Austėja Landsbergienė pataria, kaip padėti vaikui būti sėkmingam

 (80)
Mamos skundžiasi, kad vaikai nenori skaityti, rašyti, skaičiuoti, ir baiminasi, kad nuėję į mokyklą nenorės mokytis. Kas paskatina vaikus siekti žinių? Kaip ugdyti vaiko norą mokytis? Konsultuoja edukologė darželių tinklo „Vaikystės sodas" ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja dr. Austėja Landsbergienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Iš prigimties visi mažyliai smalsūs, tačiau vėliau kai kuriems ši savybė dingsta, sumažėja net ir noras tyrinėti pasaulį. Vaikai nenori skaityti, rašyti ir pan. Kodėl?

Gimęs kūdikis liečia ir čiupinėja viską, ką tik gali pasiekti, nes kiekvienam mažam vaikui be galo svarbu pažinti pasaulį. Mažylis nori patirti, atrasti, sužinoti, o tėvai, bijodami, kad jam kas nors gali nutikti (gali susižeisti, susitepti drabužį, nukristi ir pan.), tramdo. Štai tada ir pradeda mažėti noras tyrinėti pasaulį. Vaikas iš prigimties yra smalsus dėl to, kad įgūdžių įgyja tik ką nors darydamas, o mokytis vis naujų paskatina sėkmė. Mažylis, kuriam pasiseka kokia nors veikla, dar labiau stengiasi ką nors nuveikti. Tai ir yra natūrali motyvacija mokytis naujų įgūdžių, siekti žinių. Pravartu žinoti, kad ikimokyklinukai suformuoja savo požiūrį į mokymąsi, kuris vėliau išlieka visą gyvenimą. Tad jeigu mes, suaugusieji, skatiname mažylį būti smalsų, remiame jo norą tyrinėti aplinką, jis taps kūrybišku nuotykių ieškotoju, besimokančiu visą gyvenimą. Na, o tų vaikų, kurie nesulaukia tėvų paramos, požiūris į mokslą jau kitoks - jiems jis neįdomus.

Kas yra tėvų parama? Tai paskatinimas, pagyros, lavinamosios priemonės namuose?

Taip, visa tai - ir dar laisvė, kurią neretai tėvai riboja. Pavyzdžių galime išvysti net ir vaikų žaidimų aikštelėse, kuriose tik ir girdėti: „Oi, čia nelipk, nekalbėk, nešok, palauk, nukelsiu..." Mamos nuolat bijo, kad mažyliui kas nors nenutiktų, ir tramdo jo norą lavinti kūną, protą, neleidžia tobulėti. Pagalvokime, kas nutiks, jeigu vaikas nušoks nuo kopėtėlių? Kiek vaikų susižaloja šokinėdami? Manau, vienetai. Juk daugelis užauga nesusižaloję, nesusilaužę. Labai mažas procentas vaikų patiria pavojingas traumas, tačiau tėvai vis tiek bijo ir neleidžia jiems džiaugtis savo laimėjimais. Mokslininkai jau gerą dešimtmetį kalba, kad šiuolaikiniai tėvai yra lyg sraigtasparniai. Jie nuolatos tramdo savo vaikus ir neleidžia bandyti, lengvai susižeisti, patirti, augina bejėgius. Penkiametis, kuris kviečia mamą, kad ši duotų ranką, kai reikia nučiuožti nuo čiuožyklos, jaučiasi bejėgis, jo noras tobulėti smarkiai sumažėjęs. Vaikas jau yra psichologiškai neįgalus, nes nepasitiki savo jėgomis. Netrukus turės eiti į mokyklą, o jis nepasitiki savimi, kad krykštaudamas iš džiaugsmo nučiuožtų žemyn. Tad jam bus sunku savarankiškai spręsti užduotis, priimti sprendimus. Kai nebus šalia mamos, net nežinos, kas jam įdomu.

Kada vaikui patartumėte pradėti skaityti knygutes, kad ateityje jas pamėgtų? Ar tiesa, kad mėgstantieji skaityti ir mokosi geriau, kad knyga motyvuoja?

