Kada vaikas subręsta mokyklai: 6 ar 7 metų?

Pavasarį dauguma priešmokyklinukų tėvelių kelia klausimus ne tik apie mokyklos pasirinkimą, bet ir apie tai, ar vaikas jau yra pasirengęs iš darželio pereiti į mokyklą ir kokiais kriterijais remiantis galima nuspręsti, vaikui laikas keisti aplinką, ar dar ne. Į šiuos ir kitus tėveliams aktualius klausimus mums atsako Pradinės mokyklos "Pažinimo medis" mokytoja Aida Baliukevičienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dabar nemažai vaikų išmoksta skaityti 5-6 metų. Mamos įsitikinusios, kad neverta laukti iki septynerių, kol pradės lankyti mokyklą, nes darželyje vaikas neva degraduos. Kokia jūsų nuomonė?

Kalbėdami apie tokio amžiaus vaikų skaitymą mes išskiriame du skirtingus išmokimo būdus:

TAIP PAT SKAITYKITE:
Konkursas: nufotografuok mėgstamiausią vaiko žaislą ir laimėk dovanų
Nė lašo chemijos: 6 natūralūs kiaušinių marginimo būdai

Mechaninį išmokimą, kai vaikas geba skaityti, tačiau tai daro mechaniškai, nesuvokdamas kaip ir iš kur garsas atsiranda. Paprastai vaikams, kurie anksti išmoksta mechaniškai skaityti, vėliau gali kilti sunkumų suvokiant tekstą, jo prasmę ir išskiriant svarbiausias dalis.

Gabaus tokio amžiaus vaiko skaitymą, apie kurį svarbu kalbėti ir jį atpažinti. Kaip jis yra atpažįstamas? Jei vaikas geba išvardinti ne mažiau nei 4 žodžio garsus, tai jau galime laikyti požymiu, kad jis supranta ir geba žodį išnagrinėti morfologiškai- dalimis.

Turiu paminėti, jog per savo darbo praktikos 7 metų, esu sutikusi nedaug tokio amžiaus vaikų, kurie galėtų eiti į mokyklą, kadangi mokykloje yra svarbu ne tik skaitymas, rašymas ar gebėjimas skaičiuoti, bet ir socialiniai, emociniai, savarankiškumo įgūdžiai, kurių šių dienų vaikai turi mažiausiai, be jų mokykloje kyla didžiausių problemų.

Ar verta mamoms kuo anksčiau vaiką mokyti raidžių, skaičių, anglų kalbos? Gal tai visai nėra reikalinga iki mokyklos?

Negaliu kategoriškai atsakyti - tai priklauso nuo vaiko, tai labai individualu. Jei vaikas domisi ir klausia, nerekomenduočiau slopinti jo susidomėjimo, bet duoti ir parodyti, kaip tai yra daroma ir paskatinti. Aš pasisakau prieš tai, kad vaikas būtų specialiai sodinamas ir mokomas to specialiai. Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi „išsižaisti" būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos. Nuo 7 m. prasideda akademiniai dalykai ir jų yra daug- mažai žaidimo ir daug mokymosi- nerekomenduoju anksčiau iš vaiko atimti vaikystės.

Kokią paslaugą savo vaikams padarytų mamos, rengdamos mokyklai - kuo dažniau duoti smulkiosios motorikos darbelių, ugdyti savarankiškumą?

Tėvai gali padėti vaikui pasiruošt mokyklai ugdydami jo savarankiškumo, smulkiosios, stambiosios motorikos įgūdžius. Tai galima daryti tokiais būdais:

Pareigos namie atliekant įvairius buities darbus. Savo vaikams periodiškai duodu naujų pareigų buityje. Jos gali būti kuo įvairiausios- pradedant šiukšlių išnešimu, baigiant dulkių valymu ir tt.

Vietoj rašymo pratimų naudinga lipdyti moliu (ne plastilinu), verti karoliukus, lankstyti (origami), dirbti su žirklėmis: popieriaus, medžiagos karpymas, siuvimas, bulvių skutimas (kas yra užmiršta). Tai yra smulkiosios motorikos pratimai.

