Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Apie neigiamus vaiko jausmus ir rizikingą elgesį gali byloti ne tik nekontroliuojamos emocijos, bet ir tyla arba nuolat išsakomas „NE“.

Juk vieni vaikai kenčia garsiai, kiti tyliai – verkia, pasineria į tylą, patempia lūpą, juos užklumpa baimės priepuoliai, prasta nuotaika, jie užsisklendžia savyje, tampa pikti ir irzlūs. Kaip tinkamai reaguoti į vaiko užsidarymą ir nuolat išsakomą „ne“ („nenoriu“, „nežinau“, man „nesvarbu“, „nerūpi“)? Kodėl vaikai taip elgiasi ir kaip pelnyti jų pasitikėjimą?

Knygynų tinklo „Vaga“ rekomenduojamoje garsaus vaikų psichologo dr. R. W. Greene’o knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas – it tiksinti bomba“ (vertė Kristina Gudelytė-Lasman, 2017) galima rasti atsakymus į visus šiuos klausimus. Aptardamas sunkumus, dėl kurių vaikai užsidaro savyje, autorius brėžia gaires, kaip teisingai spręsti nesutarimus ir sugrąžinti į namus ramybę. Taigi, aptarkime keletą situacijų – ką iš tiesų reiškia vaiko „NE“ ir kaip į jį reaguoti?

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius
© Shutterstock

Vaikas neprataria nė žodžio arba tarsteli: „Nežinau.“

Rūpestingiems tėvams toks atsakymas, ypač uždavus jų akimis svarbų klausimą, neretai sukelia paniką. Žinoma, kad pasijustumėte geriau, jei į klausimą „kas nutiko?“, vaikas ką nors atsakytų ir dar sugebėtų tiksliai paaiškinti. Jei sugebėtų, jis, žinoma, taip ir padarytų. Užuot davę laiko vaikui pagalvoti, tylą ir atsakymą „nežinau“ suaugusieji dažnai skuba užpildyti savo teorijomis apie tai, kas vaikui kelia nerimą ir koks jo paties santykis su aptariamu klausimu. (Tarkim, man regis, šitiek laiko praleidi prie žaidimų todėl, kad vengi prisėsti prie namų darbų).

Taip mąstydami išklystate iš tiesaus empatijos pakopos kelio, o norimas tikslas (surinkti informaciją ir bandyti suprasti) lieka nepasiektas, todėl iškyla dar daugiau kliūčių, kurios trukdo vaikui apie tai pagalvoti. Tyla arba „nežinau“ gali reikšti kelis skirtingus dalykus. Dažnai ji atsiranda todėl, kad jūsų vaikas niekada pernelyg nesusimąstė apie savo santykį su aptariama tema ir apie tai, kokie rūpesčiai jį dėl to slegia, todėl paprasčiausiai jam reikia daugiau laiko apie tai pagalvoti.

Patarimas: Galbūt jums derėtų labiau pratintis prie tylos, kuri stoja, kai jūsų vaikas bando suprasti, kas jam kelia nerimą? Apsiginkluokite kantrybe ir padrąsinkite vaiką: „Regis, anksčiau niekada tavęs nesu to klaususi. Pagalvok. Mes niekur neskubame.“ Iš tikrųjų visada geriau iš anksto susitarti, kada būtų patogu pasikalbėti, ir duoti užuominą, ką ketinate su juo aptarti. Antraip, jūsų vaikas, netikėtai užkluptas, gali likti nemaloniai nustebintas pokalbio temos, todėl labiau tikėtina, kad bus atsakyta „nežinau“ arba tyla.

„Man tai netrukdo.“

Kaip galima bandyti spręsti sunkumą, jei jūsų vaikui tai netrukdo? Tiesą sakant, yra ne vienas sunkumas, dėl kurių jums kyla didesnis galvos skausmas nei jūsų vaikui (dažniausi pavyzdžiai: netvarkingas kambarys, eiti laiku miegoti arba laiku grįžti namo). Tai neturėtų jūsų stabdyti; veikiau tai proga nuodugniau išsiaiškinti, ką jis apie tai galvoja.

Patarimas: Tokiomis aplinkybėmis gali puikiai pasitarnauti pirmoji „gręžimo“ strategija (reflektyvus klausymas): „Vadinasi, tu manai, kad negrįžti laiku namo yra normalu. Tiesą sakant, ne visiškai tave suprantu. Gal galėtum išsamiau paaiškinti?“ Kita galimybė – vaikas iš tikrųjų nori pasakyti kai ką kita (todėl ir čia galėtų padėti reflektyvus klausymas).