Vaikui knygas patarčiau skaityti jau ankstyvoje kūdikystėje, tarkime, nuo 6 mėn. amžiaus, kai ima gebėti sėdėti mamai ant kelių (arba savo kėdutėje) ir vartyti puslapius, žiūrėti paveikslėlius. Derėtų įsigyti tinkamų knygelių - kietais puslapiais arba vadinamųjų vonios knygelių. Pasisodinus ant kelių kūdikiui galima ne tik skaityti, bet ir su juo aptarinėti, ką matote, rodyti paveikslėlius. Skaitymas yra kur kas daugiau už perskaitytas eilutes - skaitydamos knygutę savo vaikui užmezgame su juo emocinį ryšį, jaučiame kūno kontaktą, būname kartu. Mažylis girdi mamos balsą, kuris sklinda iš giliai, kai ši yra prie savęs jį priglaudusi. Tuomet vaikutis jaučia mamos kūno šilumą, kuri jam teikia saugumo, jis auga ir emociškai tvirtesnis, laimingesnis, jaučia didesnį prieraišumą prie savo mamos.

Nekenčia knygų tie vaikai, kuriuos tėvai arba pedagogai vertė skaityti, jomis nesudomino. Dažniausiai taip elgiasi patys knygų nemėgstantys tėvai.
dr. Austėja LANDSBERGIENĖ

Tad skaitymas svarbus ne tik akademiniu, bet ir emociniu požiūriu. Be to, knygos gausina vaiko žodyną, o kartu tai raktas į sėkmę mokykloje. Mokslininkai stebėjo antrokus ir padarė išvadą, kad tie vaikai, kuriems tėvai kas vakarą bent 20 min. skaitė knygas, yra kur kas labiau išprusę už bendraamžius. Maža to, juos lenkia maždaug dvejais metais. Tad įsivaizduokime, kokią pažangą gali pasiekti mažas vaikas, jei vakarais jam nepatingėtume paskaityti knygutę. Kadangi jo žodynas gausus, mokykloje lengviau supranta, ką sako mokytoja, knygoje užrašytą tekstą, ar jis būtų pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos ar matematikos. Tad kartu toks vaikas ir lengviau atlieka užduotis, už kurias būna geriau įvertintas. Tada jaučia didžiulį pasitenkinimą savimi, malonumą mokytis ir taip yra užsukama motyvacijos siekti žinių spiralė.

Yra daug teorijų, kada geriausias metas mokyti vaiką raidžių. Paskaičius vienas, negerai per anksti, nes mažylis praras susidomėjimą, kitos teigia priešingai - skatina su raidėmis supažindinti kuo anksčiau. Ką patartumėte?

Raidės ir skaičiai yra įdomūs, tačiau kartu ir abstraktūs, todėl jeigu mokysime nuobodžiai, mažylį tik suerzinsime. Raidėmis mažylis susidomi, kai pastebi, kad jo vardas susideda iš raidžių, o vardas jam yra bene svarbiausias žodis. Tuomet jis ieško užrašytuose žodžiuose raidės, kuria prasideda jo vardas, ir suradęs ją patiria daug džiaugsmo. Paskui „atranda" kitų žodžių, kurie prasideda tokia pat raide kaip ir jo vardas, sąsajas. Tokia patirtis labai motyvuoja mokytis raidelių. Galime taip ir mokyti vaiką - ieškoti raidžių, kuriomis prasideda šeimos narių, gyvūnų vardai. Nemanau, kad reikia laikytis kokios nors teorijos ir matant susidomėjusį raidėmis vaiką sakyti: „Ne, dar palauksime iki 6 m., dar nesimokysime." Kiekvienas vaikas kitoks ir kai parodo susidomėjimą raidėmis, vadinasi, atėjo metas su jomis supažindinti. Aišku, neperspaudžiant, nemokant per prievartą, o žaidimu. Mūsų darželių tinkle „Vaikystės sodas" yra vykdoma stipri raštingumo programa, tad mes stebėdavome, kada vaikai susidomi raidėmis. Išvados tokios, kad jeigu namuose tėvai vaikui skaito, jeigu jis mato knygą, raštą, maždaug 2,5-3 m. amžiaus jau ima domėtis raidėmis ir klausia: „Kas čia?" Ir jeigu pedagogas arba tėvai šios akimirkos „nepraleidžia", nenumoja ranka: „Ai, dar suspės", o paklausia: „Tau įdomu? Čia „t" raidė, „tėtė"", tokie vaikai sulaukę penkerių jau skaito. Man pačiai ši tema labai įdomi, tad susirašinėjau su mokslininkais, tiriančiais skaitymo fenomeną, ir jie patvirtino, kad vaikai, su kuriais tėvai ar pedagogai žaidžia raidelių žaidimus, būdami penkiamečiai-šešiamečiai jau skaito savarankiškai.

Vaikai daug ko mokosi mėgdžiodami savo tėvus. Ar norės skaityti, jeigu tėvų namuose nėra knygų, jie neskaito?

