Ar vaikui seksis mokykloje, priklauso ir nuo jo tėvų

 (1)
Iki rugsėjo dar liko keletas dienų. Ir kai kurie tėveliai susiduria su gan sudėtinga problema - šįmet jų vaikas ruošiasi eiti į mokyklą pirmą kartą. Naudingi patarimai kiekvienai šeimai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Straipsnio autorė – projekto „Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje - sveikas vaikas" koordinatorė, gydytoja - vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.

Į mokyklą: 6-erių ar 7-erių?

Kada geriausia leisti vaiką į mokyklą: kai jam šešeri ar kai jam septyneri, o gal tik aštuonerių sulaukus?... Tai iš tiesų daugeliui tėvų labai svarbūs klausimai. Vienareikšmio atsakymo negalėtų būti, nes vienas vaikutis, kuriam ką tik sukako šešeri, jau ir raides pažįsta, ir skaičiuoja, ir lengvai bendrauja su kitais vaikais. O štai tam jau ir 8,5 metų, tačiau jis iki šiol nesavarankiškas, nerimastingas, lėtesnės orientacijos, jis labai priklauso nuo tėvų, ypač nuo mamos. Taigi, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kodėl mažam vaikui svarbiau žaisti, o ne mokytis skaityti
Tikra istorija: arba prisipažįsti, kad vartoji narkotikus, arba išsižadam tavęs

Be abejo, kiekvienas vaikas, augdamas pereina savotiškus raidos etapus. Natūralus vaiko atsiskyrimas turėtų įvykti apie trečius jo gyvenimo metus (todėl vaikų į darželį nerekomenduojama leisti anksčiau). Ankstyvajam vaiko augimo laikotarpiui labai būdingas artimas kontaktas su mama, vėliau jis turėtų tapti savarankiškesnis ir atsiskyrimas neturėtų būti skausmingas.

Kokių savybių reikia vaikui mokykloje?

Būtų puiku, jei tėveliai prieš mokslo metus kartu su atžala ateitų pasikalbėti su būsima mokytoja. Toks pokalbis padėtų geriau vienas kitą pažinti. Kokie bus vaiko ir mokytojos santykiai, priklauso ir nuo tėvų.

Kad vaikas, peržengęs mokyklos slenkstį, ir susidūręs su kokybiškai nauja veikla, jaustųsi gerai, reikia žinoti, kokie svarbiausi brandumo mokyklai kriterijai:

Socialinis emocinis brandumas:

savęs suvokimas ir savigarba;

elementari savikontrolė, susivaldymas;

gebėjimas gyventi greta kitų: bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė.

Intelektinė branda:

aktyvus domėjimasis pasauliu;

jautrumas vaizdams, garsams, žodžiams;

geri darbinės atminties įgūdžiai;

probleminio loginio mąstymo pradmenys;

išlavėjusi kalba;

gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti.

Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu:

nusiteikimas eiti į mokyklą;

domėjimasis knygomis;

pasirengimas rašyti;

elementarūs matematiniai vaizdiniai.

Mokyklai subrendęs yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą lygį, o laimėjimai - mokymosi pradžiai reikalingą žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį ir kokybę.

Sprendžiant mįslę, brandus 6-metis mokyklai ar ne, didesnį svorį įgauna vaiko psichinių procesų raidos ypatumai ir lygis, ypač jutimų ir suvokimo brandumas, išlavėjusi kalba ir mąstymas, gebėjimas susivaldyti, planuoti veiklą, gera akies ir rankos koordinacija.

Jei tėvai abejoja, ar vaikas subrendęs mokyklai, jie gali kreiptis dėl konsultacijos į specialistą. Šis įvertins vaiko brandumą ir, esant reikalui, suteiks atitinkamas rekomendacijas po stebėjimo ir tyrimo.

Lankė darželį ar ne?

