Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto (LEU UMF) Vaikystės studijų katedros vedėja dr. Birutė Autukevičienė tvirtina, kad pokyčių bijoti nereikėtų. Daugumoje Europos šalių 6 metų ar net jaunesni vaikai privalo pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Vienose šalyse tokio amžiaus vaikai lanko pradinę mokyklą, kitose privalomai dalyvauja ankstyvajame ugdyme. „Pažangios šalys turi privalomą ugdymą nuo 5 metų, kai kuriose įvestas privalomas ikimokyklinis ugdymas jau nuo 3 metų", – sako ji, ir tai, pasak mokslininkės, yra teigiami pokyčiai pasaulyje, kartu ir mūsų šalyje. Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikui pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. „Daugelis tėvų įsivaizduoja, jog pakanka to, kad prieš eidamas į mokyklą vaikas išmoksta pažinti raides, skaitmenis, bet iš tiesų pasirengimas mokyklai yra daug sudėtingesnis procesas", – pasakoja edukologė ir teigia, jog vaikui reikia įvairių gebėjimų, kad eidamas į mokyklą jis jaustųsi saugiai, jam sektųsi.

Jos nuomone, vienas iš nerašytų priešmokyklinio ugdymo tikslų yra ugdyti motyvaciją mokytis: „Tai be galo svarbu: jei vaikas norės eiti į mokyklą, norės sužinoti kažką naujo, jis ir ieškos būdų tai padaryti, bet jei motyvacijos mokytis nebus, jam labai sunkiai seksis mokytis arba tam reikės daug pastangų." Visa priešmokyklinio ugdymo grupės aplinka kuriama taip, kad motyvuotų: joje yra daugybė skaičių ir raidžių ant sienų, baldų ir kitur. Grupėje kabo daug plakatų, yra žaidimų, raginančių sudėti žodį, ir panašių priemonių, skatinančių vaiką mokytis. Motyvuoja ir grupės draugai: kai vaikas pamato, kad kitas domisi raidėmis, varto knygeles, gal net skaito, jis taip pat nori lygiuotis į draugą. „Tiesiog pati aplinka ugdo domėjimąsi, norą pažinti, sužinoti, atrasti kažką naujo", – pasakoja mokslininkė.

Vaikui ruošiantis į mokyklą labai svarbu ugdyti jo socialinę kompetenciją: tinkamai bendrauti su kitais, draugais ir suaugusiais, mokėti elgtis artimiausioje aplinkoje, gerbti kitų žmonių jausmus, toleruoti jų pomėgius, charakterio savybes, laikytis tam tikrų socialinio gyvenimo taisyklių, ugdytis tautinį, kultūrinį tapatumą. Svarbu, ar vaikai tinkamais būdais sprendžia konfliktus, reiškia savo mintis, ar išklauso draugą, ar pastebi, kai draugui negerai, paguodžia jį? „Socialinė kompetencija yra labai svarbi. Jeigu vaikas išmoks bendrauti su kitais, jam bus paprasčiau ir mokykloje susirasti draugų", – įsitikinusi mokslininkė. Labai svarbu ir tai, kaip vaikas reiškia savo emocijas, ar susilaiko nuo impulsyvaus elgesio, geba susikaupti. „Labai svarbi ir sveikatos kompetencija, kuri apima vaiko fizinę, emocinę ir socialinę sveikatą", – pabrėžia B. Autukevičienė.

Priešmokyklinio ugdymo specialistai vadovaujasi naująja „Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa", kuri patvirtinta 2014 m. Joje apibrėžtos pagrindinės vaiko kompetencijos, būtinos priešmokyklinio amžiaus vaikui: socialinė, pažinimo, komunikavimo, meninė ir sveikatos. Taip pat joje integruotos kūrybiškumo, verslumo, mokėjimo mokytis kompetencijos, o tai, pasak B. Autukevičienės, labai svarbūs dalykai, kurie būtini vaikui mokykloje.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogas ugdo taip, kad vaikai ne pedagogo duotas spalvinimo ar kitokias užduotėles atliktų, o turėtų įvairių galimybių kūrybiškai veikti.
Dr. Birutė AUTUKEVIČIENĖ

