Kada vaikas subręsta mokyklai: 6 ar 7 metų?

Pavasarį dauguma priešmokyklinukų tėvelių kelia klausimus ne tik apie mokyklos pasirinkimą, bet ir apie tai, ar vaikas jau yra pasirengęs iš darželio pereiti į mokyklą ir kokiais kriterijais remiantis galima nuspręsti, vaikui laikas keisti aplinką, ar dar ne. Į šiuos ir kitus tėveliams aktualius klausimus mums atsako Pradinės mokyklos "Pažinimo medis" mokytoja Aida Baliukevičienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dabar nemažai vaikų išmoksta skaityti 5-6 metų. Mamos įsitikinusios, kad neverta laukti iki septynerių, kol pradės lankyti mokyklą, nes darželyje vaikas neva degraduos. Kokia jūsų nuomonė?

Kalbėdami apie tokio amžiaus vaikų skaitymą mes išskiriame du skirtingus išmokimo būdus:

TAIP PAT SKAITYKITE:
Konkursas: nufotografuok mėgstamiausią vaiko žaislą ir laimėk dovanų
Nė lašo chemijos: 6 natūralūs kiaušinių marginimo būdai

Mechaninį išmokimą, kai vaikas geba skaityti, tačiau tai daro mechaniškai, nesuvokdamas kaip ir iš kur garsas atsiranda. Paprastai vaikams, kurie anksti išmoksta mechaniškai skaityti, vėliau gali kilti sunkumų suvokiant tekstą, jo prasmę ir išskiriant svarbiausias dalis.

Gabaus tokio amžiaus vaiko skaitymą, apie kurį svarbu kalbėti ir jį atpažinti. Kaip jis yra atpažįstamas? Jei vaikas geba išvardinti ne mažiau nei 4 žodžio garsus, tai jau galime laikyti požymiu, kad jis supranta ir geba žodį išnagrinėti morfologiškai- dalimis.

Turiu paminėti, jog per savo darbo praktikos 7 metų, esu sutikusi nedaug tokio amžiaus vaikų, kurie galėtų eiti į mokyklą, kadangi mokykloje yra svarbu ne tik skaitymas, rašymas ar gebėjimas skaičiuoti, bet ir socialiniai, emociniai, savarankiškumo įgūdžiai, kurių šių dienų vaikai turi mažiausiai, be jų mokykloje kyla didžiausių problemų.

Ar verta mamoms kuo anksčiau vaiką mokyti raidžių, skaičių, anglų kalbos? Gal tai visai nėra reikalinga iki mokyklos?

Negaliu kategoriškai atsakyti - tai priklauso nuo vaiko, tai labai individualu. Jei vaikas domisi ir klausia, nerekomenduočiau slopinti jo susidomėjimo, bet duoti ir parodyti, kaip tai yra daroma ir paskatinti. Aš pasisakau prieš tai, kad vaikas būtų specialiai sodinamas ir mokomas to specialiai. Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi „išsižaisti" būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos. Nuo 7 m. prasideda akademiniai dalykai ir jų yra daug- mažai žaidimo ir daug mokymosi- nerekomenduoju anksčiau iš vaiko atimti vaikystės.

Kokią paslaugą savo vaikams padarytų mamos, rengdamos mokyklai - kuo dažniau duoti smulkiosios motorikos darbelių, ugdyti savarankiškumą?

Tėvai gali padėti vaikui pasiruošt mokyklai ugdydami jo savarankiškumo, smulkiosios, stambiosios motorikos įgūdžius. Tai galima daryti tokiais būdais:

Pareigos namie atliekant įvairius buities darbus. Savo vaikams periodiškai duodu naujų pareigų buityje. Jos gali būti kuo įvairiausios- pradedant šiukšlių išnešimu, baigiant dulkių valymu ir tt.

Vietoj rašymo pratimų naudinga lipdyti moliu (ne plastilinu), verti karoliukus, lankstyti (origami), dirbti su žirklėmis: popieriaus, medžiagos karpymas, siuvimas, bulvių skutimas (kas yra užmiršta). Tai yra smulkiosios motorikos pratimai.

