Gydytojas – apie dažniausią vaikų sveikatos bėdą: kaip išvengti lemtingų klaidų

Nepatogūs mokyklos suolai, pernelyg sunkios kuprinės, pasyviai leidžiamas laisvalaikis - ar reikia stebėtis, kad stuburo problemos kankina vis daugiau vaikų?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, gydytojas Kęstutis Linkus pataria, kada reikėtų susirūpinti vaiko laikysena, kokių profilaktinių priemonių imtis ir ką daryti, jei su šia problema jau susidūrėte.

Kaip pradeda formuotis vaiko laikysena ir kada įprastai atsiranda pirmosios problemos?

Iš esmės laikysena pradeda formuotis nuo pat gimimo, juk dar nemokėdamas stovėti, kūdikis judina ir kelia kojas, vartosi, vėliau pradeda ropoti. Taip pat po truputėlį formuojasi stabilizacinės stuburo sistemos. Tuomet, kai kūdikis išmoksta atsistoti, iš esmės susiformuoja normali laikysena.

Būtent kūdikiai ir vaikai iki mokyklinio amžiaus turi pačią geriausią laikyseną, nes jie bėgioja, žaidžia, nuolatos juda. Pirmosios problemos dažniausiai atsiranda tuomet, kai vaikas yra priverstas atsisėsti į mokyklos suolą. Raumenynas būna santykinai silpnas tokiam ilgam sėdėjimui, o jeigu sėdėti tenka ant nepatogios, neergonomiškos kėdės, vaikas pradeda sėdėti netaisyklingai – lenktis į priekį, kūprintis... Vaikas įpratęs judėti, todėl išsėdėti vienoje vietoje jam paprasčiausiai per sunku. Štai ši kol kas jam neįprasta veikla ir paskatina netaisyklingos laikysenos formavimąsi.

Kaip tėvai patys galėtų įvertinti vaiko laikyseną?

Visų pirma reikėtų įvertinti simetriškumą tarp kairės ir dešinės pusės. Pastatykite vaiką priešais save ir pažiūrėkite, ar pečiai yra viename lygmenyje. Jeigu vaikas neteisingai nešioja kuprinę, vaikšto pasikabinęs ją ant vieno peties, - tuomet vienos pusės raumenys visuomet yra labiau įtempti ir vienas petys būna labiau pakilęs.

Kitas žingsnis – pastatyti vaiką šonu ir išvesti projekciją nuo viršaus link apačios. Ausies vidurys, peties, alkūnės, klubo, kelio ir čiurnos sąnariai turi būti vienoje linijoje.

Kokių formų gali būti laikysenos sutrikimai?

Galima išskirti kelias pagrindines laikysenos sutrikimų formas:

* kifozė – krūtininė dalis sukumpusi, vaikas kūprinasi;

* lordozė – stipriai išlenkta juosmeninė dalis,

* skoliozė – stuburas iškrypęs į šoną, pasisukęs aplink savo ašį.

* lordozinė kifozė – viršutinė nugaros dalis sukumpusi, o ties juosmeniu – stipriai išlenkta į priekį, taigi vaiko stuburas primena klaustuką.

Kifozė gali sukelti galvos ir kaklo skausmus, paskatinti išvaržų atsiradimą. Lordozės atveju gali kankinti juosmens skausmai. Skoliozė susijusi su raumenų disbalansu ir lėtiniais skausmais. Kiekvienas laikysenos sutrikimas sukelia savitas problemas.

Minėjote, kad pirmosios laikysenos problemos dažniausiai atsiranda pradėjus lankyti mokyklą. Koks turėtų būti stalas ir kėdė, kad vaikas galėtų sėdėti ne tik patogiai, bet ir taisyklingai?

Stalas turėtų būti tokio aukščio, kad padėjus rankas ant stalo, per alkūnės sąnarį susidarytų 90 laipsnių kampas. Vaiko riešai ir alkūnės turi būti neutralioje padėtyje – nei pernelyg pakeltos, nei pernelyg nuleistos.

Atsisėdęs ant kėdės vaikas turi siekti grindis pilnomis pėdomis, o sėdint keliai turi sudaryti 90 laipsnių kampą. Sėdint ant kėdės, kuri neturi atramos apatinei nugaros daliai, gali kilti juosmeninės nugaros dalies skausmas, nes raumenys bus nuolat įtempti, kad išlaikytų kūną normalioje padėtyje. Todėl būtų gerai, kad kėdė turėtų juosmeninį išlinkimą. Kėdės atlošas turi baigtis ties kaklo pradžia. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad vaikas neišsiugdytų įpročio kelti koją ant kojos arba sėdėti pakišus vieną koją po savimi, nes tokiu atveju užsispaudžia pakinklio venos ir suprastėja kraujotaka, be to – nugara nėra tiesi ir didelis krūvis tenka klubo sąnariams bei juosmeniui.

Kartais žiūrint į pradinukus atrodo, kad jų kuprinės sveria daugiau nei jie patys. Koks turėtų būti kuprinės svoris, kad nežalotų vaiko stuburo?

