Gydytojas: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins

 (26)
Gydytojai vieningi – skoliozės profilaktikai skiriama per mažai dėmesio. O juk ankstyva diagnozė ne tik palengvina gydymą, bet ir padeda išvengti didesnių bėdų, pavyzdžiui, plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimų.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Deja, tiek mokyklose dirbantiems suaugusiems, tiek ir namuose vaikus auginantiems tėvams dažnai trūksta kompetencijų įvertinti vaiko riziką sirgti šia liga.

Roman Machnin, sveikatingumo centro „Gemma" fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo duomenimis, nuo skoliozės Lietuvoje kenčia apie 3 proc. vaikų.

Skoliozė - tai stuburo iškrypimas į šoną. Esant nežymiems pakitimams žmogus ar aplinkiniai gali net nepastebėti matomų pokyčių. Esant rimtiems pakitimams žmogaus stuburas iškrypsta į šoną, jis įgauna „C" arba „S" formą. Dėl ligos išprovokuotų slankstelių sukimosi, kartu sukasi ir prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūtinės ląsta, atsiranda kupra, įdubos. Žmogus kenčia dėl išvaizdos pakitimų, o esant pažengusiai skoliozei sutrinka plaučių ir net širdies ir kraujagyslių darbas", - pasakoja gydytojas Machnin.

Skoliozė gali pasireikšti kaip gretutinė liga šalia centrinės nervų sistemos sutrikimų, neuroraumeninių ligų. Tačiau dažniausiai - net 80 proc. visų skoliozės atvejų – liga pasireiškia dėl nežinomų priežasčių. Tokia skoliozė vadinama idiopatinė. Tikimybė, kad vaikas paveldės skoliozę padidėja trečdaliu, jei abu tėvai kenčia nuo šios ligos.

Ligą lydi daug mitų

Dažnai manoma, kad trumpalaikės stuburo apkrovos, kaip pavyzdžiui, sėdėjimas susikūprinus, kuprinės nešiojimas ant vieno peties, miegojimas ant vieno ar kito šono gali daryti įtaką skoliozei atsirasti ir ligai progresuoti. Tačiau daugybė tyrimų įrodė, kad tai mitas, pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

„Kitas populiarus mitas, kad skoliozė sergantiems vaikams reikia riboti arba visiškai nutraukti fizinį aktyvumą. Toks judėjimo ribojimas klaidingas, nes moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas tikrai neblogina skoliozės", - tvirtina p. Machnin.

Dažniausiai, skoliozė yra pastebima prabėgus keleriems metams nuo jos pradžios. Todėl rekomenduojama profilaktiškai tikrinti visus vaikus, o ypač sparčiausiu augimo laikotarpiu. Pasak mediko, didžiausias išbandymas stuburui – vaiko 10–16 gyvenimo metai, kai jie ima labai sparčiai augti. „Mergaitėms augimo šuolis paprastai būna apie 10–12 metus, berniukams – apie 12–14 gyvenimo metus. Beje, mergaitėms skoliozė nustatoma du kartus dažniau nei berniukams", - paaiškina jis.

Išskiriami trys pagrindiniai skoliozės gydymo metodai: stebėjimas, konservatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis.

„Pagrindinis gydymo tikslas - stabdyti ligos progresavimą. Tam tikrų skoliozių atveju, progresavimas mažai tikėtinas, ir jeigu nuokrypis yra minimalus, imtis papildomų priemonių gali būti net nebūtina", - patirtimi dalinasi gydytojas Roman Machnin. Iš kitos pusės, esant ryškiems pokyčiams konservatyvus gydymas visiškai stuburo neištiesins. Pagrindinis konservatyvaus gydymo tikslas – neleisti skoliozei progresuoti.

Operacinis gydymas atliekamas jei skoliozė jau gerokai pažengusi. Medikas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, operacinio gydymo poreikį nusprendžia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. O kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla turi būti taikoma nepriklausomai nuo skoliozės laipsnio.

Tėvams verta įsidėmėti, jei skoliozė pasireiškė dar prieš lytinį brendimą, yra didelė tikimybė, kad augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negydant, gali atsirasti rizika, kad iš potencialiai pagydomo stuburo iškrypimo gali išsivystyti nelanksti stuburo deformacija, kuri grės plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimais. Negydoma skoliozė gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams, kompleksams ir kt. Anot pašnekovo, geriausia kreiptis profilaktiškai iki prasidedant lytiniam brendimui, net nematant akivaizdžių pakitimų. Tačiau, primena gydytojas, netaisyklinga laikysena ne visuomet yra skoliozė. Norint tikslios diagnozės geriausia kreiptis į medikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.