Gydytojas – apie dažniausią vaikų sveikatos bėdą: kaip išvengti lemtingų klaidų

Nepatogūs mokyklos suolai, pernelyg sunkios kuprinės, pasyviai leidžiamas laisvalaikis - ar reikia stebėtis, kad stuburo problemos kankina vis daugiau vaikų?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, gydytojas Kęstutis Linkus pataria, kada reikėtų susirūpinti vaiko laikysena, kokių profilaktinių priemonių imtis ir ką daryti, jei su šia problema jau susidūrėte.

Kaip pradeda formuotis vaiko laikysena ir kada įprastai atsiranda pirmosios problemos?

Iš esmės laikysena pradeda formuotis nuo pat gimimo, juk dar nemokėdamas stovėti, kūdikis judina ir kelia kojas, vartosi, vėliau pradeda ropoti. Taip pat po truputėlį formuojasi stabilizacinės stuburo sistemos. Tuomet, kai kūdikis išmoksta atsistoti, iš esmės susiformuoja normali laikysena.

Būtent kūdikiai ir vaikai iki mokyklinio amžiaus turi pačią geriausią laikyseną, nes jie bėgioja, žaidžia, nuolatos juda. Pirmosios problemos dažniausiai atsiranda tuomet, kai vaikas yra priverstas atsisėsti į mokyklos suolą. Raumenynas būna santykinai silpnas tokiam ilgam sėdėjimui, o jeigu sėdėti tenka ant nepatogios, neergonomiškos kėdės, vaikas pradeda sėdėti netaisyklingai – lenktis į priekį, kūprintis... Vaikas įpratęs judėti, todėl išsėdėti vienoje vietoje jam paprasčiausiai per sunku. Štai ši kol kas jam neįprasta veikla ir paskatina netaisyklingos laikysenos formavimąsi.

Kaip tėvai patys galėtų įvertinti vaiko laikyseną?

Visų pirma reikėtų įvertinti simetriškumą tarp kairės ir dešinės pusės. Pastatykite vaiką priešais save ir pažiūrėkite, ar pečiai yra viename lygmenyje. Jeigu vaikas neteisingai nešioja kuprinę, vaikšto pasikabinęs ją ant vieno peties, - tuomet vienos pusės raumenys visuomet yra labiau įtempti ir vienas petys būna labiau pakilęs.

Kitas žingsnis – pastatyti vaiką šonu ir išvesti projekciją nuo viršaus link apačios. Ausies vidurys, peties, alkūnės, klubo, kelio ir čiurnos sąnariai turi būti vienoje linijoje.

Kokių formų gali būti laikysenos sutrikimai?

Galima išskirti kelias pagrindines laikysenos sutrikimų formas:

* kifozė – krūtininė dalis sukumpusi, vaikas kūprinasi;

* lordozė – stipriai išlenkta juosmeninė dalis,

* skoliozė – stuburas iškrypęs į šoną, pasisukęs aplink savo ašį.

* lordozinė kifozė – viršutinė nugaros dalis sukumpusi, o ties juosmeniu – stipriai išlenkta į priekį, taigi vaiko stuburas primena klaustuką.

Kifozė gali sukelti galvos ir kaklo skausmus, paskatinti išvaržų atsiradimą. Lordozės atveju gali kankinti juosmens skausmai. Skoliozė susijusi su raumenų disbalansu ir lėtiniais skausmais. Kiekvienas laikysenos sutrikimas sukelia savitas problemas.

Minėjote, kad pirmosios laikysenos problemos dažniausiai atsiranda pradėjus lankyti mokyklą. Koks turėtų būti stalas ir kėdė, kad vaikas galėtų sėdėti ne tik patogiai, bet ir taisyklingai?

Stalas turėtų būti tokio aukščio, kad padėjus rankas ant stalo, per alkūnės sąnarį susidarytų 90 laipsnių kampas. Vaiko riešai ir alkūnės turi būti neutralioje padėtyje – nei pernelyg pakeltos, nei pernelyg nuleistos.

Atsisėdęs ant kėdės vaikas turi siekti grindis pilnomis pėdomis, o sėdint keliai turi sudaryti 90 laipsnių kampą. Sėdint ant kėdės, kuri neturi atramos apatinei nugaros daliai, gali kilti juosmeninės nugaros dalies skausmas, nes raumenys bus nuolat įtempti, kad išlaikytų kūną normalioje padėtyje. Todėl būtų gerai, kad kėdė turėtų juosmeninį išlinkimą. Kėdės atlošas turi baigtis ties kaklo pradžia. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad vaikas neišsiugdytų įpročio kelti koją ant kojos arba sėdėti pakišus vieną koją po savimi, nes tokiu atveju užsispaudžia pakinklio venos ir suprastėja kraujotaka, be to – nugara nėra tiesi ir didelis krūvis tenka klubo sąnariams bei juosmeniui.

Kartais žiūrint į pradinukus atrodo, kad jų kuprinės sveria daugiau nei jie patys. Koks turėtų būti kuprinės svoris, kad nežalotų vaiko stuburo?

Iš esmės kuprinės svoris turėtų neviršyti 10 proc. vaiko svorio, tačiau svarbiausia, kad kuprinė atitiktų fizines vaiko galimybes. Jeigu svoris yra per didelis, tuomet reikia pasirūpinti, kad po mokyklos vaikas sėdėtų ne prie kompiuterio, o stiprintų ir lavintų savo raumenis. Kitaip tariant yra du variantai – arba galime sumažinti kuprinę ir jos svorį, arba turime stiprinti vaiką ir jo adaptacines galimybes. Jei kuprinė per sunki, po pamokų reikėtų priversti raumenis padirbėti ir taip neutralizuoti sukeltą stresą.

