Ar vaikui seksis mokykloje, priklauso ir nuo jo tėvų

 (1)
Iki rugsėjo dar liko keletas dienų. Ir kai kurie tėveliai susiduria su gan sudėtinga problema - šįmet jų vaikas ruošiasi eiti į mokyklą pirmą kartą. Naudingi patarimai kiekvienai šeimai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Straipsnio autorė – projekto „Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje - sveikas vaikas" koordinatorė, gydytoja - vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.

Į mokyklą: 6-erių ar 7-erių?

Kada geriausia leisti vaiką į mokyklą: kai jam šešeri ar kai jam septyneri, o gal tik aštuonerių sulaukus?... Tai iš tiesų daugeliui tėvų labai svarbūs klausimai. Vienareikšmio atsakymo negalėtų būti, nes vienas vaikutis, kuriam ką tik sukako šešeri, jau ir raides pažįsta, ir skaičiuoja, ir lengvai bendrauja su kitais vaikais. O štai tam jau ir 8,5 metų, tačiau jis iki šiol nesavarankiškas, nerimastingas, lėtesnės orientacijos, jis labai priklauso nuo tėvų, ypač nuo mamos. Taigi, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kodėl mažam vaikui svarbiau žaisti, o ne mokytis skaityti
Tikra istorija: arba prisipažįsti, kad vartoji narkotikus, arba išsižadam tavęs

Be abejo, kiekvienas vaikas, augdamas pereina savotiškus raidos etapus. Natūralus vaiko atsiskyrimas turėtų įvykti apie trečius jo gyvenimo metus (todėl vaikų į darželį nerekomenduojama leisti anksčiau). Ankstyvajam vaiko augimo laikotarpiui labai būdingas artimas kontaktas su mama, vėliau jis turėtų tapti savarankiškesnis ir atsiskyrimas neturėtų būti skausmingas.

Kokių savybių reikia vaikui mokykloje?

Būtų puiku, jei tėveliai prieš mokslo metus kartu su atžala ateitų pasikalbėti su būsima mokytoja. Toks pokalbis padėtų geriau vienas kitą pažinti. Kokie bus vaiko ir mokytojos santykiai, priklauso ir nuo tėvų.

Kad vaikas, peržengęs mokyklos slenkstį, ir susidūręs su kokybiškai nauja veikla, jaustųsi gerai, reikia žinoti, kokie svarbiausi brandumo mokyklai kriterijai:

Socialinis emocinis brandumas:

savęs suvokimas ir savigarba;

elementari savikontrolė, susivaldymas;

gebėjimas gyventi greta kitų: bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė.

Intelektinė branda:

aktyvus domėjimasis pasauliu;

jautrumas vaizdams, garsams, žodžiams;

geri darbinės atminties įgūdžiai;

probleminio loginio mąstymo pradmenys;

išlavėjusi kalba;

gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti.

Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu:

nusiteikimas eiti į mokyklą;

domėjimasis knygomis;

pasirengimas rašyti;

elementarūs matematiniai vaizdiniai.

Mokyklai subrendęs yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą lygį, o laimėjimai - mokymosi pradžiai reikalingą žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį ir kokybę.

Sprendžiant mįslę, brandus 6-metis mokyklai ar ne, didesnį svorį įgauna vaiko psichinių procesų raidos ypatumai ir lygis, ypač jutimų ir suvokimo brandumas, išlavėjusi kalba ir mąstymas, gebėjimas susivaldyti, planuoti veiklą, gera akies ir rankos koordinacija.

Jei tėvai abejoja, ar vaikas subrendęs mokyklai, jie gali kreiptis dėl konsultacijos į specialistą. Šis įvertins vaiko brandumą ir, esant reikalui, suteiks atitinkamas rekomendacijas po stebėjimo ir tyrimo.

Lankė darželį ar ne?