Priešmokyklinio ugdymo pedagogas padeda vaikui darniai augti ir ugdytis atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko individualią patirtį. „Vaikai yra labai skirtingi. Vieni vaikai labiau domisi vienais dalykais, kiti – kitais. O pagalbos kiekvienam vaikui taip pat reikia skirtingos. Auklėtoja stebėdama vaikus mato, kuo jie domisi, kaip elgiasi, kaip bendrauja ir nusprendžia, kokie ugdomieji poveikiai būtų veiksmingiausi. Priešmokyklinio ugdymo grupėje dirba aukščiausios kvalifikacijos pedagogas, gebantis įvertinti kiekvieno vaiko pasiekimus, ugdymą modeliuoti atsižvelgdamas į vaikų galimybes, poreikius, derinti organizuotą, kryptingą ugdomąją pedagogo ir vaiko spontanišką veiklas, – tikina mokslininkė. – Pedagogas turi išmanyti vaiko psichologiją ir amžiaus tarpsnio ypatumus, t. y. kaip tokio amžiaus vaikai mokosi, kaip geriausiai priima informaciją: ne sėdėdami prie stalo ir vykdydami pedagogo nurodytas užduotis, o aktyviai veikdami, tyrinėdami, žaisdami, atsidurdami pedagogo sukurtose iššūkių situacijose su naujomis priemonėmis ar kitose erdvėse. Aktyviai veikdami vieni ar su pedagogu jie įgyja reikiamų žinių ir įgūdžių."

Priešmokyklinio ugdymo pedagogas ugdo taip, kad vaikai ne pedagogo duotas spalvinimo ar kitokias užduotėles atliktų, o turėtų įvairių galimybių kūrybiškai veikti. Jis organizuoja vaikams įvairiausias išvykas: į tėvų darbovietes, muziejus, į parką ar vaistinę, į mokyklą", – pasakoja edukologė. Pasak jos, priešmokyklinio ugdymo grupėje bendradarbiavimas su mokykla būna labai glaudus, todėl pirmokas dažnai jau ir mokytoją pažįsta, ir aplinka jam matyta, tuomet vaikas jaučiasi ramiau.

Ankstyvoji vaikystė – ypatingas laikotarpis, kai ugdymas labiausiai veikia vaiko raidą ir turi įtakos sėkmingam mokymuisi, socialinei integracijai. „Priešmokykliniai metai vaikams labai naudingi, jeigu vaikai ugdomi pedagogų profesionalų tinkamoje aplinkoje ir, žinoma, aktyviai dalyvaujant tėvams", – teigia B. Autukevičienė.

Dalyvavimas ankstyvajame instituciniame ugdyme labiausiai naudingas vaikams, augantiems socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis. Būtent šie vaikai šeimose negauna visaverčio ugdymo. „O šeimos, kurios rūpinasi savo atžalomis, gauna dar vieną pagalbininką ugdydami savo vaikus – pedagogą, – šypsosi mokslininkė. – Ar tikrai vaikas gali įgyti tiek daug visapusiškos patirties būdamas namuose? Buvimas kartu su bendraamžiais ir motyvuojančios aplinkos kūrimas priešmokyklinio ugdymo grupėje tikrai duoda vaikui labai daug. Vien bendravimas su labai skirtingais vaikais yra ir tolerancijos mokykla vaikui".

Priešmokyklinės grupės gali būti ir mokyklose, ir darželiuose. Vienareikšmiškai atsakyti, kur geriau, kaip sako pašnekovė, sunku, nes tai yra individualu – priklauso nuo pedagogo profesionalumo, ugdymo turinio, naudojamų ugdymo(si) metodų, priemonių, sąlygų ir kitų priežasčių. LEU UMF Vaikystės studijų katedros vedėjos dr. B. Autukevičienės teigimu, įteisindama privalomąjį priešmokyklinį ugdymą valstybė įsipareigoja užtikrinti kokybiško priešmokyklinio ugdymo prieinamumą visiems vaikams ir nesvarbu, kur vaiko ugdymas vyks: darželyje ar mokykloje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

Psichologė: ar efektyvu vaikui sumokėti pinigų už gautą gerą pažymį

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

3 dalykai, į kuriuos turi atkreipti dėmesį būsimųjų moksleivių tėvai

Baigiantis vasarai darželinukų, pradinukų ir ypač būsimųjų pirmokėlių tėvelių mintys pradeda suktis apie artėjančius mokslo metus. Apninka rūpesčiai: kaip, kur, kada įsigyti būtiniausių daiktų mokyklai. Na ir, žinoma, nepamirštamas profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas.

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?