Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą

 (26)
Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Visgi kodėl mes akcentuojame vaiko akademinius gebėjimus ir parėjusio iš mokyklos pirmiausia klausiame „Tai kiek gavai?“? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą
Psichologė Jūratė Bortkevičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kodėl mes, tėvai, esame įpratę pirmiausia vertinti vaiko akademinius pasiekimus? Grįžus namo, neretai pirmas klausimas būna: „Tai kiek gi tu gavai?"

Mes taip įpratę, nes mus taip augino mūsų tėvai. Grįždavome iš mokyklos, ir tėveliai klausdavo: „Kiek gavai?" Ir bijodavai net pasakyti, jei gaudavai mažiau. Tai įpročio reikalas, nes mes tiesiog nežinome, ko kito klausti vaikų.

Daug paprastesnis ir geresnis klausimas būtų: „Ką sužinojai šiandien mokykloje?" Tačiau labai svarbu ne tik paklausti, bet ir išgirsti atsakymą. Nes tėvai mėgsta viską greitai daryti - grįžta namo vakare pavargę, reikia valgyti daryti, laiko nėra daug, o jei dar nusprendžia antrą kartą baigti mokyklą ir ruošia su vaikais pamokas, laiko bendravimui nebelieka. Ir jiems atrodo, kad užtenka standartinio klausimo „Kiek gavai?". Jeigu atsakymas 10 , viskas su vaiku gerai, jeigu mažiau, tai blogai, reikia kažką daryti.

Jeigu mes paklausime vaiko „Ko tu šiandien išmokai, ką sužinojai naujo?", bus visai kitaip. Iš pradžių vaikas gali atsakyti, kad nieko. Perklauskite: „Visiškai nieko?" Kokios buvo pamokos? Lietuvių? Ko mokėtės per lietuvių?". „Nieko įdomaus", - gali atsakyti „O ką neįdomaus mokeisi? Papasakok".

Tėvai turi skatinti, kad vaikas pradėtų kalbėti. O kaip išmokyti, kad vaikas kalbėtų? – Patys kalbėkite. Suaugusieji mažai pasakoja apie save, ir vaikai nemoka kalbėti. Jei vyktų ne monologas, o dialogas, vaikai išmoktų pasakotis.

Kad tėvai neakcentuotų tik akademinių rezultatų, turime žinoti, kad mokykloje vaikas įgyja kitų gebėjimų, kurių jam prireiks vėliau gyvenime. Kokių?

Manau, jeigu pakalbėtumėte su daug pasiekusiais žmonėmis, daug iš jų pasakytų, kad jų akademiniai pasiekimai nebuvo puikūs. Jie papasakotų, kad buvo „pasiutę" mokykloje, pertraukinėjo mokytoją, jiems reikėjo daugiau, ne tik pamokų. Mes, tėvai, labai dažnai orientuojamės tik į pažymius, ir tada vaikai išmoksta kalti. Iškaliau, sužinojau, atsiskaičiau, viskas, pamiršau.

Turėtume skiepyti vaikui norą mokytis, žingeidumą, norą suprasti ir panaudoti įgytas žinias. Jeigu mes tai suprasim nuo pirmos klasės, neklausinėsime vaikų: „Kiek gavai? „Kodėl pagal mokymosi reitingus esi tik penktas klasėje?".

Nelyginkime vaikų su kitais vaikais! Įsivaizduokite, kad jus vyras imtų lyginti su kitomis moterimis: „Kodėl verdi ne tokią skanią sriubą, kaip Petro žmona?". Kaip jūs jaustumėtės? Lyginimas skatina mus konkuruoti, bet ne bendradarbiauti.

Mes vaiką turime lyginti su juo pačiu, jo pasiektais rezultatais. Vaikas pažymį turi vertinti kaip galimybę pasitikrinti, ką jis moka ir kur reikia dar pasistengti. Vaikas neturi bijoti kontrolinio, jis turi jo laukti, kad galėtų suprasti, kur jam dar reikia pasistengti.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą
© Vida Press

Mokykloje vaikai ugdo bendravimo gebėjimus. Vaikai turi išmokti tarpusavyje bendrauti, išklausyti, rasti informaciją ir galimus problemos sprendimus. Atėjus į darbą iš mūsų nereikalauja mokytis kažko mintinai, reikia kitų savybių, tokių kaip kūrybiškumas, mokėjimas dirbti komandoje, mokėjimas spręsti problemas. To turi mokyti mokykloje.

Kaip manote, ar mūsų pedagogai pasirengę suprasti tai, kad vaikams reikia ugdyti jūsų minėtus gebėjimus? Kad lyginti vaiką reikia su jo paties pažanga, o ne su kitų vaikų rezultatais?

Aš pati dirbu su pedagogais, vedu mokymus ir matau, kad yra mokytojų, kurie nori keistis, nori to siekti. Tačiau yra ir seno kirpimo pedagogų. Išėjęs iš universiteto pedagogas žino, kaip paruošti pamokos planą, kokia yra pamokos struktūra, bet mažai žino, kad vaikai gali jo neklausyti ir kaip užsitarnauti mokinių autoritetą. Pedagogams trūksta psichologinių žinių. Jei vaikas mokykloje per pamokas netinkamai elgiasi, jis yra nurašomas kaip „blogas". Jis nėra blogas, jam kažko trūksta ir reikia ieškoti būdų, kaip tam vaikui padėti. Vaiko raidai ir psichologijai pedagoginėse studijose turi būti skiriama daugiau dėmesio.

Visą konferencijos vaizdo įrašą su psichologe Jūrate Bortkevičiene kviečiame žiūrėti čia:

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.