Kada vaikas subręsta mokyklai: 6 ar 7 metų?

Pavasarį dauguma priešmokyklinukų tėvelių kelia klausimus ne tik apie mokyklos pasirinkimą, bet ir apie tai, ar vaikas jau yra pasirengęs iš darželio pereiti į mokyklą ir kokiais kriterijais remiantis galima nuspręsti, vaikui laikas keisti aplinką, ar dar ne. Į šiuos ir kitus tėveliams aktualius klausimus mums atsako Pradinės mokyklos "Pažinimo medis" mokytoja Aida Baliukevičienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dabar nemažai vaikų išmoksta skaityti 5-6 metų. Mamos įsitikinusios, kad neverta laukti iki septynerių, kol pradės lankyti mokyklą, nes darželyje vaikas neva degraduos. Kokia jūsų nuomonė?

Kalbėdami apie tokio amžiaus vaikų skaitymą mes išskiriame du skirtingus išmokimo būdus:

TAIP PAT SKAITYKITE:
Konkursas: nufotografuok mėgstamiausią vaiko žaislą ir laimėk dovanų
Nė lašo chemijos: 6 natūralūs kiaušinių marginimo būdai

Mechaninį išmokimą, kai vaikas geba skaityti, tačiau tai daro mechaniškai, nesuvokdamas kaip ir iš kur garsas atsiranda. Paprastai vaikams, kurie anksti išmoksta mechaniškai skaityti, vėliau gali kilti sunkumų suvokiant tekstą, jo prasmę ir išskiriant svarbiausias dalis.

Gabaus tokio amžiaus vaiko skaitymą, apie kurį svarbu kalbėti ir jį atpažinti. Kaip jis yra atpažįstamas? Jei vaikas geba išvardinti ne mažiau nei 4 žodžio garsus, tai jau galime laikyti požymiu, kad jis supranta ir geba žodį išnagrinėti morfologiškai- dalimis.

Turiu paminėti, jog per savo darbo praktikos 7 metų, esu sutikusi nedaug tokio amžiaus vaikų, kurie galėtų eiti į mokyklą, kadangi mokykloje yra svarbu ne tik skaitymas, rašymas ar gebėjimas skaičiuoti, bet ir socialiniai, emociniai, savarankiškumo įgūdžiai, kurių šių dienų vaikai turi mažiausiai, be jų mokykloje kyla didžiausių problemų.

Ar verta mamoms kuo anksčiau vaiką mokyti raidžių, skaičių, anglų kalbos? Gal tai visai nėra reikalinga iki mokyklos?

Negaliu kategoriškai atsakyti - tai priklauso nuo vaiko, tai labai individualu. Jei vaikas domisi ir klausia, nerekomenduočiau slopinti jo susidomėjimo, bet duoti ir parodyti, kaip tai yra daroma ir paskatinti. Aš pasisakau prieš tai, kad vaikas būtų specialiai sodinamas ir mokomas to specialiai. Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi „išsižaisti" būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos. Nuo 7 m. prasideda akademiniai dalykai ir jų yra daug- mažai žaidimo ir daug mokymosi- nerekomenduoju anksčiau iš vaiko atimti vaikystės.

Kokią paslaugą savo vaikams padarytų mamos, rengdamos mokyklai - kuo dažniau duoti smulkiosios motorikos darbelių, ugdyti savarankiškumą?

Tėvai gali padėti vaikui pasiruošt mokyklai ugdydami jo savarankiškumo, smulkiosios, stambiosios motorikos įgūdžius. Tai galima daryti tokiais būdais:

Pareigos namie atliekant įvairius buities darbus. Savo vaikams periodiškai duodu naujų pareigų buityje. Jos gali būti kuo įvairiausios- pradedant šiukšlių išnešimu, baigiant dulkių valymu ir tt.

Vietoj rašymo pratimų naudinga lipdyti moliu (ne plastilinu), verti karoliukus, lankstyti (origami), dirbti su žirklėmis: popieriaus, medžiagos karpymas, siuvimas, bulvių skutimas (kas yra užmiršta). Tai yra smulkiosios motorikos pratimai.