Šiuolaikiniai vaikai – išmaniųjų technologijų karta. Retas kuris laisvalaikį leidžia kieme, kuomet namuose yra kompiuteriai, planšetės ir kiti žaidimai. Kokią įtaką tai daro vaiko laikysenai?

Blogai yra jeigu vaikas įpratęs kompiuteriu naudotis lovoje, o ne sėdėdamas prie stalo. Tokioje padėtyje nugara būna susilenkusi, galva nuleista, ir tie raumenys, kurie turėtų būti pakankamai laisvi, yra priverčiami dirbti pakankamai sunkiai. Kad raumenys atsipalaiduotų, jiems reikia laiko, todėl kai vaikas atsistoja, raumuo vis dar dirba ir neleidžia pilnai išsitiesti.

Ištreniruoti, gerai valdomi raumenys atsistatys greičiau. Tačiau jeigu raumenys visiškai nepalaiko kaulinės struktūros, pradeda deformuotis griaučiai, tame tarpe ir stuburas. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad laikysena – tai daugiakomponentinis rodiklis. Jei vaikas turės pakankamą fizinį krūvį, lavins raumenų jėgą ir jų valdymą – naudojimasis kompiuteriu pernelyg didelės žalos nepadarys.

Ką galėtumėte pasakyti apie laikyseną koreguojančius „voriukus“ ir panašias itin populiarias laikysenos koregavimo priemones?

Tiesą sakant, savo praktikoje tokių priemonių nesiūlau, nes esu aktyvaus gydymo šalininkas. „Voriukai“ – tai pasyvus variantas, kuomet nei tėvai, nei vaikas nieko nedaro.

Ką patartumėte tiems tėvams, kurie nori pakoreguoti vaiko laikyseną?

Kaip jau minėjau, svarbiausias darbas – užtikrinti pakankamą vaiko fizinį aktyvumu, padėti jam atrasti patinkančią sporto rūšį. Raumenynas be judesio neauga, o be tvirtų raumenų pakoreguoti laikysenos nepavyks. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad bent iki 12-13 metų prioritetas būtų skiriamas būtent fizinio aktyvumo būreliams, juk šiuo laikotarpiu vaikas sparčiai auga ir vystosi. Tačiau nereikia pamiršti, kad aktyviame gydyme turi dalyvauti ne tik pats vaikas, bet ir tėvai. Galima įsigyti gimnastikos kamuolį ir užtikrinti vaiko fizinį aktyvumą savotiška žaidimo forma.

Svarbiausia – užtikrinti pakankamą vaiko fizinį aktyvumu, padėti jam atrasti patinkančią sporto rūšį. Raumenynas be judesio neauga, o be tvirtų raumenų pakoreguoti laikysenos nepavyks.
Gydytojas Kęstutis LINKUS

Patiems tėvams sunku įvertinti tikrąjį problemos lygį, todėl geriausia būtų pasitarti su specialistais, kurie įvertins vaiko laikyseną ir patars, kokios priemonės geriausiai padės ją pakoreguoti. Kartais specialistų reikia ne gydymui, o tam, kad pamokytų elementarių dalykų, minimalios profilaktikos, kad menki pakitimai neišaugtų į rimtas problemas.

Nepamirškite, kad per kelis kartus vaiko laikysenos pakeisti nepavyks, juk raumenų per savaitę neištreniruosite. Pirmieji 5-10 apsilankymų pas specialistus – tai pasimokymas, kaip turėtumėte elgtis ir ką turėtume daryti, o pirminį efektą pamatysite po kokių 3 mėnesių.

Kokias sporto šakas rekomenduotumėte ir ko reikėtų vengti?

Iš esmės visos sporto šakos geros, jeigu į treniruotės programą įtraukti stuburo stabilizacinės sistemos stiprinimo pratimai, kitaip tariant bendrinis apšilimas. Viena iš palankiausių sporto rūšių – plaukimas, kurio metu minimaliai apkraunami sąnariai ir daugiau dirba raumenynas. Tačiau yra kita medalio pusė – vaikai išeina šlapi iš treniruotės, dažnai serga. Taigi vienos konkrečios sporto šakos negalėčiau išskirti. Svarbiausia, kad būtų palaikomas fizinis aktyvumas.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (27)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi (33)

Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą

Šešerių metų vaikai paprastai keliauja į priešmokyklinę grupę, tačiau kai kurie tėvai nusprendžia, kad jiems jau laikas ir į mokyklą.

Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai (3)

Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?

Ar žinome, ką iš tikrųjų valgo mokyklose mūsų vaikai?

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.

Vaikui sunku susikaupti: priežastis gali būti netikėta

Priešmokyklinėje grupėje, o dar labiau pradinėse klasėse keičiasi vaikų dienotvarkė: vaikui tenka mokytis pasėdėti ramiai vienoje vietoje, klausyti, ką sako mokytoja ir atlikti tam tikras užduotis.

Edukacinė laida MOKSLO PELĖS padės jūsų vaikui išvengti apsinuodijimo

Kaip teigia psichologai, vaikai kur kas klusniau paisys įvairių tėvų draudimų ir nurodymų, jei jie bus pagrįsti moksliškai.