Tikrai nenorės. Matydamas, kad tėvai žiūri televizorių, ir vaikas norės žiūrėti į ekraną, o ne skaityti knygą. Mažylis nori daryti tai, ką daro jo artimiausi ir mylimiausi žmonės. Pratinti prie knygos geriausiai savo pavyzdžiu, tuomet ir sakyti nieko nereikia, vaikas pats pasiims knygą. Aš pati ne kartą esu dariusi eksperimentą su mūsų darželio auklėtiniais. Kai mažiesiems būdavo laisvų žaidimų metas, pasiimdavau knygą į rankas ir skaitydavau. Po kelių minučių jau ir visi 4-5 m. mažyliai sėdėdavo ir vartydavo knygeles, aptarinėdavo jas. Tad pirmiausia turime mokyti vaikus savo pavyzdžiu. Dar svarbu, kad knygos būtų pagal vaiko amžių, kad jis pats galėtų rinktis, kurią nori skaityti. Daugelis mano, kad knygos pomėgis yra įgimtas. Nieko panašaus. Tai išugdomas gebėjimas. Tikrai nepažįstu nė vieno vaiko, kuris nekęstų knygų, jeigu buvo nuo mažens prie jų pratinamas. Nekenčia knygų tie vaikai, kuriuos tėvai arba pedagogai vertė skaityti, jomis nesudomino. Dažniausiai taip elgiasi patys knygų nemėgstantys tėvai.

Jeigu vaikas mieliau laiką leidžia prie kompiuterio, galbūt galime tai išnaudoti ir leisti per jį mokytis raidžių, kad ir skaityti elektronines knygas?

Kompiuteris yra papildas, bet ne mokytojo, tėvų, natūralių, tikrų priemonių pakaitalas. Vaikas gali mokytis skaičiuoti žaisdamas kompiuterinius žaidimus, bet geriau matematikos pradmenis įsisavins suskaičiuodamas, kiek lėkščių, šakučių ir peilių yra ant pietų stalo. Geriau, nes tai natūralesnis būdas mokytis.

Kokio amžiaus vaikas jau žino, kas jam įdomu, ir kada daugiau dėmesio skirti įvairiems jo gebėjimams lavinti?

Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas turi būti sutelktas ne į gylį, o plotį, tad vaikas turi turėti galimybę save išbandyti daugelyje sričių. Tėvams patarčiau stebėti, kuo mažylis domisi, ir leisti jam rinktis būrelius. Būtų gerai iš anksto nuspręsti, kiek laiko juos lankys, nes negerai leisti būrelius kaitalioti kas kelias savaites - vaikas nesimoko atsakomybės. Jeigu nepatinka būrelis, vis tiek turėtų lankyti jį sutartą laiką (tarkime, pusę metų) paprasčiausiai dėl to, kad išmoktų daryti ir tai, kas nemalonu arba nelabai malonu.

Kompiuteris yra papildas, bet ne mokytojo, tėvų, natūralių, tikrų priemonių pakaitalas. Vaikas gali mokytis skaičiuoti žaisdamas kompiuterinius žaidimus, bet geriau matematikos pradmenis įsisavins suskaičiuodamas, kiek lėkščių, šakučių ir peilių yra ant pietų stalo.
dr. Austėja LANDSBERGIENĖ

Neleisdami patirti nemalonaus jausmo padarome vaikui meškos paslaugą, nes neišmokęs to vaikystėje susidurs su labai dideliais sunkumais jau suaugęs. Tėvų užduotis - padėti vaikui būti sėkmingu, laimingu vaiku, vėliau paaugliu, o ne daryti bejėgį. Tad iki mokyklos tikrai yra ką veikti. Turime leisti vaikui domėtis, patirti sėkmę ir nesėkmę. Kai jam sekasi - pagirkime. Kai nepasiseka - paguoskime, apkabinkime, paaiškinkime, ką galėtų padaryti geriau. Toks auklėjimas veda į vieną tikslą - vaiko norą siekti, tobulėti, mokytis įveikti negandas.

Ar žinote, kad ugdymas - tai ne tik viena ar kelios pamokėlės per dieną, o visos dienos visuma. Ugdome ir vesdamiesi vaiką į lauką, bendraudami su juo, palaukdami jo. Ugdyti vaiko norą mokytis gali kiekviena kartu su juo praleista minutė - tai ir atsakymai į klausimą „kodėl", ir apkabinimas, ir laisvė tirti. Matydamas, kad smalsumas yra patenkintas, vaikas ir toliau norės siekti žinių, žinodamas, kad mama jį paguos, nebijos nesėkmių, sulaukęs pagyros norės dar tobuliau atlikti užduotį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos užduokite mokyklą lankančiam vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".