Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti

 (1)
„Vaikystės sodo“ psichologė Kotryna Lapinskė lankėsi Islandijos mokyklose ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios šalies mokytojų darbą su nepaklusniu vaikų elgesiu.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti
Psichologė Kotryna LAPINSKĖ
© Asmeninis albumas

Po stažuotės Islandijoje norisi pasidalinti šios šalies mokytojų darbo su netinkamu, nepaklusniu vaikų elgesiu, taip pat vaikų su įvairiais sutrikimais inkliuzijos patirtimi, kurią būtų naudinga pritaikyti Lietuvos švietimo įstaigose.

Teigiamo elgesio skatinimo sistema

NordPlus Junior projekto finansavimo dėka aplankėme dvi Islandijos mokyklas, kuriose stebėjome tiek pradinukų, tiek ir paauglių ugdymo procesą, bendravome su įvairiais mokytojais bei mokyklų direktorėmis. Lankytose Keflaviko miesto mokyklose – Háaleitisskóli ir Njarðvíkurskóli – beveik pusė vaikų turi nustatytus elgesio, hiperaktyvumo ar Aspergerio sindromo sutrikimus. Dėl šių priežasčių jose taikoma Teigiamo elgesio skatinimo (angl. PBS – Positive Behavior Support) sistema, kuria siekiama palaikyti drausmę ir teigiamą klasės atmosferą.

Kadangi esame įpratę iš mokinių reikalauti paklusnumo ir tikėtis, kad jie laikysis taisyklių, dažnai pastebime vaikus tik tuomet, kai jie daro kažką netinkamo.
Psichologė Kotryna LAPINSKĖ

Mokytojai bei jų padėjėjai, budintys per pertraukas, yra apmokyti atkreipti dėmesį būtent į tas akimirkas, kai mokiniai elgiasi tinkamai (pavyzdžiui, padeda draugui, stengiasi išspręsti užduotį, draugiškai žaidžia lauke). Pastebėję tinkamą elgesį, jie tą elgesį įvardina (pavyzdžiui, „smagu, kad pasidalinai konstruktoriumi") ir simboliškai apdovanoja vaiką žvaigždute. Kiekviena klasė turi tikslą drauge surinkti apie 200 žvaigždučių, nes tuomet jų laukia iš anksto sutartas apdovanojimas. Tai turi būti nebrangu, pavyzdžiui, smagus užsiėmimas drauge – įdomus filmas vietoje pamokos, visų kartu kepamas pyragas ar netgi leidimas kartą išsimaudyti baseine su drabužiais.

Šis metodas, taikomas visos mokyklos mastu, reikalauja nemažai suaugusiųjų pastangų, bet yra nepaprastai veiksmingas, tad kyla klausimas, kodėl? Kadangi esame įpratę iš mokinių reikalauti paklusnumo ir tikėtis, kad jie laikysis taisyklių, dažnai pastebime vaikus tik tuomet, kai jie daro kažką netinkamo. Štai jei mergaitė ramiai piešia visą valandą, o šiai veiklai nusibodus sulaužo pieštuką, greičiausiai nesureaguosime į jos piešinius, tačiau pabarsime, kad pieštukų laužyti nedera. Kai tokios situacijos kartojasi dažnai, vaikai gali išmokti, kad suaugusiųjų dėmesį lengviausia atkreipti išdykavimu, ir imti vis dažniau netinkamai elgtis.

Kiekviena diena prasideda iš naujo, o tikslo siekiama mažais žingsneliais

Anot Islandijoje kalbintų mokytojų, jų taikoma sistema duoda puikių rezultatų, jeigu jos vieningai laikosi visi darbuotojai ir jei nepamirštamas nei vienas vaikas. Be to, kadangi klasės draugai siekia vieno bendro tikslo, jie turi ne konkuruoti tarpusavyje, o susitelkti kaip komanda, padėti vieni kitiems susikaupti, padrąsinti darkart pabandyti tai, kas nepasisekė. Juk visiems mums taip svarbu pajusti sėkmę, kuri motyvuoja ir toliau stengtis, siekiant užsibrėžtų tikslų.

