Kada vaikas subręsta mokyklai: 6 ar 7 metų?

Pavasarį dauguma priešmokyklinukų tėvelių kelia klausimus ne tik apie mokyklos pasirinkimą, bet ir apie tai, ar vaikas jau yra pasirengęs iš darželio pereiti į mokyklą ir kokiais kriterijais remiantis galima nuspręsti, vaikui laikas keisti aplinką, ar dar ne. Į šiuos ir kitus tėveliams aktualius klausimus mums atsako Pradinės mokyklos "Pažinimo medis" mokytoja Aida Baliukevičienė.
© Shutterstock nuotr.

Dabar nemažai vaikų išmoksta skaityti 5-6 metų. Mamos įsitikinusios, kad neverta laukti iki septynerių, kol pradės lankyti mokyklą, nes darželyje vaikas neva degraduos. Kokia jūsų nuomonė?

Kalbėdami apie tokio amžiaus vaikų skaitymą mes išskiriame du skirtingus išmokimo būdus:

TAIP PAT SKAITYKITE:
Konkursas: nufotografuok mėgstamiausią vaiko žaislą ir laimėk dovanų
Nė lašo chemijos: 6 natūralūs kiaušinių marginimo būdai

Mechaninį išmokimą, kai vaikas geba skaityti, tačiau tai daro mechaniškai, nesuvokdamas kaip ir iš kur garsas atsiranda. Paprastai vaikams, kurie anksti išmoksta mechaniškai skaityti, vėliau gali kilti sunkumų suvokiant tekstą, jo prasmę ir išskiriant svarbiausias dalis.

Gabaus tokio amžiaus vaiko skaitymą, apie kurį svarbu kalbėti ir jį atpažinti. Kaip jis yra atpažįstamas? Jei vaikas geba išvardinti ne mažiau nei 4 žodžio garsus, tai jau galime laikyti požymiu, kad jis supranta ir geba žodį išnagrinėti morfologiškai- dalimis.

Turiu paminėti, jog per savo darbo praktikos 7 metų, esu sutikusi nedaug tokio amžiaus vaikų, kurie galėtų eiti į mokyklą, kadangi mokykloje yra svarbu ne tik skaitymas, rašymas ar gebėjimas skaičiuoti, bet ir socialiniai, emociniai, savarankiškumo įgūdžiai, kurių šių dienų vaikai turi mažiausiai, be jų mokykloje kyla didžiausių problemų.

Ar verta mamoms kuo anksčiau vaiką mokyti raidžių, skaičių, anglų kalbos? Gal tai visai nėra reikalinga iki mokyklos?

Negaliu kategoriškai atsakyti - tai priklauso nuo vaiko, tai labai individualu. Jei vaikas domisi ir klausia, nerekomenduočiau slopinti jo susidomėjimo, bet duoti ir parodyti, kaip tai yra daroma ir paskatinti. Aš pasisakau prieš tai, kad vaikas būtų specialiai sodinamas ir mokomas to specialiai. Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi „išsižaisti" būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos. Nuo 7 m. prasideda akademiniai dalykai ir jų yra daug- mažai žaidimo ir daug mokymosi- nerekomenduoju anksčiau iš vaiko atimti vaikystės.

Kokią paslaugą savo vaikams padarytų mamos, rengdamos mokyklai - kuo dažniau duoti smulkiosios motorikos darbelių, ugdyti savarankiškumą?

Tėvai gali padėti vaikui pasiruošt mokyklai ugdydami jo savarankiškumo, smulkiosios, stambiosios motorikos įgūdžius. Tai galima daryti tokiais būdais:

Pareigos namie atliekant įvairius buities darbus. Savo vaikams periodiškai duodu naujų pareigų buityje. Jos gali būti kuo įvairiausios- pradedant šiukšlių išnešimu, baigiant dulkių valymu ir tt.

Vietoj rašymo pratimų naudinga lipdyti moliu (ne plastilinu), verti karoliukus, lankstyti (origami), dirbti su žirklėmis: popieriaus, medžiagos karpymas, siuvimas, bulvių skutimas (kas yra užmiršta). Tai yra smulkiosios motorikos pratimai.

