Kada vaikas subręsta mokyklai: 6 ar 7 metų?

Pavasarį dauguma priešmokyklinukų tėvelių kelia klausimus ne tik apie mokyklos pasirinkimą, bet ir apie tai, ar vaikas jau yra pasirengęs iš darželio pereiti į mokyklą ir kokiais kriterijais remiantis galima nuspręsti, vaikui laikas keisti aplinką, ar dar ne. Į šiuos ir kitus tėveliams aktualius klausimus mums atsako Pradinės mokyklos "Pažinimo medis" mokytoja Aida Baliukevičienė.
© Shutterstock nuotr.

Dabar nemažai vaikų išmoksta skaityti 5-6 metų. Mamos įsitikinusios, kad neverta laukti iki septynerių, kol pradės lankyti mokyklą, nes darželyje vaikas neva degraduos. Kokia jūsų nuomonė?

Kalbėdami apie tokio amžiaus vaikų skaitymą mes išskiriame du skirtingus išmokimo būdus:

TAIP PAT SKAITYKITE:
Konkursas: nufotografuok mėgstamiausią vaiko žaislą ir laimėk dovanų
Nė lašo chemijos: 6 natūralūs kiaušinių marginimo būdai

Mechaninį išmokimą, kai vaikas geba skaityti, tačiau tai daro mechaniškai, nesuvokdamas kaip ir iš kur garsas atsiranda. Paprastai vaikams, kurie anksti išmoksta mechaniškai skaityti, vėliau gali kilti sunkumų suvokiant tekstą, jo prasmę ir išskiriant svarbiausias dalis.

Gabaus tokio amžiaus vaiko skaitymą, apie kurį svarbu kalbėti ir jį atpažinti. Kaip jis yra atpažįstamas? Jei vaikas geba išvardinti ne mažiau nei 4 žodžio garsus, tai jau galime laikyti požymiu, kad jis supranta ir geba žodį išnagrinėti morfologiškai- dalimis.

Turiu paminėti, jog per savo darbo praktikos 7 metų, esu sutikusi nedaug tokio amžiaus vaikų, kurie galėtų eiti į mokyklą, kadangi mokykloje yra svarbu ne tik skaitymas, rašymas ar gebėjimas skaičiuoti, bet ir socialiniai, emociniai, savarankiškumo įgūdžiai, kurių šių dienų vaikai turi mažiausiai, be jų mokykloje kyla didžiausių problemų.

Ar verta mamoms kuo anksčiau vaiką mokyti raidžių, skaičių, anglų kalbos? Gal tai visai nėra reikalinga iki mokyklos?

Negaliu kategoriškai atsakyti - tai priklauso nuo vaiko, tai labai individualu. Jei vaikas domisi ir klausia, nerekomenduočiau slopinti jo susidomėjimo, bet duoti ir parodyti, kaip tai yra daroma ir paskatinti. Aš pasisakau prieš tai, kad vaikas būtų specialiai sodinamas ir mokomas to specialiai. Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi „išsižaisti" būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos. Nuo 7 m. prasideda akademiniai dalykai ir jų yra daug- mažai žaidimo ir daug mokymosi- nerekomenduoju anksčiau iš vaiko atimti vaikystės.

Kokią paslaugą savo vaikams padarytų mamos, rengdamos mokyklai - kuo dažniau duoti smulkiosios motorikos darbelių, ugdyti savarankiškumą?

Tėvai gali padėti vaikui pasiruošt mokyklai ugdydami jo savarankiškumo, smulkiosios, stambiosios motorikos įgūdžius. Tai galima daryti tokiais būdais:

Pareigos namie atliekant įvairius buities darbus. Savo vaikams periodiškai duodu naujų pareigų buityje. Jos gali būti kuo įvairiausios- pradedant šiukšlių išnešimu, baigiant dulkių valymu ir tt.

Vietoj rašymo pratimų naudinga lipdyti moliu (ne plastilinu), verti karoliukus, lankstyti (origami), dirbti su žirklėmis: popieriaus, medžiagos karpymas, siuvimas, bulvių skutimas (kas yra užmiršta). Tai yra smulkiosios motorikos pratimai.

Fizinę raidą rekomenduojama lavinti mokant vaiką važiuoti dviračiu, laikyti pusiausvyrą, svarbu, kad vaikas kasdien turėtų pakankamai laiko išsibėgioti, išsidūkti gryname ore. Pastebiu, jog dabar į mokyklas ateina fiziškai silpni vaikai- jie turi daug akademinių žinių, bet pusiausvyros, fiziniai pratimai tokie kaip kamuolio varymas ar važiavimas dviračiu, jiems sunkiai įkandami.

Rekomenduoju, kad tėvai kartu su vaiku dalyvautų kultūriniame gyvenime: kartu eitų į pilis, teatrus, spektaklius. Tai turtina vaiko žodyną, plečia akiratį ir gerina vaizduotę.

Pasakų skaitymas prieš miegą yra labai rekomenduojama bendra veikla, nes pasakos skaitymo metu vaikui nejučia yra lavinama vaizduotė, kalbiniai, teksto suvokimo gebėjimai, lavinama atmintis.

