Kaip atpažinti, ar jūsų pasirinkta vaiko mokykla yra gera

 (4)
Artėjant mokslo metams, daugelis tėvų nejučia susimąsto apie tai, ar jų atžalos lanko „gerą mokyklą". Šią sąvoką plačiau komentuoja ir penkis ženklus, padedančius ją atpažinti, įvardina Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Artūras Malinauskas.
Kaip atpažinti, ar jūsų pasirinkta vaiko mokykla yra gera
© Shutterstock nuotr.

Kas yra gera mokykla, tėvų ir pedagogų nuomonės skiriasi

Apie tai, kas yra „gera mokykla", tėvai, vaikai ir patys švietimo srities atstovai diskutuoti gali valandų valandas. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro užsakymu (LVJC) atlikto „Neformaliojo švietimo poreikio ir vertinimo tyrimo" duomenimis, pedagogų pasirengimas ugdyti vaikų kompetencijas toli gražu ne visuomet atitinka tėvų lūkesčius.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Horoskopas mamai ir tėčiui: kokie esate tėvai?
Kokios žinomos mamos pirmą vaiką gimdė sulaukusios 40 ir daugiau?

Tiek mokytojai, tiek šeimos sutinka, kad ugdymo įstaigose vaikai privalo išmokti savarankiškai dirbti, kryptingai siekti užsibrėžto tikslo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau tėvams kur kas labiau nei pedagogams rūpi, jog jų atžalos gebėtų veikti nestandartinėse situacijose, pačios mokytųsi iš savo patirties, galėtų įsivertinti asmenines savybes ir būtų iniciatyvios.

Labai svarbu tėvams bendradarbiauti su mokytojais

Socialinis pedagogas A. Malinauskas atkreipia dėmesį, kad vaikų tėvai su pedagogais savo lūkesčius privalo suderinti vos tik prasidėjus naujiems mokslo metams ar pakeitus mokyklą.

„Savaime suprantama, kad daugelio tėvų reikalavimai mokykloms bei pedagogams skiriasi. Nepaisant to, privalu iš anksto išsiaiškinti, kokius tikslus kelia mokytojai ir kokios pagalbos prireiks iš pačių tėvų, žinoti pedagogo atsakomybės ribas. Tai padės geriau įsigilinti į ugdymo procesą, prireikus - padėti, o iškilus konfliktinėms situacijoms tarp moksleivių - išvengti papildomos įtampos, neretai iškylančių nesusipratimų bei bereikalingų tarpusavio kaltinimų", - pažymi LVJC direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

Kad painiavos būtų mažiau, socialinis pedagogas A. Malinauskas išskiria penkis faktorius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį vertinant ar renkantis bendrojo lavinimo mokymo įstaigas.

1. Personalas

Kvalifikuotas, tobulintis nevengiantis ir bendradarbiaujantis mokytojų kolektyvas - vienas iš svarbiausių faktorių vaikų lavinimosi kelyje. Pedagogų užduotis - ne tik šviesti, bet ir komunikuoti, išsamiai informuoti tėvus apie moksleivių pasiekimus bei kylančias problemas, o pačius vaikus suprantamai supažindinti su rezultatų vertinimų kriterijais. Pageidautina, kad būtų išlaikomas balansas tarp mokytojų moterų ir vyrų skaičiaus.

2. Aplinka

Fizinė ir emocinė aplinka turi didelę įtaką ugdymo procesui. Svarbu, kad klasės būtų patogios ir pritaikytos mokytis, ugdymo įstaiga turėtų tvarkingą sporto salę bei kokybišką maistą tiekiančią valgyklą, būtų netoli viešojo transporto stotelės. Pedagogai turi jausti mikroklimato pokyčius klasėje ir nedelsdami į juos reaguoti. Kiekvienoje mokykloje privalo veikti vaiko gerovės komisija.

3. Priemonės

Kuo daugiau mokymosi priemonių turi ugdymo įstaiga, tuo mažesnė finansinė našta krenta ant tėvų pečių. Apie papildomas investicijas reikalingų knygų, pratybų sąsiuvinių, dažų ir t.t. pirkimui mokyklos personalas tėvus privalo informuoti iš anksto.

4. Klasių sudarymo kriterijai

Gera praktika, ypač kalbant apie pradines mokyklas, kuomet potencialūs moksleiviai sukviečiami į išankstines pamokėles. Jų metu vaikus stebi ir savo rekomendacijas pateikia būsimi pedagogai, klasės formuojamos atsižvelgiant į mokytojų patarimus. Taip siekiama sukurti kuo geresnį mikroklimatą, efektyvų mokymosi procesą.

5. Popamokinė veikla

Neformaliojo ugdymo būreliai plečia vaikų akiratį, kompetencijas, didina užimtumą ir iniciatyvumą. Nors gyvename technologijų amžiuje, moksleiviams turėtų būti sudarytos galimybės užsiimti alternatyvia veikla - praktikuotis keramikos dirbtuvėse, lankyti chorą, šokių būrelį ir kt. Galimybes edukacinei veiklai suteikia ir glaudūs ugdymo įstaigos santykiai su išorinėmis institucijomis (pvz. botanikos sodu, muziejumi).

Kokie Jums yra svarbiausi "geros mokyklos" kriterijai? Laukiame nuomonių komentaruose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (2)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Inhaliacijos: ar jos išties padeda greičiau pasveikti?

Bėganti nosis ir įkyrus kosulys - tai vieni dažniausių peršalimo ligų požymių.

Vos pajutę, kad puola liga, imkitės šių trijų veiksmų (3)

Vaikai, ypač lankantys vaikų darželius, peršalimo ligomis serga dažniau, negu norėtume mes, tėvai. Ko reikėtų griebtis pirmiausia, pamačius pirmuosius vaiko negalavimo požymius?

Kaip atskirti gripą nuo elementarios peršalimo ligos?

Gripas kiekvienais metais neišvengiamai ateina į mūsų šalį, juo suserga ir nemažai vaikų. Kaip atskirti gripą nuo įprasto peršalimo?

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

15 geriausių MOČIUTĖS receptų nuo peršalimo

Kaip padėti sau susirgus ir pajutus, jog puola virusai? verta prisiminti senuosius mūsų močiučių patarimus, kurie efektyviai padės sveikti jums arba jūsų vaikui.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?