Kaip atpažinti gabų vaiką ir nenumarinti jo talentų

 (17)
Tėvai dažnai klausia, ar galima pastebėti vaiko gabumus dar ankstyvame amžiuje, kokie yra gabaus vaiko požymiai ir kaip juos atpažinti? Kviečiame išklausyti pokalbio apie gabius vaikus su patyrusia specialiste.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Kaip atpažinti gabų vaiką ir nenumarinti jo talentų
dr.Aida Šimelionienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Į klausimus atsako dr. Aida Šimelionienė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro ir VšĮ „Vaiko talentas“ psichologė.

Kaip tėvams atpažinti gabų vaiką, kokie požymiai tai rodo?

Gabių vaikų raidos ir mokymosi tyrimai rodo, kad gabių, kaip ir visų kitų, vaikų raida gali būti labai įvairi. Gabių vaikų požymiai ir gabumų raiška priklauso nuo ir gabumų srities, ir nuo gabumų lygio, kartu nuo aplinkos kurioje auga vaikas, nuo jo asmenybės savybių ir pan. Nežiūrint šių raidos skirtumų, visgi galima išskirti pora pagrindinių gabių vaikų požymių arba savybių, kurios lemia tai, kad gabūs vaikai dažniausiai ir išsiskiria iš savo bendraamžių- tai aukštas jų intelektinių gebėjimų lygis, (arba IQ) ir padidintas jaudrumas.

Raidos požiūriu gabūs vaikai dažniausiai vystosi šiek tiek greičiau nei jų bendraamžiai. Įvairių tyrimų duomenimis – ankstyva ir sparti gabių vaikų kalbos raida bei ankstyvas (iki 4-5 m.) skaitymas vieni iš dažniausiai minimų gabių vaikų raidos požymių (kuo aukštesni intelektiniai gebėjimai, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas gali pradėti skaityti dar ikimokykliniame amžiuje). Gabiems vaikams dažnai reikia naujų įspūdžių, jie yra smalsūs, daug klausinėja, domisi, yra dėmesingi. Gabūs vaikai paprastai turi vieną ar kitą savo domėjimo sritį ir jei jiems įdomu, jie gali labai ilgai ir susikaupę dirbti. Mokykloje gabūs vaikai atpažįstami iš jų mokymosi ypatumų: jie pasižymi gera atmintimi, lengvai ir greitai įsisavina žinias, „greitai mąsto“, „greitai mokosi“, „klasės užduotis atlieka greičiau ir efektyviau nei jų bendraamžiai“, jiems reikalinga minimali suaugusiųjų pagalba. Gabūs vaikai dažnai savo žiniomis bei pažintinėmis savybėmis neretai panašesni į vyresnius vaikus, todėl gali būti linkę bendrauti su vyresniais ar suaugusiais žmonėmis labiau nei su savo bendraamžiais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip lavinti emocinį intelektą: paprasti, bet veiksmingi patarimai
Vilniuje steigiama mokykla, kurioje mokiniai galės patys spręsti, kiek ir ko mokytis

Kita nemažiau svarbi ir dažnai minima gabių vaikų savybė – tai jų padidintas jaudrumas (padidintas reagavimas į aplinką ir jos stimulus), ypatingai emocijų srityje. Padidintas jaudrumas nėra pagrindinis gabių vaikų atpažinimo požymis, tačiau dažnai minima kaip gabumus, pavadinkime, lydinti gabių vaikų savybė. Todėl tėvai dažnai pastebi, kad jų gabiems vaikams yra būdinga stipri emocijų kaita, jų emocijos gilios, jų vaikai jautrūs tarpasmeniniuose santykiuose, yra empatiški, pergyvenantys ne tik dėl savo, bet ir kitų, net ir pačių mažiausių klaidų. Ilgą laiką dėl šių savybių. buvo manoma, kad gabūs vaikai turi emocinių problemų . Tačiau supratimas, kad šios stipresnės gabių vaikų reakcijos yra gabaus vaiko savybės, o ne emocinės problemos turėjo didelės įtakos mokytojams, tėvams ir gabius vaikus konsultuojantiems psichologams.