Su kokiomis problemomis paprastai susiduria vaikai, anksčiau pradėję lankyti mokyklą?

Daug vaikų neturi pakankamų socialinių gebėjimų: negeba kantriai išlaukti savo eilės, dėl to sunkiai suvaldo kylančias emocijas, išlaiko dėmesį, vaikams dėl socialinių situacijų gali kilti baimės, vaikai sunkiai atsiskiria nuo tėvų, mažiau pasitiki savimi. Taip pat svarbu pastebėti, kad anksčiau pradėjusiems į mokyklą eiti vaikams sunkiau sekasi atlikti logines užduotis, nes loginis mąstymas vystosi proporcingai su amžiumi.

Jei vaikas lanko priešmokyklinę grupę darželyje, ar ten pilnai paruošia vaiką mokyklai, tėvams jau nebereikia papildomai dirbti?

Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko neperkrauti akademine veikla, nes vaikas turi pakankamai žaisti būtent šiuo raidos periodu - iki mokyklos.
Pedagogė Aida Baliukevičienė

Nors Lietuvoje yra reglamentuotas priešmokyklinis paruošimas, bet visoje Respublikoje jis yra skirtingo lygio, dėl to į mokyklą ateina skirtingai paruošti vaikai. Turiu paminėti, kad pasiruošimas priklauso ir nuo individualaus vaiko, kiek jis pasiima būdamas priešmokyklinėje grupėje. Šiuo atveju, svarbu pasikonsultuoti su vaiką ugdančiu pedagogu, ar pakankami yra vaiko gebėjimai ir kaip vaikui galima padėti mokantis, kadangi yra labai svarbu, kad šeima būtų su vaiku visame ugdymo procese, kad pavyzdžiui skaitytų pasakas ar kitaip kartu leistų laiką. Jei tėvai pakankamai ir produktyviai leidžia laiką su vaiku, to turėtų pakakti.

Ar ką nors sako apie vaiko raidą jo fizinis kūnas - svoris, ūgis? Pavyzdžiui, jei šešiametis gudrus, bet labai smulkus, silpno imuniteto?

Fizinę brandą mokyklai nustato/ įvertina gydytojai ir pasako objektyviausias išvadas. Reikia atsižvelgti į vaiko visumą, ne tik fizinę pusę. Kai kuriose pasaulio šalyse tikima ir vadovaujamasi „taisykle", kad mokyklai brandus tas vaikas, kuriam pradeda krist dantys, arba jis ranka pasiekia priešingą ausį apglėbdamas galvą, tačiau pas mus tai nėra rodiklis ir rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

Ar visada reikia kreiptis į pedagoginę tarnybą, norint pradėti lankyti mokyklą anksčiau?

Yra reikalingas atlikti brandos mokyklai testas. Brandumas mokyklai nustatomas tiriant emocinę, socialinę sritis, intelektinius, kalbinius gebėjimus. Tokius testus atlieka daugelis privačių mokyklų, bet rekomenduočiau kreiptis į PPT, nes čia testai yra atliekami objektyviausiai, be to tarnyba turi savo unikalius instrumentus šiems įgūdžiams tirti.- Tarnyboje dirba kvalifikuoti specialistai, kurių išvadomis yra patikimiausios.

Jei kyla klausimų, rekomenduoju į šią tarnybą kreiptis ir atlikti reikalingus testus.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje (FOTO) (54)

Žurnale TAVO VAIKAS daug rašėme apie alternatyviuosius darželius. O štai Vilniaus r., Melkio kaimo apylinkėse, įsikūrė privati mokykla, kurios steigėjai – graži šeimų bendruomenė. Įvairių pomėgių žmones sieja noras gyventi toliau nuo miesto šurmulio, artimiau bendrauti, dalytis, kurti sveikesnę aplinką savo vaikams.

Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius (5)

Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu". Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambarį, žaislus ar pasirūpinti savo augintiniu.

Esant dideliems šalčiams, vaikai turi teisę neiti į mokyklą (15)

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti.

Kiek būrelių optimalu lankyti vaikui (2)

Mokyklą lankančio vaiko tėvai neretai dvejoja – ar reikia po pamokų vaikui lankyti papildomo ugdymo būrelius? Jei taip, tai kiek yra ne per mažai ir ne per daug?

Pradinių klasių mokytoja: privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.

Kaip išrinkti tinkamiausią mokyklą vaikui

Prasidedant naujiems metams, mokyklos pasirinkimas tampa itin opia ir svarbia tema būsimų priešmokyklinukų bei pirmokų tėvams.

Interviu su 7 metų Agata, kuri dėl vieno svarbaus reikalo planuoja kreiptis į Seimą (5)

Susipažinkite, septynerių su puse Agata Gabrėnaitė, gimusi Ispanijoje, gyvenusi JAV (Niujorke), pirmą klasę baigė Lietuvoje (Vilniuje).

Pieniniai dantys: rauti klibančius ar laukti, kol iškris patys?

Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug.

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.