Iš esmės kuprinės svoris turėtų neviršyti 10 proc. vaiko svorio, tačiau svarbiausia, kad kuprinė atitiktų fizines vaiko galimybes. Jeigu svoris yra per didelis, tuomet reikia pasirūpinti, kad po mokyklos vaikas sėdėtų ne prie kompiuterio, o stiprintų ir lavintų savo raumenis. Kitaip tariant yra du variantai – arba galime sumažinti kuprinę ir jos svorį, arba turime stiprinti vaiką ir jo adaptacines galimybes. Jei kuprinė per sunki, po pamokų reikėtų priversti raumenis padirbėti ir taip neutralizuoti sukeltą stresą.

Šiuolaikiniai vaikai – išmaniųjų technologijų karta. Retas kuris laisvalaikį leidžia kieme, kuomet namuose yra kompiuteriai, planšetės ir kiti žaidimai. Kokią įtaką tai daro vaiko laikysenai?

Blogai yra jeigu vaikas įpratęs kompiuteriu naudotis lovoje, o ne sėdėdamas prie stalo. Tokioje padėtyje nugara būna susilenkusi, galva nuleista, ir tie raumenys, kurie turėtų būti pakankamai laisvi, yra priverčiami dirbti pakankamai sunkiai. Kad raumenys atsipalaiduotų, jiems reikia laiko, todėl kai vaikas atsistoja, raumuo vis dar dirba ir neleidžia pilnai išsitiesti.

Ištreniruoti, gerai valdomi raumenys atsistatys greičiau. Tačiau jeigu raumenys visiškai nepalaiko kaulinės struktūros, pradeda deformuotis griaučiai, tame tarpe ir stuburas. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad laikysena – tai daugiakomponentinis rodiklis. Jei vaikas turės pakankamą fizinį krūvį, lavins raumenų jėgą ir jų valdymą – naudojimasis kompiuteriu pernelyg didelės žalos nepadarys.

Ką galėtumėte pasakyti apie laikyseną koreguojančius „voriukus“ ir panašias itin populiarias laikysenos koregavimo priemones?

Tiesą sakant, savo praktikoje tokių priemonių nesiūlau, nes esu aktyvaus gydymo šalininkas. „Voriukai“ – tai pasyvus variantas, kuomet nei tėvai, nei vaikas nieko nedaro.

Ką patartumėte tiems tėvams, kurie nori pakoreguoti vaiko laikyseną?

Kaip jau minėjau, svarbiausias darbas – užtikrinti pakankamą vaiko fizinį aktyvumu, padėti jam atrasti patinkančią sporto rūšį. Raumenynas be judesio neauga, o be tvirtų raumenų pakoreguoti laikysenos nepavyks. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad bent iki 12-13 metų prioritetas būtų skiriamas būtent fizinio aktyvumo būreliams, juk šiuo laikotarpiu vaikas sparčiai auga ir vystosi. Tačiau nereikia pamiršti, kad aktyviame gydyme turi dalyvauti ne tik pats vaikas, bet ir tėvai. Galima įsigyti gimnastikos kamuolį ir užtikrinti vaiko fizinį aktyvumą savotiška žaidimo forma.

Svarbiausia – užtikrinti pakankamą vaiko fizinį aktyvumu, padėti jam atrasti patinkančią sporto rūšį. Raumenynas be judesio neauga, o be tvirtų raumenų pakoreguoti laikysenos nepavyks.
Gydytojas Kęstutis LINKUS

Patiems tėvams sunku įvertinti tikrąjį problemos lygį, todėl geriausia būtų pasitarti su specialistais, kurie įvertins vaiko laikyseną ir patars, kokios priemonės geriausiai padės ją pakoreguoti. Kartais specialistų reikia ne gydymui, o tam, kad pamokytų elementarių dalykų, minimalios profilaktikos, kad menki pakitimai neišaugtų į rimtas problemas.

Nepamirškite, kad per kelis kartus vaiko laikysenos pakeisti nepavyks, juk raumenų per savaitę neištreniruosite. Pirmieji 5-10 apsilankymų pas specialistus – tai pasimokymas, kaip turėtumėte elgtis ir ką turėtume daryti, o pirminį efektą pamatysite po kokių 3 mėnesių.

Kokias sporto šakas rekomenduotumėte ir ko reikėtų vengti?

Iš esmės visos sporto šakos geros, jeigu į treniruotės programą įtraukti stuburo stabilizacinės sistemos stiprinimo pratimai, kitaip tariant bendrinis apšilimas. Viena iš palankiausių sporto rūšių – plaukimas, kurio metu minimaliai apkraunami sąnariai ir daugiau dirba raumenynas. Tačiau yra kita medalio pusė – vaikai išeina šlapi iš treniruotės, dažnai serga. Taigi vienos konkrečios sporto šakos negalėčiau išskirti. Svarbiausia, kad būtų palaikomas fizinis aktyvumas.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.