Kaip atpažinti, ar jūsų pasirinkta vaiko mokykla yra gera

 (4)
Artėjant mokslo metams, daugelis tėvų nejučia susimąsto apie tai, ar jų atžalos lanko „gerą mokyklą". Šią sąvoką plačiau komentuoja ir penkis ženklus, padedančius ją atpažinti, įvardina Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Artūras Malinauskas.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas yra gera mokykla, tėvų ir pedagogų nuomonės skiriasi

Apie tai, kas yra „gera mokykla", tėvai, vaikai ir patys švietimo srities atstovai diskutuoti gali valandų valandas. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro užsakymu (LVJC) atlikto „Neformaliojo švietimo poreikio ir vertinimo tyrimo" duomenimis, pedagogų pasirengimas ugdyti vaikų kompetencijas toli gražu ne visuomet atitinka tėvų lūkesčius.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Horoskopas mamai ir tėčiui: kokie esate tėvai?
Kokios žinomos mamos pirmą vaiką gimdė sulaukusios 40 ir daugiau?

Tiek mokytojai, tiek šeimos sutinka, kad ugdymo įstaigose vaikai privalo išmokti savarankiškai dirbti, kryptingai siekti užsibrėžto tikslo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau tėvams kur kas labiau nei pedagogams rūpi, jog jų atžalos gebėtų veikti nestandartinėse situacijose, pačios mokytųsi iš savo patirties, galėtų įsivertinti asmenines savybes ir būtų iniciatyvios.

Labai svarbu tėvams bendradarbiauti su mokytojais

Socialinis pedagogas A. Malinauskas atkreipia dėmesį, kad vaikų tėvai su pedagogais savo lūkesčius privalo suderinti vos tik prasidėjus naujiems mokslo metams ar pakeitus mokyklą.

„Savaime suprantama, kad daugelio tėvų reikalavimai mokykloms bei pedagogams skiriasi. Nepaisant to, privalu iš anksto išsiaiškinti, kokius tikslus kelia mokytojai ir kokios pagalbos prireiks iš pačių tėvų, žinoti pedagogo atsakomybės ribas. Tai padės geriau įsigilinti į ugdymo procesą, prireikus - padėti, o iškilus konfliktinėms situacijoms tarp moksleivių - išvengti papildomos įtampos, neretai iškylančių nesusipratimų bei bereikalingų tarpusavio kaltinimų", - pažymi LVJC direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

Kad painiavos būtų mažiau, socialinis pedagogas A. Malinauskas išskiria penkis faktorius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį vertinant ar renkantis bendrojo lavinimo mokymo įstaigas.

1. Personalas

Kvalifikuotas, tobulintis nevengiantis ir bendradarbiaujantis mokytojų kolektyvas - vienas iš svarbiausių faktorių vaikų lavinimosi kelyje. Pedagogų užduotis - ne tik šviesti, bet ir komunikuoti, išsamiai informuoti tėvus apie moksleivių pasiekimus bei kylančias problemas, o pačius vaikus suprantamai supažindinti su rezultatų vertinimų kriterijais. Pageidautina, kad būtų išlaikomas balansas tarp mokytojų moterų ir vyrų skaičiaus.

2. Aplinka

Fizinė ir emocinė aplinka turi didelę įtaką ugdymo procesui. Svarbu, kad klasės būtų patogios ir pritaikytos mokytis, ugdymo įstaiga turėtų tvarkingą sporto salę bei kokybišką maistą tiekiančią valgyklą, būtų netoli viešojo transporto stotelės. Pedagogai turi jausti mikroklimato pokyčius klasėje ir nedelsdami į juos reaguoti. Kiekvienoje mokykloje privalo veikti vaiko gerovės komisija.

3. Priemonės

Kuo daugiau mokymosi priemonių turi ugdymo įstaiga, tuo mažesnė finansinė našta krenta ant tėvų pečių. Apie papildomas investicijas reikalingų knygų, pratybų sąsiuvinių, dažų ir t.t. pirkimui mokyklos personalas tėvus privalo informuoti iš anksto.

4. Klasių sudarymo kriterijai

Gera praktika, ypač kalbant apie pradines mokyklas, kuomet potencialūs moksleiviai sukviečiami į išankstines pamokėles. Jų metu vaikus stebi ir savo rekomendacijas pateikia būsimi pedagogai, klasės formuojamos atsižvelgiant į mokytojų patarimus. Taip siekiama sukurti kuo geresnį mikroklimatą, efektyvų mokymosi procesą.

5. Popamokinė veikla

Neformaliojo ugdymo būreliai plečia vaikų akiratį, kompetencijas, didina užimtumą ir iniciatyvumą. Nors gyvename technologijų amžiuje, moksleiviams turėtų būti sudarytos galimybės užsiimti alternatyvia veikla - praktikuotis keramikos dirbtuvėse, lankyti chorą, šokių būrelį ir kt. Galimybes edukacinei veiklai suteikia ir glaudūs ugdymo įstaigos santykiai su išorinėmis institucijomis (pvz. botanikos sodu, muziejumi).

Kokie Jums yra svarbiausi "geros mokyklos" kriterijai? Laukiame nuomonių komentaruose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.