Daugeliui kyla klausimas, ar vaiko talentai ir gabumai yra labiau įgimtas (genetiškai) ar įgytas (išlavinamas) dalykas?

Jei įsigilintume į patį gabumų apibrėžimą, pamatysime, kad gabumai apibūdinami kaip „individualios psichofiziologinės žmogaus savybės, lemiančios vienokios ar kitokios žmogaus veiklos sėkmę“. Gabumai atsiskleidžia mokantis veiklos ir nustatomi pagal tai, kaip greitai, lengvai ir tvirtai individas palyginti su kitais tose pačiose sąlygose esančiais žmonėmis išmoksta ją atlikti. Taigi, galime sakyti, kad gabumai - tai yra tai, kas daugiau yra įgimta, duota, kaip dovana.

Tyrimai rodo kad Naujosios kartos vaikai įpratę naudoti ir greitai suvokia įvairią vizualinę informaciją ( paveikslėlius, schemas foto ir pan.), todėl manoma kad ši karta vizualiai pateiktą informaciją supranta geriau nei kitos kartos.
dr.Aida ŠIMELIONIENĖ

Pačią gabumų sąvoką labai gražiai atspindi angliškas gabumų terminas (angl. giftedness, gift – dovana). Bet jei įgimti gabumai neplėtojami, nelavinami, jie gali ir nepasireikšti. Todėl tada kai jau kalbame apie veikloje išvystytus gabumus, mes jau kalbame apie talentą. Vienas iš gabumų modelių kūrėjų ir tyrėjų F. Gagne pasiūlė gabumų ir talento modelį, kuriame labai aiškiai ir vaizdžiai yra pasakęs kad „nueitas kelias lygus greičiui padaugintam iš laiko, talentas lygus gabumams padaugintiems veiklos ir darbo“. Prisiminkime įvairius žymių menininkų ir sportininkų pavyzdžius ir pamatysime, kad galime kalbėti ir apie gabumus kaip tam tikrus duomenis ir apie jų talentą, nes jų gabumams atsiskleisti ir užaugti reikėjo praktikos, motyvacijos, tam tikrų aplinkos sąlygų ir, žinoma, asmenybinių savybių.

Kai kalbame terminais „talentingas“, „ypatingas“, pirma asociacija yra vaikas, kuris linkęs į intelektualinius mokslus – anksti išmoksta skaityti, operuoja neįtikėtinomis enciklopedinėmis žiniomis ir pan. Tačiau juk gabumų yra įvairių rūšių?

Gabumai kaip ir talentai gali pasireikšti įvairiose srityse – ne tik akademinėje arba mokslo, bet ir menų ar sporto srityse. Todėl įvairios gabių vaikų paieškos programos šiandien remiasi H. Gardenio daugialypio intelekto teorija, kurios idėja – atpažinti, ugdyti ir padėti atsiskleisti gabumams įvairiose vaiko veiklos srityse.

Ar vaikas yra gabus vienoje ar kitoje srityje, tėvai ir mokytojai gali pastebėti pagal tai, kaip jis įgyja tos srities žinias, kaip jis mokosi. Pavyzdžiui, vaikas kuris turi gabumų muzikai, gali anksčiau nei kiti vaikai pradėti mokytis muzikos ir tą darys greičiau ir lengviau nei jo bendraamžiai. Greičiausiai toks vaikas išsiskirs ir kūrybiškumu, noru ir motyvacija groti, o vėliau gal ir pasiekimais toje srityje.