Deja, visuomenėje iki šiol labiau įprasta yra „spausti" ir kritikuoti vaiką, pabrėžiant nesėkmes, nors tai formuoja žemą vaiko savivertę ir nepadeda jam tobulėti. Stebėtose Islandijos mokyklose užduotys suskaidomos konkrečiam mokiniui įveikiamais „gabaliukais", o smėlio laikrodis ant stalo rodo, kiek minučių reikės išbūti susikaupus. Kai tai pavyksta, vaikas paskatinamas maloniu žodžiu ar smagiu antspauduku į sąsiuvinį.

Islandijoje didelis dėmesys skiriamas ne tik akademinių, bet ir praktinių įgūdžių ugdymui – visi lanko dailės, muzikos, sporto, medžio apdirbimo, namų ruošos pamokas ir baseiną. Pasak kalbintų mokytojų, šios pamokos leidžia atsiskleisti ir tiems mokiniams, kuriems įprastas pamokų formatas netinka, kuriems sunku ilgesnį laiką išbūti susikaupus arba nepavyksta perprasti akademinės medžiagos.
Psichologė Kotryna LAPINSKĖ

Be to, šiose mokyklose laikomasi labai aiškių susitarimų, koks elgesys laikomas netinkamu, ir kokiais atvejais skambinama mokinių tėvams arba jie kviečiami pokalbiui. Visiškai netoleruojamos patyčios, neleidžiama skriausti draugų ar nepagarbiai bendrauti su mokytojais. Kai visi suaugusieji laikosi tokių pačių taisyklių, vaikams lengviau suprasti, ko iš jų tikimasi. Į netinkamą elgesį sureaguojama trumpai, aiškiai (pavyzdžiui, mokinys patraukiamas iš jam malonios veiklos, įvyksta skambutis tėvams), ir išspręsta situacija tuoj pat pamirštama. Mokytojai tiki, kad kiekviena diena prasideda iš naujo, o nuoskaudų laikymas ir praeities klaidų prikaišiojimas neleidžia vaikams augti, atsiskleisti kitame, „geriečio", vaidmenyje.

Kantrybė, tikėjimas vaikais bei praktinių įgūdžių lavinimas atsiperka

Pastebėjome, kad Islandijoje didelis dėmesys skiriamas ne tik akademinių, bet ir praktinių įgūdžių ugdymui – visi lanko dailės, muzikos, sporto, medžio apdirbimo, namų ruošos pamokas ir baseiną. Pasak kalbintų mokytojų, šios pamokos leidžia atsiskleisti ir tiems mokiniams, kuriems įprastas pamokų formatas netinka, kuriems sunku ilgesnį laiką išbūti susikaupus arba nepavyksta perprasti akademinės medžiagos.

Itin svarbu tai, kad mokyklose ugdomas emocinis intelektas – vaikai mokomi suprasti savo jausmus, saugiai juos išreikšti, jiems padedama nurimti stipriai supykus ar nuliūdus. Aptariama, kokios situacijos provokuoja konfliktą ir kokios mintys tuo metu gali padėti susivaldyti, nepridaryti bėdos nei sau, nei kitiems. Suprantama, kad kiekvienas esame kitoks ir galime skirtingai jaustis, tačiau būdami bendruomenėje negalime skriausti vienas kito.

Stebėdamos klases vis išgirsdavome apie vieną ar kitą vaiką, kuris turi nemažų elgesio ar susikaupimo problemų. Į mūsų nuostabą, kad klasėje šis vaikas lyg ir neišsiskiria iš kitų, o pamokoje dalyvauja gana ramiai, islandai šypsodamiesi atsakydavo: „taip, nes jam padeda aiški struktūra, žinojimas, kas po ko vyks", „taip, nes jau yra įdėta daug darbo", netgi „taip, nes čia vaikas gerai jaučiasi". Žinoma, kaip ir visur, šios mokyklos taip pat turi nesėkmės istorijų, vaikų, kuriems nepavyksta įsilieti į bendruomenę net ir su daug mokytojų pagalbos, ar mokinių, kuriems kartais nepavyksta suvaldyti savo agresijos. Tačiau tokių yra mažuma, o sėkmingi pavyzdžiai mus įkvėpė, atskleisdami, kiek daug galima pasiekti gana paprastais, prieinamais būdais – visiems laikantis tų pačių taisyklių, padedant vaikams pasijusti sėkmingiems, nuolatos pastebint ir įvertinant tinkamą jų elgesį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.