Fizinę raidą rekomenduojama lavinti mokant vaiką važiuoti dviračiu, laikyti pusiausvyrą, svarbu, kad vaikas kasdien turėtų pakankamai laiko išsibėgioti, išsidūkti gryname ore. Pastebiu, jog dabar į mokyklas ateina fiziškai silpni vaikai- jie turi daug akademinių žinių, bet pusiausvyros, fiziniai pratimai tokie kaip kamuolio varymas ar važiavimas dviračiu, jiems sunkiai įkandami.

Rekomenduoju, kad tėvai kartu su vaiku dalyvautų kultūriniame gyvenime: kartu eitų į pilis, teatrus, spektaklius. Tai turtina vaiko žodyną, plečia akiratį ir gerina vaizduotę.

Pasakų skaitymas prieš miegą yra labai rekomenduojama bendra veikla, nes pasakos skaitymo metu vaikui nejučia yra lavinama vaizduotė, kalbiniai, teksto suvokimo gebėjimai, lavinama atmintis.

Su kokiomis problemomis paprastai susiduria vaikai, anksčiau pradėję lankyti mokyklą?

Daug vaikų neturi pakankamų socialinių gebėjimų: negeba kantriai išlaukti savo eilės, dėl to sunkiai suvaldo kylančias emocijas, išlaiko dėmesį, vaikams dėl socialinių situacijų gali kilti baimės, vaikai sunkiai atsiskiria nuo tėvų, mažiau pasitiki savimi. Taip pat svarbu pastebėti, kad anksčiau pradėjusiems į mokyklą eiti vaikams sunkiau sekasi atlikti logines užduotis, nes loginis mąstymas vystosi proporcingai su amžiumi.

Jei vaikas lanko priešmokyklinę grupę darželyje, ar ten pilnai paruošia vaiką mokyklai, tėvams jau nebereikia papildomai dirbti?

Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi pakankamai žaisti būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos.
Pedagogė Aida Baliukevičienė

Nors Lietuvoje yra reglamentuotas priešmokyklinis paruošimas, bet visoje Respublikoje jis yra skirtingo lygio, dėl to į mokyklą ateina skirtingai paruošti vaikai. Turiu paminėti, kad pasiruošimas priklauso ir nuo individualaus vaiko, kiek jis pasiima būdamas priešmokyklinėje grupėje. Šiuo atveju, svarbu pasikonsultuoti su vaiką ugdančiu pedagogu, ar pakankami yra vaiko gebėjimai ir kaip vaikui galima padėti mokantis, kadangi yra labai svarbu, kad šeima būtų su vaiku visame ugdymo procese, kad pavyzdžiui skaitytų pasakas ar kitaip kartu leistų laiką. Jei tėvai pakankamai ir produktyviai leidžia laiką su vaiku, to turėtų pakakti.

Ar ką nors sako apie vaiko raidą jo fizinis kūnas - svoris, ūgis? Pavyzdžiui, jei šešiametis gudrus, bet labai smulkus, silpno imuniteto?

Fizinę brandą mokyklai nustato/ įvertina gydytojai ir pasako objektyviausias išvadas. Reikia atsižvelgti į vaiko visumą, ne tik fizinę pusę. Kai kuriose pasaulio šalyse tikima ir vadovaujamasi „taisykle", kad mokyklai brandus tas vaikas, kuriam pradeda krist dantys, arba jis ranka pasiekia priešingą ausį apglėbdamas galvą, tačiau pas mus tai nėra rodiklis ir rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

Ar visada reikia kreiptis į pedagoginę tarnybą, norint pradėti lankyti mokyklą anksčiau?

Yra reikalingas atlikti brandos mokyklai testas. Brandumas mokyklai nustatomas tiriant emocinę, socialinę sritis, intelektinius, kalbinius gebėjimus. Tokius testus atlieka daugelis privačių mokyklų, bet rekomenduočiau kreiptis į PPT, nes čia testai yra atliekami objektyviausiai, be to tarnyba turi savo unikalius instrumentus šiems įgūdžiams tirti.- Tarnyboje dirba kvalifikuoti specialistai, kurių išvadomis yra patikimiausios.

Jei kyla klausimų, rekomenduoju į šią tarnybą kreiptis ir atlikti reikalingus testus.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.