Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti

 (1)
„Vaikystės sodo“ psichologė Kotryna Lapinskė lankėsi Islandijos mokyklose ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios šalies mokytojų darbą su nepaklusniu vaikų elgesiu.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti
Psichologė Kotryna LAPINSKĖ
© Asmeninis albumas

Po stažuotės Islandijoje norisi pasidalinti šios šalies mokytojų darbo su netinkamu, nepaklusniu vaikų elgesiu, taip pat vaikų su įvairiais sutrikimais inkliuzijos patirtimi, kurią būtų naudinga pritaikyti Lietuvos švietimo įstaigose.

Teigiamo elgesio skatinimo sistema

NordPlus Junior projekto finansavimo dėka aplankėme dvi Islandijos mokyklas, kuriose stebėjome tiek pradinukų, tiek ir paauglių ugdymo procesą, bendravome su įvairiais mokytojais bei mokyklų direktorėmis. Lankytose Keflaviko miesto mokyklose – Háaleitisskóli ir Njarðvíkurskóli – beveik pusė vaikų turi nustatytus elgesio, hiperaktyvumo ar Aspergerio sindromo sutrikimus. Dėl šių priežasčių jose taikoma Teigiamo elgesio skatinimo (angl. PBS – Positive Behavior Support) sistema, kuria siekiama palaikyti drausmę ir teigiamą klasės atmosferą.

Kadangi esame įpratę iš mokinių reikalauti paklusnumo ir tikėtis, kad jie laikysis taisyklių, dažnai pastebime vaikus tik tuomet, kai jie daro kažką netinkamo.
Psichologė Kotryna LAPINSKĖ

Mokytojai bei jų padėjėjai, budintys per pertraukas, yra apmokyti atkreipti dėmesį būtent į tas akimirkas, kai mokiniai elgiasi tinkamai (pavyzdžiui, padeda draugui, stengiasi išspręsti užduotį, draugiškai žaidžia lauke). Pastebėję tinkamą elgesį, jie tą elgesį įvardina (pavyzdžiui, „smagu, kad pasidalinai konstruktoriumi") ir simboliškai apdovanoja vaiką žvaigždute. Kiekviena klasė turi tikslą drauge surinkti apie 200 žvaigždučių, nes tuomet jų laukia iš anksto sutartas apdovanojimas. Tai turi būti nebrangu, pavyzdžiui, smagus užsiėmimas drauge – įdomus filmas vietoje pamokos, visų kartu kepamas pyragas ar netgi leidimas kartą išsimaudyti baseine su drabužiais.

Šis metodas, taikomas visos mokyklos mastu, reikalauja nemažai suaugusiųjų pastangų, bet yra nepaprastai veiksmingas, tad kyla klausimas, kodėl? Kadangi esame įpratę iš mokinių reikalauti paklusnumo ir tikėtis, kad jie laikysis taisyklių, dažnai pastebime vaikus tik tuomet, kai jie daro kažką netinkamo. Štai jei mergaitė ramiai piešia visą valandą, o šiai veiklai nusibodus sulaužo pieštuką, greičiausiai nesureaguosime į jos piešinius, tačiau pabarsime, kad pieštukų laužyti nedera. Kai tokios situacijos kartojasi dažnai, vaikai gali išmokti, kad suaugusiųjų dėmesį lengviausia atkreipti išdykavimu, ir imti vis dažniau netinkamai elgtis.

Kiekviena diena prasideda iš naujo, o tikslo siekiama mažais žingsneliais

Anot Islandijoje kalbintų mokytojų, jų taikoma sistema duoda puikių rezultatų, jeigu jos vieningai laikosi visi darbuotojai ir jei nepamirštamas nei vienas vaikas. Be to, kadangi klasės draugai siekia vieno bendro tikslo, jie turi ne konkuruoti tarpusavyje, o susitelkti kaip komanda, padėti vieni kitiems susikaupti, padrąsinti darkart pabandyti tai, kas nepasisekė. Juk visiems mums taip svarbu pajusti sėkmę, kuri motyvuoja ir toliau stengtis, siekiant užsibrėžtų tikslų.

