinus daiktus.

Mokymosi aplinka

Pasirūpinkite namų darbų ruošimui reikiama atmosfera. Radijas, grotuvas ir televizorius – visi aparatai turi būti išjungti. Taip pat ir kiti susikaupti trukdantys prietaisai, tokie kaip telefonas ar dulkių siurblys neturėtų veikti. Taip pat atkreipkite dėmesį į reikiamą apšvietimą ir gryną orą.

Suskirstymas dalimis

Pasiūlykite vaikui peržvelgti dienos namų darbų krūvį ir laukiančias užduotis padalinti į mažas porcijas. Kas padaroma, patikrinama. Kadangi sėkmė motyvuoja, vaikas namų darbus turėtų pradėti nuo lengviausių užduočių.

Pauzių darymas

Kadangi penkerių-septynerių metų vaikai maksimaliai sutelkti dėmesį gali maždaug 15 minučių, aštuonerių-devynerių metų vaikai – apie 20 minučių, o dešimties-dvylikos – apie pusę valandos, jūsų atžala turėtų reguliariai daryti pertraukas. Per jas derėtų pajudėti ir kažko atsigerti.

Taisyklinga laikysena

Atkreipkite dėmesį, kad jūsų vaikas sėdėtų tiesiai ir neįsitempęs. Rašomasis stalas ir kėdė turi būti reguliuojamo aukščio ir atitikti jūsų vaiko ūgį.

Pripažinimas

Girkite savo vaiką, kai jis nesiblaško ir stropiai dirba. Pagirkite jo pasirengimą įtemptai dirbti ir netaisykite kiekvienos jo klaidos. Jeigu kartais reikalai su namų darbais stringa, venkite emocingų reakcijų, verčiau suteikite vaikui kitą dieną naują šansą.

Likite sąžiningi

Niekada nenaudokite namų darbų kaip spaudimo priemonės. Tokie grasinimai kaip „Jeigu nebaigsi namų darbų, negalėsi eiti į futbolą" kenkia vaikų norui mokytis ir kursto namų darbų atlikimo baimę.

Kaip galite padėti savo atžalai su namų darbais

Padrąsinimas

Jeigu kalbėtume apie namų darbus daryti padedančių veiksnių sąrašą, pirma vieta jame tenka pokalbiui. Dažnai pakanka vos kelių padrąsinančių žodžių, kad jūsų atžala prisimintų savo pareigas: „Tu paprasčiausiai pradėk, paskui liks daugiau laiko žaidimams". Vaikai, kurie dar nepradėję ruošti namų darbų jau prašo pagalbos, turėtų būti raginami dirbti savarankiškai. „Iš pradžių pabandyk vienas" – taip galėtų skambėti jūsų padrąsinimas, lydimas pasiūlymo susidūrus su sunkumais padėti. Trečiajame etape galite savo vaikui pasiūlyti peržvelgti padarytus namų darbus. Šio metodo privalumas – kad jūsų vaiko savarankiškumas nenukenčia, tačiau tuo pat metu patenkinamas jo saugumo poreikis.

Užuominų davimas

Jeigu duosite konkrečią užuominą, netiesiogiai padėsite jam padaryti namų darbus. Tai itin padeda vaikui, kai jis atsiduria beviltiškoje situacijoje, ir tuo pačiu patvirtina jo nepriklausomumą.

Pirmas žingsnis

Daug intensyviau ir labiau tiesiogiai įsikišite, jeigu žengsite pirmą žingsnį. Susitarimas „Aš pradėsiu, o tu darysi toliau" padės jūsų vaikui padaryti šuolį, tačiau dėl pripratimo efekto šiuo metodu piktnaudžiauti nereikėtų. Dar atsargiau tėvai turėtų vertinti galimybę kartu žengti kelis žingsnius – jokiu būdu jūsų noras padėti neturėtų virsti situacija, kai jūsų vaikas tik užrašo tai, ką jūs galvojate.

Nutraukimas

Paskutinė priemonė – nutrauktas namų darbų ruošimas. Šis metodas taikomas tada, kai vaikui nesiseka arba jam nepavyksta atlikti namų darbų per nustatytą laiką. Kartais galite paprašyti mokytojos užduotis dar kartą paaiškinti. Jeigu vaikas dažnai kankinasi dėl per didelio krūvio, reiktų nueiti pasikalbėti su mokytoja.

Vis dėlto, jeigu jums susidarė įspūdis, kad vaikas dėl namų darbų apimčių skundžiasi nepagrįstai, turite apie tai pasikalbėti su kitais tėvais. Tai padės išsiaiškinti, ar su tokiomis problemomis susiduria ir kiti vaikai.

Gali būti, kad ruošiant namų darbus sunkumų priežastis lemia įtampa, kurią kelia nesusipratimai su mokytojais: jie per daug užduoda arba namų užduotys neatitinka to, ko buvo mokomasi pamokose.

Tokiu atveju namų darbų klausimą būtina įtraukti į kito tėvų susirinkimo darbotvarkę, kad jo metu kartu su mokytojais galėtumėte rasti sprendimą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.