Įvardinta netikėta priežastis, kodėl vaikai blogai elgiasi

 (4)
Jeigu vaikas dažnai valgo maistą, kurį reikia atkąsti, graužti, pavyzdžiui, vištos blauzdelę, kulšelę, obuolius, kukurūzą ir panašiai, jie tampa dvigubai agresyvesni, negu bendraamžiai, kurie valgo supjaustytą gabaliukais maistą, tokį, kurį belieka įsidėti į burną, sukramtyti ir nuryti.
© Shutterstock nuotr.

Tokią išvadą savo tyrime padarė Brian Wansink iš Niujorko (Cornell University, Ithaca). Kartu su psichologais jis stebėjo 6-10 metų vaikų elgesį vaikų vasaros stovyklos metu. Tyrimo trukmė - dvi dienos. Vaikai buvo padalinti į dvi grupes ir pasodinti prie skirtingų stalų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Rekordinio svorio naujagimė nustebino visko mačiusius medikus
Kūno kalba: kaip suprasti kūdikį be žodžių

Vienai grupei tiekė maistą, kurį reikia kąsti, kitai - jau supjaustytą gabaliukais, kurį tereikėdavo įsidėti į burną. Kitą dieną grupes sukeitė vietomis. Kiekvieną dieną pedagogai prašė iš karto po pietų sustoti vaikų į ratą, kurio spindulys buvo maždaug 3 metrai. Ir pietūs, ir vaikų elgesys buvo filmuojami, o po to kruopščiai analizuojami.

Analizės rezultatai buvo tokie: vaikai, valgę maistą, kurį reikia atkąsti, po pietų elgėsi du kartus agresyviau, negu tie vaikai, kurie valgė susmulkintą maistą. Vaikai, valgę maistą, kurį reikėjo atkąsti, neklausė auklėtojų, jų elgsena buvo nerami, jie daugiau šokinėjo, lakstė, nenustygo vietoje. Agresyvumas pasireiškė ir santykiuose su kitais vaikais. Šį tyrimą atlikę specialistai mano, kad galima daryti išvadą, jog egzistuoja ryšys tarp maisto valgymo būdo ir vaiko elgesio po to. Ši išvada gali būti svarbi psichologams ir pedagogams, o taip pat ir tėvams. Jeigu norite, kad vaikas elgtųsi ramiai, tyliai, neagresyviai, neduokite jam maisto, kurį reikia kąsti.

Tokio elgesio priežastys gali būti centrinėje nervų sistemoje. Jeigu žmogus rodo dantis arba nutaiso veido išraišką, kuri yra būdinga plėšrių gyvūnų elgsenai, yra aktyvinami jo smegenų centrai, kurie atsakingi už emocijas. Žmogus nesąmoningai nusiteikia agresyviau. Tačiau norint patvirtinti arba atmesti šią teoriją, dar prireiks ne vieno tyrimo.

Šis tyrimas paskelbtas internetinėje mokslo duomenų bazėje sciencedirect.com.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje (FOTO) (54)

Žurnale TAVO VAIKAS daug rašėme apie alternatyviuosius darželius. O štai Vilniaus r., Melkio kaimo apylinkėse, įsikūrė privati mokykla, kurios steigėjai – graži šeimų bendruomenė. Įvairių pomėgių žmones sieja noras gyventi toliau nuo miesto šurmulio, artimiau bendrauti, dalytis, kurti sveikesnę aplinką savo vaikams.

Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius (5)

Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu". Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambarį, žaislus ar pasirūpinti savo augintiniu.

Esant dideliems šalčiams, vaikai turi teisę neiti į mokyklą (15)

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti.

Kiek būrelių optimalu lankyti vaikui (2)

Mokyklą lankančio vaiko tėvai neretai dvejoja – ar reikia po pamokų vaikui lankyti papildomo ugdymo būrelius? Jei taip, tai kiek yra ne per mažai ir ne per daug?

Pradinių klasių mokytoja: privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.

Kaip išrinkti tinkamiausią mokyklą vaikui

Prasidedant naujiems metams, mokyklos pasirinkimas tampa itin opia ir svarbia tema būsimų priešmokyklinukų bei pirmokų tėvams.

Interviu su 7 metų Agata, kuri dėl vieno svarbaus reikalo planuoja kreiptis į Seimą (5)

Susipažinkite, septynerių su puse Agata Gabrėnaitė, gimusi Ispanijoje, gyvenusi JAV (Niujorke), pirmą klasę baigė Lietuvoje (Vilniuje).

Pieniniai dantys: rauti klibančius ar laukti, kol iškris patys?

Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug.

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.