Ar vaikui seksis mokykloje, priklauso ir nuo jo tėvų

 (1)
Iki rugsėjo dar liko keletas dienų. Ir kai kurie tėveliai susiduria su gan sudėtinga problema - šįmet jų vaikas ruošiasi eiti į mokyklą pirmą kartą. Naudingi patarimai kiekvienai šeimai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Straipsnio autorė – projekto „Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje - sveikas vaikas" koordinatorė, gydytoja - vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.

Į mokyklą: 6-erių ar 7-erių?

Kada geriausia leisti vaiką į mokyklą: kai jam šešeri ar kai jam septyneri, o gal tik aštuonerių sulaukus?... Tai iš tiesų daugeliui tėvų labai svarbūs klausimai. Vienareikšmio atsakymo negalėtų būti, nes vienas vaikutis, kuriam ką tik sukako šešeri, jau ir raides pažįsta, ir skaičiuoja, ir lengvai bendrauja su kitais vaikais. O štai tam jau ir 8,5 metų, tačiau jis iki šiol nesavarankiškas, nerimastingas, lėtesnės orientacijos, jis labai priklauso nuo tėvų, ypač nuo mamos. Taigi, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kodėl mažam vaikui svarbiau žaisti, o ne mokytis skaityti
Tikra istorija: arba prisipažįsti, kad vartoji narkotikus, arba išsižadam tavęs

Be abejo, kiekvienas vaikas, augdamas pereina savotiškus raidos etapus. Natūralus vaiko atsiskyrimas turėtų įvykti apie trečius jo gyvenimo metus (todėl vaikų į darželį nerekomenduojama leisti anksčiau). Ankstyvajam vaiko augimo laikotarpiui labai būdingas artimas kontaktas su mama, vėliau jis turėtų tapti savarankiškesnis ir atsiskyrimas neturėtų būti skausmingas.

Kokių savybių reikia vaikui mokykloje?

Būtų puiku, jei tėveliai prieš mokslo metus kartu su atžala ateitų pasikalbėti su būsima mokytoja. Toks pokalbis padėtų geriau vienas kitą pažinti. Kokie bus vaiko ir mokytojos santykiai, priklauso ir nuo tėvų.

Kad vaikas, peržengęs mokyklos slenkstį, ir susidūręs su kokybiškai nauja veikla, jaustųsi gerai, reikia žinoti, kokie svarbiausi brandumo mokyklai kriterijai:

Socialinis emocinis brandumas:

savęs suvokimas ir savigarba;

elementari savikontrolė, susivaldymas;

gebėjimas gyventi greta kitų: bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė.

Intelektinė branda:

aktyvus domėjimasis pasauliu;

jautrumas vaizdams, garsams, žodžiams;

geri darbinės atminties įgūdžiai;

probleminio loginio mąstymo pradmenys;

išlavėjusi kalba;

gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti.

Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu:

nusiteikimas eiti į mokyklą;

domėjimasis knygomis;

pasirengimas rašyti;

elementarūs matematiniai vaizdiniai.

Mokyklai subrendęs yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą lygį, o laimėjimai - mokymosi pradžiai reikalingą žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį ir kokybę.

Sprendžiant mįslę, brandus 6-metis mokyklai ar ne, didesnį svorį įgauna vaiko psichinių procesų raidos ypatumai ir lygis, ypač jutimų ir suvokimo brandumas, išlavėjusi kalba ir mąstymas, gebėjimas susivaldyti, planuoti veiklą, gera akies ir rankos koordinacija.

Jei tėvai abejoja, ar vaikas subrendęs mokyklai, jie gali kreiptis dėl konsultacijos į specialistą. Šis įvertins vaiko brandumą ir, esant reikalui, suteiks atitinkamas rekomendacijas po stebėjimo ir tyrimo.

Lankė darželį ar ne?