„Neturiu jokio noro dabar apie tai kalbėti.“

Toks atsakymas ne vieną suaugusįjį išmuša iš vėžių. Keli pamąstymai apie tokį variantą išties galėtų praversti. Pirma, vaikas iš tikrųjų neprivalo nedelsiant apie tai kalbėti, ir būtų neblogai leisti jam tai žinoti. Daugelis vaikų prabyla tą pačią akimirką, kai jiems leidžiama nekalbėti. Antra, jei jis iš tikrųjų nenori apie tai kalbėti, galbūt galėtų pasakyti, kodėl. Daugelis vaikų paaiškina priežastis, ir tai taip pat galėtų būti be galo informatyvu. Kai jiems suteikiama tokia galimybė, vaikai pasijunta galintys kalbėti apie tai, apie ką anksčiau nenorėjo kalbėti.

Patarimas: Neverskite vaiko nedelsiant apie ką nors kalbėti, nes rytoj prarasite jo pasitikėjimą. Juk rytojus niekur nepabėgs.

„Neprivalau tau nieko aiškinti.“

Kodėl prašymas pasidalyti informacija apie neįveiktą sunkumą gali jūsų vaiką įžeisti? Gali būti gausybė priežasčių. Galbūt vaikas pratęs, kad visus iškilusius sunkumus bandoma įveikti vienašališkai. Galbūt nuogąstauja, kad įvardijęs sunkumą jis gali patekti į bėdą, kad jo laukia griežta bausmė. Galbūt nemato reikalo ar prasmės svarstyti ar garsiai išsakyti jį slegiančius rūpesčius, nes yra pratęs, kad vis tiek nekreipiama į juos dėmesio. Visos šios priežastys sumažina tikimybę, kad jūsų vaikas norės su jumis kalbėti.

Patarimas: Geriausia į įžeidimą atsakyti ne tuo pačiu, o pabandyti būti sąžiningiems. Tinkamas atsakymas į „aš neprivalau tau ką nors aiškinti“ būtų – „tu neprivalai man nieko aiškinti“. Į „tu man ne viršininkas“ derėtų atsakyti „aš ir nenoriu būti tavo viršininkas“. O štai į „tu negali manęs priversti kalbėti“ geriausias atsakas būtų: „Išties negaliu priversti tavęs kalbėti.“ Padrąsinimas taip pat galėtų praversti: „Tikrai nebandau tau nurodinėti, ką daryti“ (nes taip ir nesielgiate), „Esi visiškai saugus“ (nes toks ir yra), „Aš tikrai ant tavęs nepykstu“ (nes iš tikrųjų nepykstate) arba „Aš tik bandau tave suprasti“ (taip ir yra). Meškos paslaugą gali padaryti bandymas „Aš tai darau tavo paties labui“ arba „Aš tai darau, nes esu tavo mama (tėvas) ir tave myliu.“

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius
© Shutterstock


Kai įvaldysite empatiją ir jau pakankamai suprasite vaiką slegiančius rūpesčius ir jo santykį su aptariama tema, būsite pasirengę dar antram žingsniui – pereiti į sunkumo įvardijimo pakopą. Tuomet aiškiai išsakykite tai, kas jums kelia nerimą, ir savo požiūrį į aptariamą klausimą.

Pavyzdžiui, „man kelią nerimą...“ arba „gali nutikti...“. Pasistenkite, kad pagunda atskleisti tai, kas jus pačius neramina, nekiltų per anksti ir pirmi neišsakytumėte savo požiūrio į aptariamą klausimą. Iš kur žinoti, kad jau esate pasiruošę šiam etapui? Yra du atsakymai. Subjektyvusis: kai naujai gauta informacija jums atrodo verta dėmesio. Objektyvusis: klausinėkite tol („Ar yra dar kas nors, ką turėčiau žinoti apie šį neįveiktą sunkumą?“), kol vaikas nebeturės, ką daugiau apie tai pasakyti.

Galiausiai, trečias žingsnis – kvietimo pakopa. Drauge su vaiku pasukite galvą ieškodami tikrovę atitinkančių ir abiem šalims priimtinų situacijos ar problemos sprendimų. Pavyzdžiui, „Svarstau, ar nėra būdų, kaip...“ arba „kaip manai, ką galėtume padaryti, kad tai pasikeistų?“ Pabandykite padaryti iki tol išsakytų minčių santrauką ir paraginkite vaiką pirmam pasiūlyti galimus sunkumo sprendimus. Nebūsite pasiruošę apsvarstyti galimus sprendimus, kol nebus aiškiai įvardyti ir išgirsti abiejų pašnekovų rūpesčiai ir jų santykis su aptariama tema.

Žinoma, kaip ir kiekvienas naujas įgūdis, toks empatiškas klausimasis ir atviras bendravimas reikalauja pastangų ir kantrybės, todėl prireiks laiko, kol jis taps abipusiškai priimtinas, tačiau knygos „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas – it tiksinti bomba“ autoriaus teigimu, jo rezultatai bus kur kas efektyvesni.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikas ir vasaros atostogos: 5 dalykai, kurių nevalia pamiršti

Klausimas „Ką veikti?“ vasaros atostogų metu iš mokyklinio amžiaus vaikų išgirstamas dažnai.

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.