Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą

 (26)
Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Visgi kodėl mes akcentuojame vaiko akademinius gebėjimus ir parėjusio iš mokyklos pirmiausia klausiame „Tai kiek gavai?“? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą
Psichologė Jūratė Bortkevičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kodėl mes, tėvai, esame įpratę pirmiausia vertinti vaiko akademinius pasiekimus? Grįžus namo, neretai pirmas klausimas būna: „Tai kiek gi tu gavai?"

Mes taip įpratę, nes mus taip augino mūsų tėvai. Grįždavome iš mokyklos, ir tėveliai klausdavo: „Kiek gavai?" Ir bijodavai net pasakyti, jei gaudavai mažiau. Tai įpročio reikalas, nes mes tiesiog nežinome, ko kito klausti vaikų.

Daug paprastesnis ir geresnis klausimas būtų: „Ką sužinojai šiandien mokykloje?" Tačiau labai svarbu ne tik paklausti, bet ir išgirsti atsakymą. Nes tėvai mėgsta viską greitai daryti - grįžta namo vakare pavargę, reikia valgyti daryti, laiko nėra daug, o jei dar nusprendžia antrą kartą baigti mokyklą ir ruošia su vaikais pamokas, laiko bendravimui nebelieka. Ir jiems atrodo, kad užtenka standartinio klausimo „Kiek gavai?". Jeigu atsakymas 10 , viskas su vaiku gerai, jeigu mažiau, tai blogai, reikia kažką daryti.

Jeigu mes paklausime vaiko „Ko tu šiandien išmokai, ką sužinojai naujo?", bus visai kitaip. Iš pradžių vaikas gali atsakyti, kad nieko. Perklauskite: „Visiškai nieko?" Kokios buvo pamokos? Lietuvių? Ko mokėtės per lietuvių?". „Nieko įdomaus", - gali atsakyti „O ką neįdomaus mokeisi? Papasakok".

Tėvai turi skatinti, kad vaikas pradėtų kalbėti. O kaip išmokyti, kad vaikas kalbėtų? – Patys kalbėkite. Suaugusieji mažai pasakoja apie save, ir vaikai nemoka kalbėti. Jei vyktų ne monologas, o dialogas, vaikai išmoktų pasakotis.

Kad tėvai neakcentuotų tik akademinių rezultatų, turime žinoti, kad mokykloje vaikas įgyja kitų gebėjimų, kurių jam prireiks vėliau gyvenime. Kokių?

Manau, jeigu pakalbėtumėte su daug pasiekusiais žmonėmis, daug iš jų pasakytų, kad jų akademiniai pasiekimai nebuvo puikūs. Jie papasakotų, kad buvo „pasiutę" mokykloje, pertraukinėjo mokytoją, jiems reikėjo daugiau, ne tik pamokų. Mes, tėvai, labai dažnai orientuojamės tik į pažymius, ir tada vaikai išmoksta kalti. Iškaliau, sužinojau, atsiskaičiau, viskas, pamiršau.

Turėtume skiepyti vaikui norą mokytis, žingeidumą, norą suprasti ir panaudoti įgytas žinias. Jeigu mes tai suprasim nuo pirmos klasės, neklausinėsime vaikų: „Kiek gavai? „Kodėl pagal mokymosi reitingus esi tik penktas klasėje?".

Nelyginkime vaikų su kitais vaikais! Įsivaizduokite, kad jus vyras imtų lyginti su kitomis moterimis: „Kodėl verdi ne tokią skanią sriubą, kaip Petro žmona?". Kaip jūs jaustumėtės? Lyginimas skatina mus konkuruoti, bet ne bendradarbiauti.

Mes vaiką turime lyginti su juo pačiu, jo pasiektais rezultatais. Vaikas pažymį turi vertinti kaip galimybę pasitikrinti, ką jis moka ir kur reikia dar pasistengti. Vaikas neturi bijoti kontrolinio, jis turi jo laukti, kad galėtų suprasti, kur jam dar reikia pasistengti.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą
© Vida Press

Mokykloje vaikai ugdo bendravimo gebėjimus. Vaikai turi išmokti tarpusavyje bendrauti, išklausyti, rasti informaciją ir galimus problemos sprendimus. Atėjus į darbą iš mūsų nereikalauja mokytis kažko mintinai, reikia kitų savybių, tokių kaip kūrybiškumas, mokėjimas dirbti komandoje, mokėjimas spręsti problemas. To turi mokyti mokykloje.

Kaip manote, ar mūsų pedagogai pasirengę suprasti tai, kad vaikams reikia ugdyti jūsų minėtus gebėjimus? Kad lyginti vaiką reikia su jo paties pažanga, o ne su kitų vaikų rezultatais?

Aš pati dirbu su pedagogais, vedu mokymus ir matau, kad yra mokytojų, kurie nori keistis, nori to siekti. Tačiau yra ir seno kirpimo pedagogų. Išėjęs iš universiteto pedagogas žino, kaip paruošti pamokos planą, kokia yra pamokos struktūra, bet mažai žino, kad vaikai gali jo neklausyti ir kaip užsitarnauti mokinių autoritetą. Pedagogams trūksta psichologinių žinių. Jei vaikas mokykloje per pamokas netinkamai elgiasi, jis yra nurašomas kaip „blogas". Jis nėra blogas, jam kažko trūksta ir reikia ieškoti būdų, kaip tam vaikui padėti. Vaiko raidai ir psichologijai pedagoginėse studijose turi būti skiriama daugiau dėmesio.

Visą konferencijos vaizdo įrašą su psichologe Jūrate Bortkevičiene kviečiame žiūrėti čia:

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

3 dalykai, į kuriuos turi atkreipti dėmesį būsimųjų moksleivių tėvai

Baigiantis vasarai darželinukų, pradinukų ir ypač būsimųjų pirmokėlių tėvelių mintys pradeda suktis apie artėjančius mokslo metus. Apninka rūpesčiai: kaip, kur, kada įsigyti būtiniausių daiktų mokyklai. Na ir, žinoma, nepamirštamas profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas.

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (28)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi (33)

Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą

Šešerių metų vaikai paprastai keliauja į priešmokyklinę grupę, tačiau kai kurie tėvai nusprendžia, kad jiems jau laikas ir į mokyklą.

Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai (3)

Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?

Ar žinome, ką iš tikrųjų valgo mokyklose mūsų vaikai?

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.