Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sveikos gyvensenos ir mitybos entuziastai pagaliau iškovojo pokyčius ir po kelerių metų intensyvaus darbo pagaliau sulaukėme įstatymo pasikeitimų. Kokie pasikeitimai įsigalios mokyklose nuo rugsėjo pirmosios? Ar visi pakeitimai į gerąją pusę?

Vaikų maitinimo naujoves apžvelgia sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė, knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys" autorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Į darželius nuo rugsėjo – jokių užkandžių

Vaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Kodėl taip nutinka? Jei prieš pietus vaikai užkandžiauja – valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Nes saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus. Blogiausia, kad vaikas negauna maisto medžiagų – tik menkavertes kalorijas. Todėl įstatyme nurodytų produktų neštis nebebus galima. Tėveliai galės įdėti vaikams uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų.

Pietums - tik subalansuoti patiekalai

Pica, populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Todėl su nauju teisės aktu vaikai mokyklose, tikėtina, nebegaus picų, nors picos nėra draudžiamos. Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nuo šiol per pietus vaikai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, net tris kartus per savaitę pietums ar vakarienei ankštinių daržovių, ir būtinai pietums trečdalį patiekalo turės sudaryti daržovės.

Sriubos kultas nyksta

Vaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau – vos pusė stiklinės (100-150 ml). Nes svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Taip pat siekiama sumažinti maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, sriubą pateikti papildomo maitinimo metu.

Mažiau bulvių ir sulčių

Įstatymu apribotos bulvės ir jų patiekalai, o bulvių traškučiai ir fri bulvytės – draudžiamos jau ne pirmi metai mokymosi įstaigose, nes krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Gerdami sultis, vaikai patiria cukraus šuolius, kurie yra viena iš nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų priežasčių. Nei saldinti kompotai, saldintos arbatos nei sultys nebus tiekiami su maistu. Geriausia vaikams – geriamasis vanduo.

Mažiau cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagų

Perkant produktus darželiams ir mokykloms, nuo šiol reikės atsižvelgti į bendrą gaminio cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekį. Pavyzdžiui duona, kur cukrų kiekis didesnis nei 5 g/100 g, druskos daugiau nei 1 g, (ruginėje daugiau nei 1,2 g), o skaidulinių medžiagų mažiau nei 6 g/100 g, negalės atsidurti ant vaikų stalo, jei neatitiks nors vieno kriterijaus.

Pagal šį reikalavimą, vaikams draudžiama patiekti sausus pusryčius „kviečius su medumi", nes juose cukrų beveik 40 g/100 g. Vaikams tinkami tik tie sausi pusryčiai, kuriuose cukraus ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100, o skaidulinių medžiagų ne mažiau nei 6 g/100 g. Desertai, bandelės, pyragai cukrų galės turėti ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g. Džiovinti vaisiai negalės būti cukruoti. Gėrimuose cukrų negalės būti daugiau nei 5 g/100 g ir juos gerti bus galima duoti tik tarpuose tarp pagrindinių valgymų. Į gaminamus patiekalus cukraus kaip ir iki šiol bus galima dėti ne daugiau nei 5 g/100 g. Į pieno gaminius – iki 5 g/100 g cukraus ir ne daugiau kaip 1 g/100 g druskos. Tik sūriuose druskos galės būti daugiau – 1,7 g.

Daugiau daržovių, vaisių ir uogų

Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių, geriausia sezoninių daržovių ir vaisių. Vaisius vaikai valgys tarp maitinimų. Įstatymas rekomenduoja daržovių patiekalus tiekti pagal sezonus, pavyzdžiui, burokėlių sriuba rudenį, šaltibarščiai pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, bet patiekiamos su aliejaus arba jogurto padažu.

Į mokyklas atkeliauja pilno grūdo miltai

Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, ruginę duoną, o makaronai taip pat bus sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.

Dešrelės - leidžiama, valgomieji ledai - draudžiama

Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar „daktarišką" dešrą vaikai galės valgyti tik ne dažniau kaip kartą per savaitę. Vaikai mokyklose nevalgys nei rūkytos dešros, nei žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų.

Jokio pridegusio maisto!

Apskrudę blynai, pridegę karbonadai – šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas. Maistas turės būti pagrinde gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai yra draudžiami.

Daugiau augalinio maisto

Kiekvieną dieną darželiuose vienas patiekalas turės būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto.

Gera žinia – ne vien rafinuotas aliejus. Bloga žinia – margarinas vietoj sviesto

Gaminant salotas, mokyklose turės būti naudojamas tik šalto spaudimo nerafinuotas aliejus – rapsų, alyvuogių ar kitoks. Tik įstatymo pakeitimas, kad sviestas, „kur įmanoma", keičiamas aliejumi arba margarinu – nėra logiškas. Juk margarino sudėtį randame vaikams neleistinų maisto priedų, dezodoruotų, rafinuotų aliejų ir pridėtinės druskos. Margarinas – stipriai perdirbtas produktas, kurio neturėtų būti nei vaikų, nei suaugusiųjų mityboje. „Sveikatai palankus" kuriamuose valgiaraščiuose nėra dešrelių ar kitų perdirbtos mėsos ir žuvies gaminių, margarino, tepiųjų riebalų mišinių ir kito leistino, bet sveikatai nepalankaus maisto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.