Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būna ir taip, kad atima pasitikėjimą savo mintimis, ryžtą įgyvendinti idėjas, skatina taikytis prie daugumos ir plaukti pasroviui, arba atvirkščiai, priverčia ieškoti naujų būdų, išeičių, kitos kokybės.

Baimė suklysti vystosi jau ankstyvoje vaikystėje. Tai nuolat daro daugelis tėvų ar senelių primygtinais savo patarimais ar pamokymais apie tai, kas yra teisinga o kas ne, kaip reikėtų ar nederėtų elgtis.

Vėliau už klaidas uoliai baudžia ir mokykla – prasti įvertinimai atgraso nuo noro eksperimentuoti, rizikuoti, skatina polinkį prisitaikyti prie daugumos nuomonės.

Kaip padėti vaikams, kad susidūrus su pirmaisiais sunkumais, baimė suklysti nesumenkintų jų užsidegimo, nesulaužytų drąsos veikti, noro imtis iniciatyvos?

Keletas patarimų ugdytojams, kaip užsiėmimų ar pamokų metu paskatinti vaikus veikti, rizikuoti, kurti.

Sudarykite galimybę patirti sėkmę ir įveikti iššūkius

Jei vaikams pateikiamos užduotys pakankamai sunkios – šiek tiek aukščiau vaiko pasiekimų lygio, reikalaujančios maksimalaus susikaupimo, jos skatina pranokti save ir nustebinti kitus. O tai visuomet malonu. Jei užduotys per lengvos, jos neįkvepia vaikų ir jiems darosi nuobodu.

Kurkite saugią atmosferą, kur gerbiama kiekviena nuomonė

Vaikams svarbu turėti galimybę laisvai ir saugiai reikšti savo nuomonę, be grėsmės būti pažemintam komandos nario pašaipa ar griežtesniu mokytojo įvertinimu. Baimė pasirodyti kvailai skatina nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą savo mintimis bei galimybėmis, iššaukia norą daryti kaip kiti, plaukti pasroviui. Jei leisime vaikui nusivilti savimi, jo noras gilintis bei mėgautis savo atradimais greičiausiai dings, o jei gerbsime jo nuomonę bei padrąsinsime veikti – galime pastūmėti jį didelių atradimų link.

Padėkime vaikams mokytis iš savo klaidų

Pranešti vaikui apie prastesnį įvertinimą galima ir padrąsinančiai, ir žeminančiai. Mokytojo pareiga padėti vaikams pasimokyti iš savo klaidų, kad kitąkart jų būtų galima išvengti. Tai, kad vaikas negali kokios nors užduoties atlikti šiandien, dar nereiškia, kad neatliks jos rytoj. Tai tik noro ir darbo klausimas. Juk, klaidas darė ir žymūs atradėjai ir kūrėjai. Nepamirškite to jūs, supažindinkite ir vaikus.

Nebijokime pripažinti savo klaidų

Suaugusieji neturėtų bijoti parodyti vaikams, kad kažko nežino, ar bandyti išsisukti suklydus. Savo pavyzdžiu vertėtų jiems parodyti, jog trūkstamą informaciją galima susirasti ir žinių spragas užpildyti.

Per kančias į žvaigždes

Kiekvienoje klasėje ar grupėje rasime vaikų, turinčių išskirtinių gabumų bei pasiekimų. Tai, ko negali daugelis kitų mokinių ir mokytojų. Kažkam puikiai sekasi nardyti, kitam – susikalbėti japoniškai ar atmintinai dauginti dviženklius skaičius. Pažindami kitų talentus bei tai, kaip jie išryškėjo, kiek jie reikalauja juodo darbo su savimi, kaip kiti galėtų patobulėti šiose srityse, vaikai geriau supras, kaip nuolatinis praktikavimasis ir klaidos padeda mums augti.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, jog klaidos – nėra blogai. Jos rodo, kad žmogus jau kelyje ir ankščiau ar vėliau jis pasieks norimą tikslą. Mūsų, suaugusiųjų pareiga – nesukaustyti iniciatyvos per griežtais nurodymais, nenugesinti noro veiksi savarankiškai. Klaidos ir atradimai leidžia mums augti. Svarbu neužsibūti jose ir be savigraužos judėti į priekį, daryti naujus sprendimus. Daug skaudesnės už klaidas yra neišnaudotos galimybės. Dėl jų nuoskauda jaučiama žymiai ilgiau.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.