Kaip galime padėti naktimis besišlapinančiam vaikui

 (10)
Jokūbui - septyneri, šį rudenį jis pirmą kartą pravers mokyklos duris. Aukštaūgis berniukas savo stotu gerokai lenkia bendraamžius, tačiau jis turi „mažų vaikų bėdą" - naktimis šlapinasi į lovą. Pasidomėkime, kokios priežastys ir kaip padėti vaikui. Konsultuoja vaikų nefrologė Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto Santariškių klinikos filialo pediatrijos skyriaus vedėja prof. Augustina Jankauskienė.
Kaip galime padėti naktimis besišlapinančiam vaikui
© Žurnalas "Tavo vaikas"

Dažnas rūpestis

Nevalingas naktinis šlapinimasis į lovą, dar kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikučių bėda. Ji dažniau kamuoja berniukus. „Įvairių šalių duomenimis, net 15 proc. penkiamečių-šešiamečių turi šį rūpestį. Tai nėra rimta liga, veikiau vėluoja vaiko branda ir įgūdžiai. Vaikui augant kartais tai praeina savaime, tačiau gali būti, kad naktinis šlapimo nelaikymas yra rimtų inkstų ar šlapimo takų ligų požymis. Taip pat ši bėdelė gali byloti apie cukrinį diabetą, kai pradėjęs daugiau gerti vaikas ima šlapintis į lovą", - sako mosklų daktarė, prof. Augustina Jankauskienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Dvidešimtmetė: gimus vaikui gyvenimas tik  prasideda.

Kada kreiptis į medikus?

Pasak specialistės, į medikus verta kreiptis tada, kai į lovą šlapinasi vyresnis negu penkerių metų vaikas. Jeigu šlapią lovytę radote tik kartą, nerimauti neverta: greičiausiai vaikas tądien buvo pavargęs ar prieš atsiguldamas išgėrė daugiau negu įprastai skysčių. Problema yra tada, kai vaikas šlapinasi po kelis kartus per savaitę ar kasdien - ir tai nuolat kartojasi.

 „Tėvai kartais nedrįsta kreiptis į gydytojus, nes tai atrodo ne taip svarbu ir „garbinga", kaip, pavyzdžiui, širdies skausmas. Vaiką prižiūrintis šeimos ar vaikų ligų gydytojas irgi dažnai neskiria dėmesio šiai problemai. O vaikui augant ir jo negydant bėda tampa rimtesnė ir vis sunkiau pagydoma", - apgailestauja pašnekovė. Be to, metams bėgant tai tampa didelė visos šeimos problema: tėvams rūpesčių ir išlaidų kelia kasdien skalbti patalėlius, vargina nemalonus šlapimo kvapas, o vaikai bijo važiuoti į stovyklas, nakvoti pas draugus ir ilgainiui gali net imti vengti bendraamžių.

Vaikystėje šlapinosi tėtis

Septynmečiui Jokūbui mama papasakojo, kad vaikystėje gana ilgai šlapioje lovoje pabusdavo ir jo tėtis. Iš tiesų tai paveldima. Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc. Kitaip sakant, 3 iš 4 jų vaikų šlapinsis naktį.

Prof. A.Jankauskienė sako, kad labai svarbu tėvams ir vaikams tai žinoti: „Paaiškinus, kad vaikas nėra vienintelis, turintis tokią problemą, palengvėja visiems. Naktinio šlapinimosi gydymo sėkmė labai priklauso nuo visų: kompetentingo gydytojo, vaiko ligos istoriją žinančių tėvų ir vaiko noro. Neigiamai nusiteikę vaikai apsunkina gydymą, todėl jų pastangos irgi svarbu."

Pirminė ir antrinė enurezė

Daugeliui tėvų naktinis šlapinimasis asocijuojasi su įtampą patiriančiu vaiku, kurį, pavyzdžiui, išgąsdino šuo arba tėvai skiriasi. Netiesa! Naktinė enurezė yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė - tokia, kai nuo gimimo nėra buvę 6 mėn., kad vaikas išbūtų naktį sausas.

Antrinė - kai puikiai išmiegodavęs naktimis sausas, vaikas staiga nei iš šio, nei iš to ima šlapintis į lovą. Antrinė enurezė diagnozuojama daug rečiau ir jos priežastys išties psichologinės: pradėta lankyti mokykla, darželis, įtampa dėl tėvų skyrybų, patirta prievarta, didelis išgąstis ir pan. Šiuo atveju gali padėti psichologai ir psichoterapeutai. Tačiau dažniausiai diagnozuojama pirminė vaikų naktinė enurezė, kurios priežastys ir gydymas neturi nieko bendra su psichologija.

Kas gydo naktinį šlapimo nelaikymą?

Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė užsienio seminaruose ne kartą girdėjo mintį: „Vaikų naktinį šlapimo nelaikymą turi gydyti tas, kas šią problemą išmano ir nori gydyti." Kitaip sakant, sunku pasakyti, kas - vaikų inkstų ligų gydytojas, o gal užteks ir patyrusio šeimos ar vaikų ligų gydytojo? Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Pirmiausia tėvai turi kreiptis į vaiką prižiūrintį mediką. Šis, jei reikės, siųs aukštesnio lygio specialistui. 

Kokie tyrimai skiriami?

Pirmiausia įprastas šlapimo tyrimas, kruopšti fizinė vaiko apžiūra ir labai gerai surinkta anamnezė (vaiko vystymosi ir gyvenimo istorija). Naktiniam šlapinimuisi įtakos gali turėti padidėję adenoidai, įgimti stuburo slankstelių pažeidimai. Jeigu vaikas yra per mažo ūgio ar svorio, reikėtų pagalvoti apie daugiau priežasčių.

Kartais gali būti skiriami urodinaminiai šlapimo tyrimai, kai įvedus kateterį elektrodais fiksuojama, kaip vyksta visas šlapinimosi procesas. Dažnai žmonės tikisi greito efekto - pasidarys daug tyrimų ir viskas paaiškės. Deja. Jei vaikas šlapinasi naktimis, geriausia yra išsamus pokalbis. Tėvai turi papasakoti visas smulkmenas, būtinai pasakyti, kaip vaikas jau buvo gydytas.

Šlapinimosi dienynas

Jokūbas ir jo tėveliai neseniai iš gydytojo gavo šlapinimosi dienyną, kurį kasdien kruopščiai pildo. Pasak pašnekovės, jis teikia išties daug informacijos. „Siūlome dienyną vesti savaitgalį, kai visi namie, vaikas nelanko darželio ar mokyklos. Jį pildyti būtina bent dvi dienas, o gerai būtų ir savaitę. Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė; kada ir po kiek šlapinosi; ar jam skaudėjo šlapinantis; ar kelnytės sušlapo naktį ir pan. Atnešus užpildytą dienyną, dažnai paaiškėja, kad vaikai skysčių geria mažai (o tai klaida) arba skysčiai geriami netolygiai: darželyje ar mokykloje jų gaunama nedaug, daugiausia išgeriamas vakare. Iš dienyno galima spręsti apie vaiko šlapimo pūslės tūrį. Jeigu išgėrus 100 ml šlapimo pūslė jau būna pilna, vadinasi, tai jau problema - per mažas šlapimo pūslės tūris. Maždaug 4-5 m. vaikas turėtų per dieną šlapintis 6-7 kartus. Gali šiek tiek svyruoti, bet ne rečiau kaip 4 ir ne dažniau kaip 8 kartus per parą." 

Naktinė enurezė būna kelių rūšių: kai vargina tik naktinis šlapimo nelaikymas (monosimptominė) ir kai, be naktinio šlapimo nelaikymo, yra taip pat ir kitų apatinių šlapimo takų šlapinimosi sutrikimų požymių (nemonosimptominė). Labai dažnai tėvams atrodo, kad yra tik monosimptominė naktinė enurezė, bet po pokalbio ir užpildžius dienyną paaiškėja kiti dalykai. Gydymas irgi abiem atvejais skirtingas.

Gydymo būdai

Besišlapinančiam į lovą vaikui gydytojas gali skirti gydymą vaistais. Jų yra keletas rūšių - vieni kompensuojami, kiti - ne. Kitas būdas - elektriniai žadintojai. Tai tokie prietaisai, kurie reaguoja į drėgmę. Pradėjęs naktį šlapintis vaikas pažadinamas. Ilgainiui jis išmoksta pabusti anksčia - tada, kai prisipildo pūslė. Ar efektyvūs alternatyvūs gydymo būdai, tarkim, akupunktūra ar kiti, moksliškai nėra įrodyta.

Prof. A.Jankauskienė įspėja, kad gydant naktinį vaikų šlapinimąsi greito rezultato tikėtis neverta. Tai kelių mėnesių darbas ir vieno universalaus gydymo būdo visiems nėra. Kartais tenka derinti kelis vaistus ir būdus. Svarbu, kad tėvai kruopščiai ir nuosekliai laikytųsi medikų rekomendacijų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (1)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus (2)

Rugsėjis jau praėjo. Atrodo viskas jau nusistovėjo, vaikai ir tėvai įsivažiuoja į pastovų gyvenimo ritmą, kurį buvo pamiršę atostogaudami ir susiduria su nauju iššūkiu. Būreliais. Kaip rasti tą tinkamą sprendimą kiek, kokių ir ar iš vis jų reikia?

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.

Pradinukų mokytoja: šiai kartai nebetinka griežtas mokymo tonas (5)

Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai.

Rudenį vaikus atakuoja utėlės: ką svarbu žinoti tėvams

Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kone kasmet prasidedant rudens sezonui fiksuojamas ryškus užsikrėtimo galvinėmis utėlėmis (pedikuliozės) atvejų pagausėjimas, o mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikai šiuo laikotarpiu patenka į pagrindinę rizikos grupę.