Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą

 (26)
Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Visgi kodėl mes akcentuojame vaiko akademinius gebėjimus ir parėjusio iš mokyklos pirmiausia klausiame „Tai kiek gavai?“? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą
Psichologė Jūratė Bortkevičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kodėl mes, tėvai, esame įpratę pirmiausia vertinti vaiko akademinius pasiekimus? Grįžus namo, neretai pirmas klausimas būna: „Tai kiek gi tu gavai?"

Mes taip įpratę, nes mus taip augino mūsų tėvai. Grįždavome iš mokyklos, ir tėveliai klausdavo: „Kiek gavai?" Ir bijodavai net pasakyti, jei gaudavai mažiau. Tai įpročio reikalas, nes mes tiesiog nežinome, ko kito klausti vaikų.

Daug paprastesnis ir geresnis klausimas būtų: „Ką sužinojai šiandien mokykloje?" Tačiau labai svarbu ne tik paklausti, bet ir išgirsti atsakymą. Nes tėvai mėgsta viską greitai daryti - grįžta namo vakare pavargę, reikia valgyti daryti, laiko nėra daug, o jei dar nusprendžia antrą kartą baigti mokyklą ir ruošia su vaikais pamokas, laiko bendravimui nebelieka. Ir jiems atrodo, kad užtenka standartinio klausimo „Kiek gavai?". Jeigu atsakymas 10 , viskas su vaiku gerai, jeigu mažiau, tai blogai, reikia kažką daryti.

Jeigu mes paklausime vaiko „Ko tu šiandien išmokai, ką sužinojai naujo?", bus visai kitaip. Iš pradžių vaikas gali atsakyti, kad nieko. Perklauskite: „Visiškai nieko?" Kokios buvo pamokos? Lietuvių? Ko mokėtės per lietuvių?". „Nieko įdomaus", - gali atsakyti „O ką neįdomaus mokeisi? Papasakok".

Tėvai turi skatinti, kad vaikas pradėtų kalbėti. O kaip išmokyti, kad vaikas kalbėtų? – Patys kalbėkite. Suaugusieji mažai pasakoja apie save, ir vaikai nemoka kalbėti. Jei vyktų ne monologas, o dialogas, vaikai išmoktų pasakotis.

Kad tėvai neakcentuotų tik akademinių rezultatų, turime žinoti, kad mokykloje vaikas įgyja kitų gebėjimų, kurių jam prireiks vėliau gyvenime. Kokių?

Manau, jeigu pakalbėtumėte su daug pasiekusiais žmonėmis, daug iš jų pasakytų, kad jų akademiniai pasiekimai nebuvo puikūs. Jie papasakotų, kad buvo „pasiutę" mokykloje, pertraukinėjo mokytoją, jiems reikėjo daugiau, ne tik pamokų. Mes, tėvai, labai dažnai orientuojamės tik į pažymius, ir tada vaikai išmoksta kalti. Iškaliau, sužinojau, atsiskaičiau, viskas, pamiršau.

Turėtume skiepyti vaikui norą mokytis, žingeidumą, norą suprasti ir panaudoti įgytas žinias. Jeigu mes tai suprasim nuo pirmos klasės, neklausinėsime vaikų: „Kiek gavai? „Kodėl pagal mokymosi reitingus esi tik penktas klasėje?".

Nelyginkime vaikų su kitais vaikais! Įsivaizduokite, kad jus vyras imtų lyginti su kitomis moterimis: „Kodėl verdi ne tokią skanią sriubą, kaip Petro žmona?". Kaip jūs jaustumėtės? Lyginimas skatina mus konkuruoti, bet ne bendradarbiauti.

Mes vaiką turime lyginti su juo pačiu, jo pasiektais rezultatais. Vaikas pažymį turi vertinti kaip galimybę pasitikrinti, ką jis moka ir kur reikia dar pasistengti. Vaikas neturi bijoti kontrolinio, jis turi jo laukti, kad galėtų suprasti, kur jam dar reikia pasistengti.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą
© Vida Press

Mokykloje vaikai ugdo bendravimo gebėjimus. Vaikai turi išmokti tarpusavyje bendrauti, išklausyti, rasti informaciją ir galimus problemos sprendimus. Atėjus į darbą iš mūsų nereikalauja mokytis kažko mintinai, reikia kitų savybių, tokių kaip kūrybiškumas, mokėjimas dirbti komandoje, mokėjimas spręsti problemas. To turi mokyti mokykloje.

Kaip manote, ar mūsų pedagogai pasirengę suprasti tai, kad vaikams reikia ugdyti jūsų minėtus gebėjimus? Kad lyginti vaiką reikia su jo paties pažanga, o ne su kitų vaikų rezultatais?

Aš pati dirbu su pedagogais, vedu mokymus ir matau, kad yra mokytojų, kurie nori keistis, nori to siekti. Tačiau yra ir seno kirpimo pedagogų. Išėjęs iš universiteto pedagogas žino, kaip paruošti pamokos planą, kokia yra pamokos struktūra, bet mažai žino, kad vaikai gali jo neklausyti ir kaip užsitarnauti mokinių autoritetą. Pedagogams trūksta psichologinių žinių. Jei vaikas mokykloje per pamokas netinkamai elgiasi, jis yra nurašomas kaip „blogas". Jis nėra blogas, jam kažko trūksta ir reikia ieškoti būdų, kaip tam vaikui padėti. Vaiko raidai ir psichologijai pedagoginėse studijose turi būti skiriama daugiau dėmesio.

Visą konferencijos vaizdo įrašą su psichologe Jūrate Bortkevičiene kviečiame žiūrėti čia:

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.