Tačiau ir vėl reikėtų prisiminti svarbiausią dalyką – gabumams pasireikšti reikia tam tikros aplinkos, gabumų galime nepastebėti, jei nebus sudarytos sąlygos jiems atsiskleisti. Kartais tėvams ir mokytojams pritrūksta žinių apie gabius vaikus, apie galimus gabumų požymius, jiems gali atrodyti, kad jų vaikai ar mokiniai nėra išsiskiriantys ar kažkuo ypatingi. Kaip teigia gabiuosius ilgą laiką tyrinėjusi J. Freeman, labiausiai gabiesiems trukdo sąlygų nebuvimas mokytis pagal individualią, vaiko gebėjimus ir interesus atitinkančią programą bei nepastebinti arba nesistengianti pastebėti vaiko gabumų aplinka.

Dabar daug kalbama apie naująją Z kartą: gal galite trumpai ir suprantamai apibūdinti, kuo šie vaikai skiriasi nuo anksčiau gimusiųjų? Ar ir gabumai skirtingu laikmečiu gimusių vaikų yra nevienodi?

Naujoji arba taip vadinama Z karta – tai ta karta, kurią nuo visų kitų kartų skiria tai, kad ji gimė ir užaugo kartu su internetu, šios kartos ir daiktai, žaislai, laisvalaikis ir ugdymas yra susijęs su šiuolaikinėmis technologijomis. Technologijų naudojimas ir patirtis veikia tai, ką jie daro, kaip jie galvoja ir kaip jie mokosi.

Jei kalbame apie gabumus, kaip individualias psichofiziologines ir žmogaus savybes, kurios lemia vienokios ar kitokios veiklos sėkmę, tai nesuklysime pasakę, kad šios kartos mokiniai savo įgimtais gabumais greičiausiai nesiskiria nuo kitais laikmečiais gimusių savo bendraamžių. Bet jei kalbame apie gebėjimus ir tai, ką šie vaikai geriau geba ir daro geriau nei kitų kartų vaikai, skirtumų greičiausiai rasime. Taigi, technologijų naudojimas keičia šių vaikų gebėjimus.

Tyrimai rodo kad Naujosios kartos vaikai įpratę naudoti ir greitai suvokia įvairią vizualinę informaciją ( paveikslėlius, schemas foto ir pan.), todėl manoma kad ši karta vizualiai pateiktą informaciją supranta geriau nei kitos kartos. Tikėtina, kad interneto pagalba ir šių vaikų mokymasis vis dažniau bus naudojama vizualinė medžiaga.

Dar vienas šios kartos „skiriamasis“ bruožas – tai daugelio veiklų darymas/atlikimas vienu ir tuo pačiu metu (pvz. klausytis muzikos, ieškoti informacijos internete, susirašinėti su draugais, daryti namų darbus ir pan.). Turbūt nesuklysime pasakę, kad ši karta turėjo daugiausiai galimybių išvystyti šiuos gebėjimus. Tyrimai rodo, kad šie vaikai ir toliau vysto šiuos gebėjimus: sugeba paskirstyti dėmesį ir vienu bei tuo pačiu metu apdoroti vis didesnius informacijos kiekius, negu prieš tai buvusios kartos. Tačiau dažnai kyla vienas klausimas, ar šie vaikai geba tai padaryti gerai? Jei atliekama daug veiklų vienu ir tuo pačiu metu, susidaro įspūdis, kad mes viską darome vienu ir tuo pačiu, ir „daugiaveikliškumas“ – tai daugelio veiklų „darymas prastai“.

Turbūt daugelis tėvų susiduria ir su dar vienu šios kartos ypatumu – nenoru skaityti knygų, ilgų tekstų. Tai šiems vaikams atrodo kaip nuobodus jų brangaus laiko švaistymas. Kadangi šiandien vis labiau įsitvirtina „ekraninis“ skaitymas, šiuolaikiniams vaikams sunkiau suprasti ilgesnius, didesnio įsigilinimo ir apmąstymo reikalaujančius tekstus.

Ką reikėtų žinoti tėvams apie gabų vaiką: kaip su juo elgtis, kokią ugdymo įstaigą rinktis?