Fizinę raidą rekomenduojama lavinti mokant vaiką važiuoti dviračiu, laikyti pusiausvyrą, svarbu, kad vaikas kasdien turėtų pakankamai laiko išsibėgioti, išsidūkti gryname ore. Pastebiu, jog dabar į mokyklas ateina fiziškai silpni vaikai- jie turi daug akademinių žinių, bet pusiausvyros, fiziniai pratimai tokie kaip kamuolio varymas ar važiavimas dviračiu, jiems sunkiai įkandami.

Rekomenduoju, kad tėvai kartu su vaiku dalyvautų kultūriniame gyvenime: kartu eitų į pilis, teatrus, spektaklius. Tai turtina vaiko žodyną, plečia akiratį ir gerina vaizduotę.

Pasakų skaitymas prieš miegą yra labai rekomenduojama bendra veikla, nes pasakos skaitymo metu vaikui nejučia yra lavinama vaizduotė, kalbiniai, teksto suvokimo gebėjimai, lavinama atmintis.

Su kokiomis problemomis paprastai susiduria vaikai, anksčiau pradėję lankyti mokyklą?

Daug vaikų neturi pakankamų socialinių gebėjimų: negeba kantriai išlaukti savo eilės, dėl to sunkiai suvaldo kylančias emocijas, išlaiko dėmesį, vaikams dėl socialinių situacijų gali kilti baimės, vaikai sunkiai atsiskiria nuo tėvų, mažiau pasitiki savimi. Taip pat svarbu pastebėti, kad anksčiau pradėjusiems į mokyklą eiti vaikams sunkiau sekasi atlikti logines užduotis, nes loginis mąstymas vystosi proporcingai su amžiumi.

Jei vaikas lanko priešmokyklinę grupę darželyje, ar ten pilnai paruošia vaiką mokyklai, tėvams jau nebereikia papildomai dirbti?

Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi pakankamai žaisti būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos.
Pedagogė Aida Baliukevičienė

Nors Lietuvoje yra reglamentuotas priešmokyklinis paruošimas, bet visoje Respublikoje jis yra skirtingo lygio, dėl to į mokyklą ateina skirtingai paruošti vaikai. Turiu paminėti, kad pasiruošimas priklauso ir nuo individualaus vaiko, kiek jis pasiima būdamas priešmokyklinėje grupėje. Šiuo atveju, svarbu pasikonsultuoti su vaiką ugdančiu pedagogu, ar pakankami yra vaiko gebėjimai ir kaip vaikui galima padėti mokantis, kadangi yra labai svarbu, kad šeima būtų su vaiku visame ugdymo procese, kad pavyzdžiui skaitytų pasakas ar kitaip kartu leistų laiką. Jei tėvai pakankamai ir produktyviai leidžia laiką su vaiku, to turėtų pakakti.

Ar ką nors sako apie vaiko raidą jo fizinis kūnas - svoris, ūgis? Pavyzdžiui, jei šešiametis gudrus, bet labai smulkus, silpno imuniteto?

Fizinę brandą mokyklai nustato/ įvertina gydytojai ir pasako objektyviausias išvadas. Reikia atsižvelgti į vaiko visumą, ne tik fizinę pusę. Kai kuriose pasaulio šalyse tikima ir vadovaujamasi „taisykle", kad mokyklai brandus tas vaikas, kuriam pradeda krist dantys, arba jis ranka pasiekia priešingą ausį apglėbdamas galvą, tačiau pas mus tai nėra rodiklis ir rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

Ar visada reikia kreiptis į pedagoginę tarnybą, norint pradėti lankyti mokyklą anksčiau?

Yra reikalingas atlikti brandos mokyklai testas. Brandumas mokyklai nustatomas tiriant emocinę, socialinę sritis, intelektinius, kalbinius gebėjimus. Tokius testus atlieka daugelis privačių mokyklų, bet rekomenduočiau kreiptis į PPT, nes čia testai yra atliekami objektyviausiai, be to tarnyba turi savo unikalius instrumentus šiems įgūdžiams tirti.- Tarnyboje dirba kvalifikuoti specialistai, kurių išvadomis yra patikimiausios.