Jeigu Jūsų atžala lankė vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, problemų bus mažiau. Situacija tampa sudėtingesnė, jeigu vaikas nelankė jokios įstaigos (mokyklos dažnai toks vaikas ima bijoti). Vaiko gyvenime atsiranda daug naujovių; jis patiria nemažai sunkumų. Jau dabar tėveliai turėtų susirūpinti, skirti daugiau laiko būsimajam pirmokėliui.

Vertėtų su vaiku dažniau apsilankyti jo būsimoje mokykloje, paklaidžioti koridoriais, pasižvalgyti po klases (taip vaikas jausis tvirčiau toje aplinkoje, kurioje teks praleisti ne vienerius metus) ir t.t. Ypač svarbu, kad tėveliai atžalai įskiepytų atsakomybės jausmą.

To galima pasiekti pamažu: pradžioje vaikas turi būti atsakingas už savo žaislus, reikia sakyti: „Jiems labai patinka, kai po žaidimo atsiduria tvarkingai savo vietoje". Vėliau mažylis pratinamas gražiai lentynoje susitvarkyti knygeles. Tėvai namie turėtų iš anksto pratinti vaiką prie tam tikrų taisyklių, kurių jam reikės paisyti mokykloje.

Vaikui vertėtų užduoti darbų, kurių gal jis ir nelabai norėtų atlikti, tačiau, radus tinkamą motyvaciją, juos atliktų, kad ir pamažu. Vaikas namie neturėtų daryti tik tai, ką jis nori.

Vertėtų su vaiku dažniau apsilankyti jo būsimoje mokykloje, paklaidžioti koridoriais, pasižvalgyti po klases – taip vaikas jausis tvirčiau toje aplinkoje, kurioje teks praleisti ne vienerius metus.
Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė JOLANTA TRINKŪNIENĖ

Jeigu vaikas nelankė kolektyvo, yra nedrąsus ir stokoja pasitikėjimo, tėveliams praverstų toks žaidimas: vakare visa šeima kuria žaidimą, kurio pagrindinis veikėjas - nedrąsus berniukas ar mergaitė - rengiasi eiti į pirmąją klasę ir po truputį tampa vis drąsesnis, kasdien vis geriau jaučiasi mokykloje (svarbu sugalvoti įvairių mokyklinių situacijų, kurios teigiamai nuteiktų vaiką ir, kiek įmanoma, mažintų nerimą).

Svarbiausia nestiprinti vaiko baimės. Vaikai pasaulį mato ne tik savo, bet ir tėvų akimis. Tėvų reakciją, jų nerimą jie perima nepastebimai, tačiau nuolat ir ilgam. Žinomo vaikų psichiatro ir psichoterapeuto A. Zacharovo nuomone, tėvų asmenybės bruožai (nerimas, nesaugumas, vidinė įtampa) ir jų tarpusavio konfliktai neabejotinai didina vaikams baimę.

Todėl dažniau diskutuokite su vaiku, dėl ko gi jam bus įdomu mokykloje (pvz., „Tu pažinsi raides ir pats galėsi skaityti knygeles", „Tu mokėsi puikiai skaičiuoti ir drąsiai galėsi eiti į parduotuvę visai šeimai nupirkti maisto", „O, kaip bus įdomu žaisti kartu su naujais draugais, kurių tu susirasi mokykloje" ir pan.)

Viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika vykdo projektą „Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje - sveikas vaikas". Tikslas - suteikiant sveikos gyvensenos žinių, padėti šeimoms formuoti teigiamas sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatas bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Šiuo metu Naujosios Vilnios poliklinikoje vyksta vaikų psichoterapijos grupė jaunesniojo amžiaus vaikams, nuo spalio mėnesio prasidės grupė paaugliams.

„Tavo vaikas" dovana mokyklinukams! Atsiųskite specialų Gustavo nuotykių pamokų tvarkaraštį ir pradžiuginkite savo vaiką.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.