Gabių vaikų intelektiniai gebėjimai rodytų, kad gabūs vaikai gana sėkmingai gali mokytis mokykloje. Tačiau yra keletas gabių vaikų mokymosi aspektų, kuriuos turėtų įvertinti tėvai ir gabius vaikus ugdantys pedagogai – tai vaiko ugdymo programos tinkamumas, gabaus vaiko mokymosi pasiekimai bei jo savijauta mokykloje.

Pirma, apie ką reikėtų pagalvoti gabių vaikų tėvams – tai ar ugdymo programa atitinka vaiko gebėjimus, ar ji jam yra tinkama? Verta būtų aptarti su vaiko mokytojais ir mokyklos administracija, kokios galimybės yra sudaromos gabiems vaikams mokykloje.

Jei gabaus vaiko ugdymo programa atitinka jo gebėjimų lygį ir mokymosi ypatumus, mokinys gana sėkmingai mokosi mokykloje. Tačiau netinkamas gabaus vaiko ugdymas arba gabaus vaiko poreikių neatitinkanti ugdymo programa gali tapti viena iš pagrindinių su mokykla susijusių gabumų nerealizavimo ir blogos vaiko savijautos mokykloje priežasčių. Gabūs mokiniai, kurie dirba žemiau gebėjimų ir žinių lygio, neretai nuobodžiauja pamokose. Mokiniai, kurie pasižymi aukštesniu nei baziniu gabumų lygiu, gali iki pusės pamokos laiko praleisti, laukdami kol kiti vaikai juos pasivys. Neretai šie mokiniai yra mokomi dalykų, kuriuos jau moka, dauguma užduočių jiems yra pernelyg lengvos, jie neturi galimybių įgyti tinkamus darbo ir mokymosi įgūdžius ir pan.

Tada į veiklą be iššūkių ar lėtą klasės veiklos tempą gali reaguoti mokytojų ar bendraklasių trukdymu ir toks netinkamas gabių mokinių elgesys gali būti interpretuojamas ne kaip nuobodulys, o kaip elgesio problemos.

Tad mokykloje nuobodžiaujantiems ir negaunantiems atitinkančio poreikius ugdymo mokiniams, svarbi galimybė išbandyti įvairias mokymo(si) formas - ugdymo spartinimą, pagilintą ar savarankišką mokymąsi. Gabūs mokiniai turėtų turėti galimybę nesimokyti tam tikrų mokomųjų dalykų, kad mokykla jiems teiktų daugiau peno, atrodytų įdomesnė ir sudėtingesnė. Koks bebūtų gabių vaikų ugdymas, svarbu, kad gabūs mokiniai turėtų galimybę mokykloje ar popamokinėje veikloje mokytis ir bendrauti su panašių gebėjimų mokiniais, kad ugdymo veikla vystytų jų turimus gebėjimus, skatintų jų norą sužinoti, pasiekti, didintų, o ne slopintų jų mokymosi motyvaciją.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į gabaus vaiko pasiekimus bei tai, ar jis realizuoja savo turimus gebėjimus. Tyrimai rodo, kad dideli intelektiniai gebėjimai yra būtina, bet ne pakankama sąlyga aukštiems mokymosi rezultatams pasiekti.

Dalis intelektualiai gabių mokinių nerealizuoja savo gebėjimų bei mokosi prasčiau nei geba. Įvairių užsienio ir Lietuvos tyrimų duomenimis net apie 40 proc. gabių mokinių neišsiskiria savo pasiekimais, o jų gebėjimai taip ir lieka mokytojų nepastebėti. Paprastai gabūs, bet nerealizuojantys gebėjimų mokiniai, mokosi prasčiau nei galėtų, jei jiems nuobodu mokykloje, jei jų subrendimo lygis neatitinka jų IQ, jei tiesiog nebemoka ar jau nebemoka mokytis.

