Gydytoja – apie vaikų tikus: kodėl atsiranda ir kaip gydyti

 (3)
Tikai - vaikams gana dažnai pasitaikantis reiškinys, - tai greiti, pasikartojantys, stereotipiniai, nevalingi judesiai ir balsiniai garsai.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tikai neretai prasideda tuomet, kada vaikui reikia įtempti psichikos jėgas, pvz., pradėjus lankyti vaikų darželį, atsiskyrus nuo mamos, esant nepalankiam psichoemociniam klimatui šeimoje ir t.t.

Tikai paprastai skirstomi į paprastus ir sudėtingus, o vaikams dažniausiai būna paprastieji motoriniai tikai, kurie pasireiškia mirksėjimu, įvairiomis veido grimasomis, kaklo, pečių traukymu, trūkčiojimu.

Vokaliniai arba balsiniai tikai – tai įvairūs gerkliniai garsai, kada vaikas ima krenkšėti, kosčioti, šniurkščioti ir pan. Sudėtingi motoriniai tikai gali pasireikšti įvairiais beprasmiais judesiais, pvz., savo kūno daužymu, šokinėjimu, tupinėjimu, plaukų pešiojimu ir pan.

Kartais būna ir sudėtingi balsiniai tikai – tai raidžių, žodžių, frazių kartojimas, tarp jų echolalija (kažkieno žodžių kartojimas), koprolalija (keiksmažodžių ar kitų socialiai nepriimtinų žodžių kartojimas), palilalija (savo žodžių kartojimas).

Įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad nuo 5 iki 24 proc. vaikų kažkada turėjo tiką. Vieni dar ikimokykliniame amžiuje, kiti – vyresniame. Kartais tikai praeina savaime, tačiau užsitęsę lėtiniai tikai pablogina vaiko gyvenimo kokybę, trikdo jo normalų funkcionavimą visose sferose, turi neigiamą poveikį asmenybės raidai.

Atskira lėtinių tikų pasireiškimo forma, trunkanti ilgiau nei vienerius metus, vadinama Tureto sindromu – tai kombinuoti balso ir dauginiai motoriniai tikai (jie gali atsirasti ir ne vienu metu), turintys banguojančią eigą (periodai be tikų ne daugiau 2-3 mėn.), palydimi elgesio ir emocijų sutrikimais.

Tureto sindromas prasideda vidutiniškai apie 7 metų amžiaus vaikams, dažniausiai iki 13 metų, o pagal įvairius šaltinius manifestacijos amžius gali būti iki 18 metų.

Tureto sindromas jau yra klinikinė diagnozė, kuri remiasi anamneze, stebėjimu. Jokios specifinės laboratorinės ir instrumentinės diagnostikos, galinčios patvirtinti šį sindromą nėra. Tiriant neurologiškai, paprastai neurologinės židininės simptomatikos nebūna, galima surasti tik neryškius nespecifinius simptomus – koordinacijos sutrikimus, smulkiosios motorikos nepakankamumą, padidėjusį motorinį aktyvumą. Esant vaikų adaptacijos sunkumams mokykloje, elgesio problemoms, diagnostikai neretai būna taikomi ir psichologiniai testai, įvertinama vaiko asmenybės raida.

Tureto sindromas – tai daugiasimptominė neuropsichiatrinė liga. Maždaug pusė Tureto sindromo atvejų pasireiškia kasmet lydinčiais sutrikimais: įkyrumais, impulsyvumu, dėmesio ir aktyvumo, mokymosi, miego sutrikimais ir kt.

Gydytoja – apie vaikų tikus: kodėl atsiranda ir kaip gydyti
© Shutterstock nuotr.

Kaip gydyti?

Tikų gydymas sunkus ir ilgas, tačiau medikai pataria neskubėti taikyti medikamentinio gydymo, o geriausia jį skirti tik tuomet, jei tikai sukelia didelį stresą, veikia vaiko elgesį. Darbas su šeima – vienas iš svarbiausių etapų tikų gydyme, mat labai svarbu išsiaiškinti faktorius, kurie galėjo būti tiko priežastimi.

Stresas ir nuovargis provokuoja, paaštrina tikus. Mažiems vaikams gali būti naudinga žaidimų ar pokalbių terapija, kuri padėtų išspręsti kasdienes problemas.

Anot gydytojų, nė vienas vaistas tikams gydyti nėra idealus tiek efektyvumo, tiek pašalinių reiškinių požiūriu. Todėl skirti juos reikia itin apdairiai, nuolat kontroliuojant ir stebint šalutinių reiškinių atsiradimą, kuriuos gali išprovokuoti medikamentai. Pastaruoju metu atliekama ypatingai daug klinikinių bei neuro-elektrofiziologinių tyrimų, skirtų naujų tikų gydymo metodų paieškoms.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.