Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar pirmokui būtinas telefonas – kokios yra naudojimo mokykloje taisyklės ir ko daugiau - naudos ar žalos - jie atneša? Šiuos klausimus pateikėme visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogui Justui Dalinkevičiui.

Mūsų visų gyvenimą vis labiau paveikia technologijos. Vaikų gyvenime technologijos – ne išimtis. Vienas didesnių šiuolaikinio žmogaus iššūkių - santykis su technologijomis ir gebėjimas jas naudoti pagal paskirtį. Neretas suaugęs žmogus gali išlaikyti tam tikrą distanciją nuo technologijų, todėl kyla didėlė problema ir aktualumas kalbėti apie vaiko ir technologijų santykį.

Pirmokas ateina į naują pasaulį, kuriame pilną naujovių, įdomybių. Pirmokas įgauna daug naujų įgūdžių, ne tiek akademine, bet ir technologine prasme. Kai kur jau bandoma diegti ir informatikos pamokas pradinėse klasėse, todėl kyla klausimas – ar reikia pirmokui mobilaus telefono?

Vienareikšmio atsakymo nėra, yra daug kintamųjų, nuo kurių gali keistis situacija. Jei vaikas yra pratinamas būti savarankiškas, tai yra, nueiti dalį kelio iki mokyklos vienas, dėl saugumo būtų protinga pirmokui turėti paprastą (neišmanų) mobilų telefoną. Egzistuoja praktika, jog sėkmingai į mokyklą atvykę vaikai paskambina tėvams, jog jie atvyko ir viskas gerai. Todėl tokiu atveju, pirmokui naudinga būtų turėti telefoną.

Kitu atveju, kodėl reikėtų telefono, yra papildoma veikla po pamokų ir didelis tėvų užimtumas, ilgos darbo valandos, slenkantis grafikas. Vaikui būtinas ryšio palaikymas ir domėjimasis jo gyvenimu, tai lemia jo tiek emocinį, tiek akademinį vystymąsį. Jei šeima didelė ir turi auklę, telefonas yra būtinas palaikyti ryšį su pirmoku. Auklė niekada neatstos tėvų, o telefonas – gyvo bendravimo.

Mokykloje telefonu naudojimosi taisykles nusistato kiekviena mokykla individualiai. Pakankamai dažna praktika – surinkti telefonus prieš pamokas ir gražinti telefoną po pamokų. Kiti – neleidžia išsitraukti iš kuprinių. Dar kiti naudoja telefonus ugdymosi procese. Svarbu viena – jog pirmoką kuo mažiau blaškytų išoriniai dirgikliai ir jis galėtų tobulinti savo gebėjimus mokykloje.

Kodėl nereikėtų pirmokui telefono? Tai iš dalies yra blaškantis daiktas, mokykloje vaikui pradeda rūpėti pažiūrėti, kiek valandų, pratęsti žaidimą, o jei telefono nėra, nėra ir nerimo, kurio priežastis – telefonas.

Ypač svarbu mokyti vaikus tinkamai naudoti ir riboti laiką prie technologijų. Technologijos sukelia priklausomybę ir ypač vaikams nėra gerai telefonai – jų kūnai lengviau sugeria elektromagnetinius spindulius.

Nereikia pamiršti, jog telefonas yra komunikavimo priemonė, todėl ir telefono žmogui reikia, kai atsiranda svarbių už šeimos narių asmenų, su kuriais būtina palaikyti ryšį. Kitu atveju, mokiniui telefonas daugiau žaidimo platforma, o ne komunikacijos priemonė. Todėl jei norime, jog vaikas turėtų autentišką santykį su technologijomis, turime pradėti tą santykį kurti mes, suaugusieji, o pamatę rezultatus, mokyti savo pavyzdžiu ir vaikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.