Tiesa, gabių vaikų mokymosi pasiekimams didelę įtaką turi ir gabaus vaiko mokytojas, turintis ne tik savo mokomojo dalyko žinių, kompetencijų, bet ir besižavintis savo mokomuoju dalyku bei sugebantis sudominti, motyvuoti gabų mokinį, gebantis ugdyti mokinį pagal individualius jo poreikius.

Su gabių mokinių mokymosi pasiekimais ir gabaus vaiko savijauta mokykloje gali būti susijęs ir gabiųjų polinkis siekti tobulumo veikloje, kuria jie užsiima. Gabiems mokiniams neretai būdingas perfekcionizmas, nes gabūs vaikai iškelia sau tikslus pagal savo protinį, bet ne chronologinį amžių, jie linkę bendrauti su vyresniais ar suaugusiais, stengiasi lygiuotis į vyresniuosius.

Gabiems paprastai sekasi viskas, ką jie daro, jie įpranta prie sėkmės, jie jos siekia ir toliau, todėl pradeda bijoti nesėkmės. Pasak, L. Silverman, perfekcionizmas tampa problema, kuomet gabūs vaikai, matydami, kad negali pasiekti užsibrėžtų aukštų standartų, negali atlikti veiklos tobulai, apskritai nebesiima veiklos arba bijo nesėkmės, bijo suklysti, tampa nerimastingi, preciziški atliekant užduotis.

Bendraamžiai taip pat gali priešiškai žiūrėti į gudresnius bendraklasius. Tiesa, bendraamžių atmetimo tendencija ryškesnė paauglystėje ir labiau būdinga mergaitėms nei berniukams.
dr. Aida ŠIMELIONIENĖ

Kaip gabus mokinys jausis mokykloje/klasėje, kokie bus jo mokymosi pasiekimai neretai priklauso ne tik nuo vaiko individualių savybių, bet ir jo tarpasmeninių santykių su klasės draugais bei mokytojais. Dalis gabiųjų ne tik sėkmingai mokosi, bet ir gerai sutaria su jais mokančiais mokytojais bei savo klasės draugais. Tačiau tam tikra dalis gabių mokinių, ypatingai tų, kurie yra kūrybiški ir itin gabūs, gali turėti bendravimo su mokytojais problemų, būti linkę nusižengti drausmei, nuobodžiauti pamokų metu, „pataisyti" mokytoją, abejoti, klausinėti, kvestionuoti taisykles ir pan. Paprastai tokie gabūs mokiniai žavūs ir patrauklūs bendraamžiams dėl kūrybingumo ir gero humoro jausmo, tačiau suaugusiųjų ir mokytojų akimis žiūrint, gabūs mokiniai suvokiami kaip įsitraukiantys į „galių kovą“, prieštaraujantys ir pan.

Be santykių su mokytojais, reikia paminėti ir gabaus vaiko santykius su klasės draugais. Dauguma gabių vaikų paprastai gerai sutaria su juos mokančiais mokytojais ir klasės draugais. Tačiau gabus mokinys gali blogai jaustis mokykloje, jei mokyklos/klasės aplinka nevertina mokymosi pasiekimų, jei vaikas jaučiasi „kitoks“ klasėje, jei neturi galimybių bendrauti su kitais, panašių gebėjimų ir interesų vaikais.

Jei gabus vaikas mokosi ir bendrauja su bendraamžiais mokykloje/klasėje, kurioje nevertinami mokymosi pasiekimai, mokinys gali pradėti slėpti savo gabumus ir taip laimėti kitų pritarimą ir populiarumą („priverstinio pasirinkimo“ dilema).

Bendraamžiai taip pat gali priešiškai žiūrėti į gudresnius bendraklasius. Tiesa, bendraamžių atmetimo tendencija ryškesnė paauglystėje ir labiau būdinga mergaitėms nei berniukams.

