Gydytojas: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins

 (26)
Gydytojai vieningi – skoliozės profilaktikai skiriama per mažai dėmesio. O juk ankstyva diagnozė ne tik palengvina gydymą, bet ir padeda išvengti didesnių bėdų, pavyzdžiui, plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimų.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Deja, tiek mokyklose dirbantiems suaugusiems, tiek ir namuose vaikus auginantiems tėvams dažnai trūksta kompetencijų įvertinti vaiko riziką sirgti šia liga.

Roman Machnin, sveikatingumo centro „Gemma" fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo duomenimis, nuo skoliozės Lietuvoje kenčia apie 3 proc. vaikų.

Skoliozė - tai stuburo iškrypimas į šoną. Esant nežymiems pakitimams žmogus ar aplinkiniai gali net nepastebėti matomų pokyčių. Esant rimtiems pakitimams žmogaus stuburas iškrypsta į šoną, jis įgauna „C" arba „S" formą. Dėl ligos išprovokuotų slankstelių sukimosi, kartu sukasi ir prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūtinės ląsta, atsiranda kupra, įdubos. Žmogus kenčia dėl išvaizdos pakitimų, o esant pažengusiai skoliozei sutrinka plaučių ir net širdies ir kraujagyslių darbas", - pasakoja gydytojas Machnin.

Skoliozė gali pasireikšti kaip gretutinė liga šalia centrinės nervų sistemos sutrikimų, neuroraumeninių ligų. Tačiau dažniausiai - net 80 proc. visų skoliozės atvejų – liga pasireiškia dėl nežinomų priežasčių. Tokia skoliozė vadinama idiopatinė. Tikimybė, kad vaikas paveldės skoliozę padidėja trečdaliu, jei abu tėvai kenčia nuo šios ligos.

Ligą lydi daug mitų

Dažnai manoma, kad trumpalaikės stuburo apkrovos, kaip pavyzdžiui, sėdėjimas susikūprinus, kuprinės nešiojimas ant vieno peties, miegojimas ant vieno ar kito šono gali daryti įtaką skoliozei atsirasti ir ligai progresuoti. Tačiau daugybė tyrimų įrodė, kad tai mitas, pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

„Kitas populiarus mitas, kad skoliozė sergantiems vaikams reikia riboti arba visiškai nutraukti fizinį aktyvumą. Toks judėjimo ribojimas klaidingas, nes moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas tikrai neblogina skoliozės", - tvirtina p. Machnin.

Dažniausiai, skoliozė yra pastebima prabėgus keleriems metams nuo jos pradžios. Todėl rekomenduojama profilaktiškai tikrinti visus vaikus, o ypač sparčiausiu augimo laikotarpiu. Pasak mediko, didžiausias išbandymas stuburui – vaiko 10–16 gyvenimo metai, kai jie ima labai sparčiai augti. „Mergaitėms augimo šuolis paprastai būna apie 10–12 metus, berniukams – apie 12–14 gyvenimo metus. Beje, mergaitėms skoliozė nustatoma du kartus dažniau nei berniukams", - paaiškina jis.

Išskiriami trys pagrindiniai skoliozės gydymo metodai: stebėjimas, konservatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis.

„Pagrindinis gydymo tikslas - stabdyti ligos progresavimą. Tam tikrų skoliozių atveju, progresavimas mažai tikėtinas, ir jeigu nuokrypis yra minimalus, imtis papildomų priemonių gali būti net nebūtina", - patirtimi dalinasi gydytojas Roman Machnin. Iš kitos pusės, esant ryškiems pokyčiams konservatyvus gydymas visiškai stuburo neištiesins. Pagrindinis konservatyvaus gydymo tikslas – neleisti skoliozei progresuoti.

Operacinis gydymas atliekamas jei skoliozė jau gerokai pažengusi. Medikas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, operacinio gydymo poreikį nusprendžia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. O kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla turi būti taikoma nepriklausomai nuo skoliozės laipsnio.

Tėvams verta įsidėmėti, jei skoliozė pasireiškė dar prieš lytinį brendimą, yra didelė tikimybė, kad augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negydant, gali atsirasti rizika, kad iš potencialiai pagydomo stuburo iškrypimo gali išsivystyti nelanksti stuburo deformacija, kuri grės plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimais. Negydoma skoliozė gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams, kompleksams ir kt. Anot pašnekovo, geriausia kreiptis profilaktiškai iki prasidedant lytiniam brendimui, net nematant akivaizdžių pakitimų. Tačiau, primena gydytojas, netaisyklinga laikysena ne visuomet yra skoliozė. Norint tikslios diagnozės geriausia kreiptis į medikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.