Fizinę raidą rekomenduojama lavinti mokant vaiką važiuoti dviračiu, laikyti pusiausvyrą, svarbu, kad vaikas kasdien turėtų pakankamai laiko išsibėgioti, išsidūkti gryname ore. Pastebiu, jog dabar į mokyklas ateina fiziškai silpni vaikai- jie turi daug akademinių žinių, bet pusiausvyros, fiziniai pratimai tokie kaip kamuolio varymas ar važiavimas dviračiu, jiems sunkiai įkandami.

Rekomenduoju, kad tėvai kartu su vaiku dalyvautų kultūriniame gyvenime: kartu eitų į pilis, teatrus, spektaklius. Tai turtina vaiko žodyną, plečia akiratį ir gerina vaizduotę.

Pasakų skaitymas prieš miegą yra labai rekomenduojama bendra veikla, nes pasakos skaitymo metu vaikui nejučia yra lavinama vaizduotė, kalbiniai, teksto suvokimo gebėjimai, lavinama atmintis.

Su kokiomis problemomis paprastai susiduria vaikai, anksčiau pradėję lankyti mokyklą?

Daug vaikų neturi pakankamų socialinių gebėjimų: negeba kantriai išlaukti savo eilės, dėl to sunkiai suvaldo kylančias emocijas, išlaiko dėmesį, vaikams dėl socialinių situacijų gali kilti baimės, vaikai sunkiai atsiskiria nuo tėvų, mažiau pasitiki savimi. Taip pat svarbu pastebėti, kad anksčiau pradėjusiems į mokyklą eiti vaikams sunkiau sekasi atlikti logines užduotis, nes loginis mąstymas vystosi proporcingai su amžiumi.

Jei vaikas lanko priešmokyklinę grupę darželyje, ar ten pilnai paruošia vaiką mokyklai, tėvams jau nebereikia papildomai dirbti?

Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi pakankamai žaisti būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos.
Pedagogė Aida Baliukevičienė

Nors Lietuvoje yra reglamentuotas priešmokyklinis paruošimas, bet visoje Respublikoje jis yra skirtingo lygio, dėl to į mokyklą ateina skirtingai paruošti vaikai. Turiu paminėti, kad pasiruošimas priklauso ir nuo individualaus vaiko, kiek jis pasiima būdamas priešmokyklinėje grupėje. Šiuo atveju, svarbu pasikonsultuoti su vaiką ugdančiu pedagogu, ar pakankami yra vaiko gebėjimai ir kaip vaikui galima padėti mokantis, kadangi yra labai svarbu, kad šeima būtų su vaiku visame ugdymo procese, kad pavyzdžiui skaitytų pasakas ar kitaip kartu leistų laiką. Jei tėvai pakankamai ir produktyviai leidžia laiką su vaiku, to turėtų pakakti.

Ar ką nors sako apie vaiko raidą jo fizinis kūnas - svoris, ūgis? Pavyzdžiui, jei šešiametis gudrus, bet labai smulkus, silpno imuniteto?

Fizinę brandą mokyklai nustato/ įvertina gydytojai ir pasako objektyviausias išvadas. Reikia atsižvelgti į vaiko visumą, ne tik fizinę pusę. Kai kuriose pasaulio šalyse tikima ir vadovaujamasi „taisykle", kad mokyklai brandus tas vaikas, kuriam pradeda krist dantys, arba jis ranka pasiekia priešingą ausį apglėbdamas galvą, tačiau pas mus tai nėra rodiklis ir rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

Ar visada reikia kreiptis į pedagoginę tarnybą, norint pradėti lankyti mokyklą anksčiau?

Yra reikalingas atlikti brandos mokyklai testas. Brandumas mokyklai nustatomas tiriant emocinę, socialinę sritis, intelektinius, kalbinius gebėjimus. Tokius testus atlieka daugelis privačių mokyklų, bet rekomenduočiau kreiptis į PPT, nes čia testai yra atliekami objektyviausiai, be to tarnyba turi savo unikalius instrumentus šiems įgūdžiams tirti.- Tarnyboje dirba kvalifikuoti specialistai, kurių išvadomis yra patikimiausios.

Jei kyla klausimų, rekomenduoju į šią tarnybą kreiptis ir atlikti reikalingus testus.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.