Gabios mergaitės labiau nei berniukai susirūpinusios gerais socialiniais santykiais, yra mažiau patrauklios bendraamžiams nei berniukai, o tai daro neigiamą įtaką jų mokymosi rezultatams. Tuo tarpu, gabių berniukų draugystės siekiama, jie populiarūs tarp bendraamžių ir dažnai tampa grupės lyderiais.

Slepiantys savo gabumus mokiniai gali konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, gali priešintis įtraukiami į įvairiausius projektus, nenori lankyti gabiems vaikams skirtų programų, atsisako veiklos ir pan. Suaugusieji neretai suvokia juos kaip nenorinčius rizikuoti, besipriešinančius.

Geriausia pagalba ir parama tokiems vaikams mokykloje – kuo anksčiau juos atpažinti. Konsultuojant tokius mokinius, svarbu parodyti tinkamą tos pačios lyties gabaus vaiko elgesio modelį, kuris gabiam vaikui gali būti kaip siektinas pavyzdys. Svarbu, kad tiek mokytojai tiek ir tėvai ar kiti šeimos nariai suprastų tokios elgesio priežastis, leistų vaikui būti su bendraamžiais, įsigilintų į jo elgesį, suprastų jo sunkumus.

Taigi, gabaus vaiko problemos ir iššūkiai yra susiję su jų mokymosi pasiekimais, motyvacija ir didžia dalimi priklauso nuo ugdymo aplinkos. Jei mokinys nerealizuoja savo gebėjimų ir mokosi prasčiau nei gali, jis turėtų būti būti identifikuojamas kaip specialių poreikių vaikas ir jam turi būti suteikta psichologo ir kitų švietimo specialistų pagalba. Itin svarbu, kad gabūs mokiniai susidarytų tinkamus mokymosi ir darbo įgūdžius, kad jau pradinėse mokyklos klasėse, būtų sudaryta tokia ugdymo aplinka, kurioje gabūs vaikai turėtų galimybę atskleisti savo gabumus. Šiame procese aktyviai turėtų dalyvauti ne tik mokykla, bet ir šeima bei visa švietimo sistema.

Jūs domitės ne tik gabių vaikų tema bei Feuersteino mokymosi metodais, papasakokite apie tai.

Prof. R. Feuersteinas kognityvinės srities Izraelio psichologas sukūrė specialius mokymosi vertinimo instrumentus ir specialias mąstymą, intelektą ir mokymąsi lavinančias programas. Iš pradžių šitas metodas buvo taikomas dirbant su imigrantų Izraelyje vaikais ir paaugliais, tačiau vėliau jis pradėtas taikyti dirbant su įvairiomis vaikų, paauglių ir net suaugusiųjų grupėmis. Šis metodas plačiai taikomas ne tik Izraelyje, bet ir kitose pasaulio šalyse ir jau padėjo tūkstančiams besimokančiųjų pagerinti savo mokymąsi. Feuersteino metodu dirbama daugiau nei 70- yje autorizuotų Feueresteino instituto centrų daugiau nei 30- yje pasaulio šalių.

Feuersteinas itin akcentavo, tyrė ir savo programomis siekė pagerinti vaikų ir suaugusiųjų mokymąsi. Mokymasis – tai viena iš veiklų, kuri svarbi bet kuriame amžiuje, nesvarbu, kuo mes ar vaikas užsiimtų – šoktų, pieštų, dainuotų ar spręstų uždavinius. O nuo vaiko mokymosi ypatumų dažnai priklauso ne tik rezultatai, bet ir vienoje ar kitoje srityje.

Feuersteino nuomone, mes turėtume susikoncentruoti ne tik į tai, ką vaikas daro, bet ir į tai, ką jis gali padaryti. Svarbus ne tik intelekto koeficientas, bet ir vaiko gebėjimas mokytis, ir tai, kaip reikia mokyti vaiką, kad jis pasiektų tai, ką gali. Atliekant dinaminį mokymosi vertinimą būtent tai ir siekiama įvertinti, siekiama nustatyti, kokios strategijos padeda ar trukdo sėkmingai mokytis ir kokiu būdu mokant jis išmoksta geriausiai.

