Audra klausia:
„Šeimoje išgyvename sunkų etapą. Šiemet sūnus pradėjo lankyti mokyklą. Vaikai skundžiasi, kad sūnus erzina vaikus, dažnai juos užgaulioja, apstumdo, nepagarbiai elgiasi su mokytoja, jos negerbia, nuolat yra piktas ir irzlus. Panašių problemų turėjome ir darželyje, lankėmės pas psichologą. Šiemet lankėmės Vaikų raidos centre. Diagnozė - prieštaraujantis neklusnumas. Esame sunerimę, kadangi nuolat auklėjome sūnų, stengėmės rodyti tik kuo geresnį pavyzdį“.
Miela Audra, Jūsų trumpoje žinutėje telpa labai daug - ir kelerius metus jaučiamas nerimas dėl vaiko elgesio, ir rūpestis bei siekis daryti viską, kad tas elgesys pasikeistų, ir, turbūt, pykčio ar nusivylimo jausmai, kai niekas nesikeičia, nepaisant įdedamų pastangų.
Pabuvojote Vaiko raidos centre - turbūt ieškojote atsakymo į klausimą, ar viskas su jūsų vaiku gerai. Vaikui būdingo elgesio apibūdinimas kaip „prieštaraujantis neklusnumas" leidžia manyti, kad su vaiko raida viskas gerai, o jo elgesys yra susijęs daugiau su socialinės aplinkos ir santykių suvokimu bei kūrimu.
Nežinau, kokių rekomendacijų gavote, tačiau atkreipčiau Jūsų dėmesį į tai, kokia auklėjimo sistema vyrauja šeimoje, ir kaip ji veikia Jūsų vaiką. Pirmiausia dėl to, kad galėtumėte tiesiog įvertinti, kiek ji efektyvi ir ar reikia kažką joje keisti. Juk keistumėte, jei manytumėte, kad tam tikri auklėjimo būdai neduoda laukiamo rezultato?
Siūlau paprastą būdą tokiam įsivertinimui. Atsakykite sau į keturis klausimus:
1. Ar Jūsų reakcijos ir auklėjimo būdai, kuriuos taikote, sustabdo vaiko netinkamą elgesį?
2. Ar auklėjimo metodai ugdo būtent tas savybes, kurias norėtumėte, kad vaikas turėtų?
3. Kaip manote, kokią nuomonę apie save ir kitus vaikas susidaro?
4. Ar vaikas prisideda prie kitų gerovės, ar mato aplinkinius kaip savo patarnautojus?
Jei atsakymai į šiuos klausimus Jūsų netenkina, tuomet verta pagalvoti, kad metas keisti kai kuriuos savo auklėjimo įsitikinimus. O ką ir kaip konkrečiai - belieka ieškoti ir spręsti stebėjimų bei bandymų būdu arba tartis su psichologu.
Labai svarbu pamatyti, suvokti, kokiu tikslu vaikas netinkamai elgiasi. Ko jis siekia? Kodėl jam „apsimoka" taip elgtis nepaisant pasekmių?
Galbūt jis kažko vengia? Ką jis gauna? Visi vaikai nori būti priimti aplinkinių, pasijusti svarbūs ir reikšmingi, tik ne visi išranda tinkamų būdų to pasiekti.
Auklėjimo sistema šeimoje ir yra tas bandymų laukas vaikams, kuris padeda (arba ne) susirasti, išmokti, patikrinti, įtvirtinti, kokie elgesio būdai užtikrina priklausymo poreikio patenkinimą, savo gebėjimų bei galių patyrimą, reikšmingumo pajautimą.
Tik turime nepamiršti, jog vaikai yra puikūs stebėtojai, jie tikrai mato ir jaučia tuos dalykus, kuriuos mes galvojame, kad jie nepastebi. Ir tuomet darosi savo išvadas, savaip supranta, kas vyksta. O pagal tai formuoja elgesį. Tikrai tikiu, jog suprasite savo vaiko elgesio logiką ir surasite kelią, kaip jam patenkinti psichologinius poreikius priimtinais būdais.