Jei kyla klausimų, rekomenduoju į šią tarnybą kreiptis ir atlikti reikalingus testus.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Arūnas Užupis: daugumoje mokyklų neugdomas vaikų kūrybingumas (1)

Šiandien nieko nebenustebins jau taisykle tapusi frazė „Mokykla naikina kūrybingumą".

Edukacinė laida vaikams MOKSLO PELĖS: apie gerąsias ir piktąsias dujas

Edukacinis DELFI TV projektas „Mokslo pelės" toliau supažindina mūsų pačius mažiausius žiūrovus su fizikos ir chemijos reiškiniais bei juose slypinčiais pavojais.

Edukacinė laida MOKSLO PELĖS kviečia tėvus su vaikais atlikti smagų eksperimentą

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl tėvai prigalvoja jiems visokiausių taisyklių ir draudimų.

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje? (3)

Mokykloje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 6-8 valandas per dieną.

Kitokia mokykla Kaune: pamokos traukinyje ir rožinė biblioteka

Ar įsivaizduojate, kad jūsų vaikas matematikos mokosi važiuodamas traukiniu, o ne pilkoje mokyklos klasėje?

Logopedė: kaip pastebėti pirmuosius vaiko kalbos sutrikimus

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius.

Dviaukštė lova vaikams: kaip išvengti nelaimės (1)

Naudinga informacija tėvams, kurie planuoja pirkti dviaukštę lovą vaikams.

50 klausimų vaikui vietoj nuobodaus „Kaip sekėsi?“

Penkiasdešimt klausimų, kuriuos galite užduoti savo vaikui vietoj „Kaip praėjo tavo diena?“

Pradinukų mokytoja – apie didžiausią iššūkį dirbant su vaikais (1)

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Veronika Naumova praėjusį birželį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgijo bakalauro laipsnį, o šį pavasarį jos auklėtiniai baigs pirmąją klasę.

Pirmasis telefonas vaikui: ką turi žinoti tėvai

Šiais laikais sakyti, jog reikia vaiką „saugoti" nuo technologijų, inovacijų ar naujovių būtų naivu. Išmanieji prietaisai ir technologijos labai greit įsiveržė į kiekvieno iš mūsų gyvenimus, o vaikams tai jau tiesiog neatskiriama jų gyvenimo dalis.

Emocijos mokykloje ir namuose: kaip padėti vaikams jas pažinti

Mokykloje vaikai praleidžia daug laiko. Čia jie gauna daug naujos informacijos, atlieka savarankiškas bei grupines užduotis, dalyvauja projektuose, išvykose, popietinėse veiklose nuolat bendraudami su bendraklasiais bei mokytojais.

Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla (11)

Dangus vietoje lubų, medžiai vietoje sienų ir mokyklinę uniformą atstojanti lietaus apranga. Pirmokai nuo šių metų rugsėjo galės peržengti pirmosios šalyje Lauko mokyklos slenkstį.

Kaip surasti aukso vidurį auklėjant vaikus

Lektorė, „Šeimų universiteto" atstovė Tatjana Gedutienė tiek iš asmeninės, tiek iš „Šeimų universiteto" patirties žino, kad nors tėvams kartais labai norisi už vaikus nuspręsti, kam verta skirti daugiau dėmesio ir laiko, o ką galbūt visai uždrausti, to daryti neverta.

Kaip išsirinkti geriausią mokyklą?

Atėjo metas užrašyti savo būsimąjį pirmoką į mokyklą? Kaip ir visiems tėvams, norisi išrinkti pačią geriausią, kurioje vaikas ne tik pasiektų aukščiausių akademinių rezultatų, bet ir tobulėtų dvasiškai, jaustųsi laimingas. Bet kaip žinoti, kuri mokykla yra TA?