Jeigu Jūsų atžala lankė vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, problemų bus mažiau. Situacija tampa sudėtingesnė, jeigu vaikas nelankė jokios įstaigos (mokyklos dažnai toks vaikas ima bijoti). Vaiko gyvenime atsiranda daug naujovių; jis patiria nemažai sunkumų. Jau dabar tėveliai turėtų susirūpinti, skirti daugiau laiko būsimajam pirmokėliui.

Vertėtų su vaiku dažniau apsilankyti jo būsimoje mokykloje, paklaidžioti koridoriais, pasižvalgyti po klases (taip vaikas jausis tvirčiau toje aplinkoje, kurioje teks praleisti ne vienerius metus) ir t.t. Ypač svarbu, kad tėveliai atžalai įskiepytų atsakomybės jausmą.

To galima pasiekti pamažu: pradžioje vaikas turi būti atsakingas už savo žaislus, reikia sakyti: „Jiems labai patinka, kai po žaidimo atsiduria tvarkingai savo vietoje". Vėliau mažylis pratinamas gražiai lentynoje susitvarkyti knygeles. Tėvai namie turėtų iš anksto pratinti vaiką prie tam tikrų taisyklių, kurių jam reikės paisyti mokykloje.

Vaikui vertėtų užduoti darbų, kurių gal jis ir nelabai norėtų atlikti, tačiau, radus tinkamą motyvaciją, juos atliktų, kad ir pamažu. Vaikas namie neturėtų daryti tik tai, ką jis nori.

Vertėtų su vaiku dažniau apsilankyti jo būsimoje mokykloje, paklaidžioti koridoriais, pasižvalgyti po klases – taip vaikas jausis tvirčiau toje aplinkoje, kurioje teks praleisti ne vienerius metus.
Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė JOLANTA TRINKŪNIENĖ

Jeigu vaikas nelankė kolektyvo, yra nedrąsus ir stokoja pasitikėjimo, tėveliams praverstų toks žaidimas: vakare visa šeima kuria žaidimą, kurio pagrindinis veikėjas - nedrąsus berniukas ar mergaitė - rengiasi eiti į pirmąją klasę ir po truputį tampa vis drąsesnis, kasdien vis geriau jaučiasi mokykloje (svarbu sugalvoti įvairių mokyklinių situacijų, kurios teigiamai nuteiktų vaiką ir, kiek įmanoma, mažintų nerimą).

Svarbiausia nestiprinti vaiko baimės. Vaikai pasaulį mato ne tik savo, bet ir tėvų akimis. Tėvų reakciją, jų nerimą jie perima nepastebimai, tačiau nuolat ir ilgam. Žinomo vaikų psichiatro ir psichoterapeuto A. Zacharovo nuomone, tėvų asmenybės bruožai (nerimas, nesaugumas, vidinė įtampa) ir jų tarpusavio konfliktai neabejotinai didina vaikams baimę.

Todėl dažniau diskutuokite su vaiku, dėl ko gi jam bus įdomu mokykloje (pvz., „Tu pažinsi raides ir pats galėsi skaityti knygeles", „Tu mokėsi puikiai skaičiuoti ir drąsiai galėsi eiti į parduotuvę visai šeimai nupirkti maisto", „O, kaip bus įdomu žaisti kartu su naujais draugais, kurių tu susirasi mokykloje" ir pan.)

Viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika vykdo projektą „Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje - sveikas vaikas". Tikslas - suteikiant sveikos gyvensenos žinių, padėti šeimoms formuoti teigiamas sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatas bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Šiuo metu Naujosios Vilnios poliklinikoje vyksta vaikų psichoterapijos grupė jaunesniojo amžiaus vaikams, nuo spalio mėnesio prasidės grupė paaugliams.

„Tavo vaikas" dovana mokyklinukams! Atsiųskite specialų Gustavo nuotykių pamokų tvarkaraštį ir pradžiuginkite savo vaiką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.

Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.

Prasidėjo registracija į Vilniaus mokyklas: ar yra naujovių?

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams.

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.