Deja, visuomenėje iki šiol labiau įprasta yra „spausti" ir kritikuoti vaiką, pabrėžiant nesėkmes, nors tai formuoja žemą vaiko savivertę ir nepadeda jam tobulėti. Stebėtose Islandijos mokyklose užduotys suskaidomos konkrečiam mokiniui įveikiamais „gabaliukais", o smėlio laikrodis ant stalo rodo, kiek minučių reikės išbūti susikaupus. Kai tai pavyksta, vaikas paskatinamas maloniu žodžiu ar smagiu antspauduku į sąsiuvinį.

Islandijoje didelis dėmesys skiriamas ne tik akademinių, bet ir praktinių įgūdžių ugdymui – visi lanko dailės, muzikos, sporto, medžio apdirbimo, namų ruošos pamokas ir baseiną. Pasak kalbintų mokytojų, šios pamokos leidžia atsiskleisti ir tiems mokiniams, kuriems įprastas pamokų formatas netinka, kuriems sunku ilgesnį laiką išbūti susikaupus arba nepavyksta perprasti akademinės medžiagos.
Psichologė Kotryna LAPINSKĖ

Be to, šiose mokyklose laikomasi labai aiškių susitarimų, koks elgesys laikomas netinkamu, ir kokiais atvejais skambinama mokinių tėvams arba jie kviečiami pokalbiui. Visiškai netoleruojamos patyčios, neleidžiama skriausti draugų ar nepagarbiai bendrauti su mokytojais. Kai visi suaugusieji laikosi tokių pačių taisyklių, vaikams lengviau suprasti, ko iš jų tikimasi. Į netinkamą elgesį sureaguojama trumpai, aiškiai (pavyzdžiui, mokinys patraukiamas iš jam malonios veiklos, įvyksta skambutis tėvams), ir išspręsta situacija tuoj pat pamirštama. Mokytojai tiki, kad kiekviena diena prasideda iš naujo, o nuoskaudų laikymas ir praeities klaidų prikaišiojimas neleidžia vaikams augti, atsiskleisti kitame, „geriečio", vaidmenyje.

Kantrybė, tikėjimas vaikais bei praktinių įgūdžių lavinimas atsiperka

Pastebėjome, kad Islandijoje didelis dėmesys skiriamas ne tik akademinių, bet ir praktinių įgūdžių ugdymui – visi lanko dailės, muzikos, sporto, medžio apdirbimo, namų ruošos pamokas ir baseiną. Pasak kalbintų mokytojų, šios pamokos leidžia atsiskleisti ir tiems mokiniams, kuriems įprastas pamokų formatas netinka, kuriems sunku ilgesnį laiką išbūti susikaupus arba nepavyksta perprasti akademinės medžiagos.

Itin svarbu tai, kad mokyklose ugdomas emocinis intelektas – vaikai mokomi suprasti savo jausmus, saugiai juos išreikšti, jiems padedama nurimti stipriai supykus ar nuliūdus. Aptariama, kokios situacijos provokuoja konfliktą ir kokios mintys tuo metu gali padėti susivaldyti, nepridaryti bėdos nei sau, nei kitiems. Suprantama, kad kiekvienas esame kitoks ir galime skirtingai jaustis, tačiau būdami bendruomenėje negalime skriausti vienas kito.

Stebėdamos klases vis išgirsdavome apie vieną ar kitą vaiką, kuris turi nemažų elgesio ar susikaupimo problemų. Į mūsų nuostabą, kad klasėje šis vaikas lyg ir neišsiskiria iš kitų, o pamokoje dalyvauja gana ramiai, islandai šypsodamiesi atsakydavo: „taip, nes jam padeda aiški struktūra, žinojimas, kas po ko vyks", „taip, nes jau yra įdėta daug darbo", netgi „taip, nes čia vaikas gerai jaučiasi". Žinoma, kaip ir visur, šios mokyklos taip pat turi nesėkmės istorijų, vaikų, kuriems nepavyksta įsilieti į bendruomenę net ir su daug mokytojų pagalbos, ar mokinių, kuriems kartais nepavyksta suvaldyti savo agresijos. Tačiau tokių yra mažuma, o sėkmingi pavyzdžiai mus įkvėpė, atskleisdami, kiek daug galima pasiekti gana paprastais, prieinamais būdais – visiems laikantis tų pačių taisyklių, padedant vaikams pasijusti sėkmingiems, nuolatos pastebint ir įvertinant tinkamą jų elgesį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.