Jeigu Jūsų atžala lankė vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, problemų bus mažiau. Situacija tampa sudėtingesnė, jeigu vaikas nelankė jokios įstaigos (mokyklos dažnai toks vaikas ima bijoti). Vaiko gyvenime atsiranda daug naujovių; jis patiria nemažai sunkumų. Jau dabar tėveliai turėtų susirūpinti, skirti daugiau laiko būsimajam pirmokėliui.

Vertėtų su vaiku dažniau apsilankyti jo būsimoje mokykloje, paklaidžioti koridoriais, pasižvalgyti po klases (taip vaikas jausis tvirčiau toje aplinkoje, kurioje teks praleisti ne vienerius metus) ir t.t. Ypač svarbu, kad tėveliai atžalai įskiepytų atsakomybės jausmą.

To galima pasiekti pamažu: pradžioje vaikas turi būti atsakingas už savo žaislus, reikia sakyti: „Jiems labai patinka, kai po žaidimo atsiduria tvarkingai savo vietoje". Vėliau mažylis pratinamas gražiai lentynoje susitvarkyti knygeles. Tėvai namie turėtų iš anksto pratinti vaiką prie tam tikrų taisyklių, kurių jam reikės paisyti mokykloje.

Vaikui vertėtų užduoti darbų, kurių gal jis ir nelabai norėtų atlikti, tačiau, radus tinkamą motyvaciją, juos atliktų, kad ir pamažu. Vaikas namie neturėtų daryti tik tai, ką jis nori.

Vertėtų su vaiku dažniau apsilankyti jo būsimoje mokykloje, paklaidžioti koridoriais, pasižvalgyti po klases – taip vaikas jausis tvirčiau toje aplinkoje, kurioje teks praleisti ne vienerius metus.
Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė JOLANTA TRINKŪNIENĖ

Jeigu vaikas nelankė kolektyvo, yra nedrąsus ir stokoja pasitikėjimo, tėveliams praverstų toks žaidimas: vakare visa šeima kuria žaidimą, kurio pagrindinis veikėjas - nedrąsus berniukas ar mergaitė - rengiasi eiti į pirmąją klasę ir po truputį tampa vis drąsesnis, kasdien vis geriau jaučiasi mokykloje (svarbu sugalvoti įvairių mokyklinių situacijų, kurios teigiamai nuteiktų vaiką ir, kiek įmanoma, mažintų nerimą).

Svarbiausia nestiprinti vaiko baimės. Vaikai pasaulį mato ne tik savo, bet ir tėvų akimis. Tėvų reakciją, jų nerimą jie perima nepastebimai, tačiau nuolat ir ilgam. Žinomo vaikų psichiatro ir psichoterapeuto A. Zacharovo nuomone, tėvų asmenybės bruožai (nerimas, nesaugumas, vidinė įtampa) ir jų tarpusavio konfliktai neabejotinai didina vaikams baimę.

Todėl dažniau diskutuokite su vaiku, dėl ko gi jam bus įdomu mokykloje (pvz., „Tu pažinsi raides ir pats galėsi skaityti knygeles", „Tu mokėsi puikiai skaičiuoti ir drąsiai galėsi eiti į parduotuvę visai šeimai nupirkti maisto", „O, kaip bus įdomu žaisti kartu su naujais draugais, kurių tu susirasi mokykloje" ir pan.)

Viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika vykdo projektą „Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje - sveikas vaikas". Tikslas - suteikiant sveikos gyvensenos žinių, padėti šeimoms formuoti teigiamas sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatas bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Šiuo metu Naujosios Vilnios poliklinikoje vyksta vaikų psichoterapijos grupė jaunesniojo amžiaus vaikams, nuo spalio mėnesio prasidės grupė paaugliams.

„Tavo vaikas" dovana mokyklinukams! Atsiųskite specialų Gustavo nuotykių pamokų tvarkaraštį ir pradžiuginkite savo vaiką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.