Fizinę raidą rekomenduojama lavinti mokant vaiką važiuoti dviračiu, laikyti pusiausvyrą, svarbu, kad vaikas kasdien turėtų pakankamai laiko išsibėgioti, išsidūkti gryname ore. Pastebiu, jog dabar į mokyklas ateina fiziškai silpni vaikai- jie turi daug akademinių žinių, bet pusiausvyros, fiziniai pratimai tokie kaip kamuolio varymas ar važiavimas dviračiu, jiems sunkiai įkandami.

Rekomenduoju, kad tėvai kartu su vaiku dalyvautų kultūriniame gyvenime: kartu eitų į pilis, teatrus, spektaklius. Tai turtina vaiko žodyną, plečia akiratį ir gerina vaizduotę.

Pasakų skaitymas prieš miegą yra labai rekomenduojama bendra veikla, nes pasakos skaitymo metu vaikui nejučia yra lavinama vaizduotė, kalbiniai, teksto suvokimo gebėjimai, lavinama atmintis.

Su kokiomis problemomis paprastai susiduria vaikai, anksčiau pradėję lankyti mokyklą?

Daug vaikų neturi pakankamų socialinių gebėjimų: negeba kantriai išlaukti savo eilės, dėl to sunkiai suvaldo kylančias emocijas, išlaiko dėmesį, vaikams dėl socialinių situacijų gali kilti baimės, vaikai sunkiai atsiskiria nuo tėvų, mažiau pasitiki savimi. Taip pat svarbu pastebėti, kad anksčiau pradėjusiems į mokyklą eiti vaikams sunkiau sekasi atlikti logines užduotis, nes loginis mąstymas vystosi proporcingai su amžiumi.

Jei vaikas lanko priešmokyklinę grupę darželyje, ar ten pilnai paruošia vaiką mokyklai, tėvams jau nebereikia papildomai dirbti?

Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi pakankamai žaisti būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos.
Pedagogė Aida Baliukevičienė

Nors Lietuvoje yra reglamentuotas priešmokyklinis paruošimas, bet visoje Respublikoje jis yra skirtingo lygio, dėl to į mokyklą ateina skirtingai paruošti vaikai. Turiu paminėti, kad pasiruošimas priklauso ir nuo individualaus vaiko, kiek jis pasiima būdamas priešmokyklinėje grupėje. Šiuo atveju, svarbu pasikonsultuoti su vaiką ugdančiu pedagogu, ar pakankami yra vaiko gebėjimai ir kaip vaikui galima padėti mokantis, kadangi yra labai svarbu, kad šeima būtų su vaiku visame ugdymo procese, kad pavyzdžiui skaitytų pasakas ar kitaip kartu leistų laiką. Jei tėvai pakankamai ir produktyviai leidžia laiką su vaiku, to turėtų pakakti.

Ar ką nors sako apie vaiko raidą jo fizinis kūnas - svoris, ūgis? Pavyzdžiui, jei šešiametis gudrus, bet labai smulkus, silpno imuniteto?

Fizinę brandą mokyklai nustato/ įvertina gydytojai ir pasako objektyviausias išvadas. Reikia atsižvelgti į vaiko visumą, ne tik fizinę pusę. Kai kuriose pasaulio šalyse tikima ir vadovaujamasi „taisykle", kad mokyklai brandus tas vaikas, kuriam pradeda krist dantys, arba jis ranka pasiekia priešingą ausį apglėbdamas galvą, tačiau pas mus tai nėra rodiklis ir rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

Ar visada reikia kreiptis į pedagoginę tarnybą, norint pradėti lankyti mokyklą anksčiau?

Yra reikalingas atlikti brandos mokyklai testas. Brandumas mokyklai nustatomas tiriant emocinę, socialinę sritis, intelektinius, kalbinius gebėjimus. Tokius testus atlieka daugelis privačių mokyklų, bet rekomenduočiau kreiptis į PPT, nes čia testai yra atliekami objektyviausiai, be to tarnyba turi savo unikalius instrumentus šiems įgūdžiams tirti.- Tarnyboje dirba kvalifikuoti specialistai, kurių išvadomis yra patikimiausios.

Jei kyla klausimų, rekomenduoju į šią tarnybą kreiptis ir atlikti reikalingus testus.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikas ir vasaros atostogos: 5 dalykai, kurių nevalia pamiršti

Klausimas „Ką veikti?“ vasaros atostogų metu iš mokyklinio amžiaus vaikų išgirstamas dažnai.

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.