Mokymosi vertinimas itin naudingas vaikams, kuriems netinka tradicinis testavimas ir vertinimas t.y mažiems vaikams, kurių gebėjimai dar tik formuojasi, specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams, nerealizuojantiems savo gebėjimų gabiems vaikams ir visiems, kurie nori pagerinti savo mokymąsi.

R.Feuersteinas sukūrė ne tik mokymosi vertinimo instrumentus (angl. Learning propensity assessment device (LPAD), o kartu ir specialias mokymuisi itin svarbių pažinimo funkcijų lavinimo programas (angl. Feuerstein Instrumental Enrichment program). Įdomu tai, kad šios programos nėra susijusios su tuo, ko vaikai mokomi mokykloje. Vaikai ir suaugusieji šių programų metu yra mokomi mąstymo ir mokymosi taisyklių, pavyzdžiui, mokomi, kaip reikia palyginti, analizuoti, kategorizuoti, nustatyti ryšius ir t.t. Šios programos jau išbandytos įvairiose pasaulio šalyse. Tikimės, kad šios programos bus naudingos ir Lietuvoje, nes mūsų mokyklose ilgą laiką buvo akcentuojamos tam tikrų mokomųjų dalykų žinios, o aukštesnio lygio mąstymo gebėjimai lavinami daugiau tik su tam tikru mokymo turiniu susijusiomis užduotimis. O norint, kad vaikai sėkmingai mokytųsi, būtina jiems suteikti ne tik žinias, bet ir sistemingai mokyti, kaip reikia mokytis ir mąstyti.

Jūs pati šia linkme pradedate dirbti savo įkurtoje VŠĮ „Vaiko talentas“. Kaip praktiškai atrodo tokie užsiėmimai?

„Vaiko talentas“ veiklose numatyta teikti dinaminio mokymosi vertinimo ir vaikų grupių/ užsiėmimų Feuersteino metodu paslaugas. Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, gali būti atliekamas individualus jo mokymosi vertinimas. Kada nustatomi tam tikri mokymosi sunkumai, pateikiamos rekomendacijos tėvams ir mokytojams, kaip vaikas mokosi ir kaip galima būtų pagerinti jo mokymąsi. Šio įvertinimo metu rekomenduojama ir netgi skatinama, kad tėvai ar mokytojai dalyvautų vertinime ir būtų pamokyti, kaip reikia mokyti ir kaip padėti besimokančiam vaikui. Įvertinimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir mokymosi ypatumų, tačiau pats vertinimas palyginus su tradiciniais vertinimais yra gan ilgas (vidutiniškai trunka apie 8-10 val.)

Be to, bus vedami ir užsiėmimai vaikams. Užsiėmimų metu bus dirbama pagal Feuersteino instrumentinio praturtinimo programą (Feuerstein Instrumental Enrichment programs, FIE), kuri skirta spartinti vaikų pažintinę, socialinę ir emocinę raidą bei sistemingai mokyti vaikus mąstyti ir mokytis. Programą sudaro 10 instrumentų (užduočių rinkinių), kurios lavina vaikų dėmesingumą, akies – rankos koordinaciją, orientaciją erdvėje ir laike, gebėjimus įvardinti, apibūdinti, klasifikuoti ir kategorizuoti ir pan. t.y tai, ko reikia, kad vaikas išmoktų ir sėkmingai mokytųsi mokykloje.

Parenkamos užduotys ir pati programa priklauso nuo vaikų amžiaus, raidos ir mokymosi ypatumų. Programa sukurta 2000 m. ir jau išbandyta įvairiose pasaulio šalyse, tokiose kaip JAV, Izraelis, Didžioji Britanija, Olandija, Italija, Indija, Japonija, Korėja ir t.t.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".