Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gebėjimas susikoncentruoti yra labai svarbus, tad jo trūkumas gali turėti rimtų padarinių ne tik vaiko akademiniams pasiekimams, bet ir savivertei bei bendravimui su bendraamžiais. Gera žinia ta, kad dėmesį, kaip ir kitus gebėjimus, galima lavinti.

Negalėjimas susikaupti – didelė problema

Vaikų psichologė-psichoterapeutė Kristina Pelakauskaitė teigia, kad nedėmesingi vaikai gali būti labai protingi, bet būdami išsiblaškę neišgirsta užduoties ar pridaro žioplų klaidų, o gavus blogą įvertinimą krenta pasitikėjimas savimi, savivertė, prarandama mokymosi motyvacija. Dėl to vaikai, bijodami dar kartą patirti nesėkmę, atsisako patinkančių veiklų.

Ilgametė pedagogė, mintinio skaičiavimo mokyklos „MENAR akademija" mokytoja-pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė pastebi, kad vis daugiau tėvų ieško būdų, kaip sustiprinti vaikų gebėjimą sutelkti dėmesį ir lavinti koncentraciją bei atmintį. Dažnai noras pagerinti vaikų matematines žinias ir įgūdžius, kurių mokantis vien mokykloje neretai nepakanka, būna tik antrinė paskata.

Dėmesys svarbus ir bendraujant su bendraamžiais. Pernelyg išsiblaškę vaikai dažnai neišbūna žaidime, sutrikdo žaidimo eigą ar vystomą žaidimo temą ir susilaukia kitų vaikų pykčio ar atstūmimo.

„Gebėjimas išlaikyti dėmesį yra būtinas mokantis visų dalykų, skaitant, stengiantis įsiminti naujus žodžius ar eilėraščius ir yra viena svarbiausių savybių, reikalingų gyvenime. Dėmesys itin svarbus siekiant sportinių laimėjimų, nes rungiantis reikalinga didelė koncentracija. Kai mintys nuolat nukrypsta, vaikai negali užbaigti pradėtų darbų ar dirbti efektyviai, o tai kelia susierzinimą, didina nerimą, ir blogina akademinius pasiekimus, o ateityje – ir darbo rezultatus", – sako specialistė.

Dėmesys svarbus ir bendraujant su bendraamžiais. Pernelyg išsiblaškę vaikai dažnai neišbūna žaidime, sutrikdo žaidimo eigą ar vystomą žaidimo temą ir susilaukia kitų vaikų pykčio ar atstūmimo.

Kas trukdo sutelkti dėmesį

Psichologė Miglė Motiejūnaitė, vedanti tėvystės grupes įtėviams ir globėjams, pastebi, jog sunkumai sukaupti dėmesį dažnai išryškėja vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, kai reikia atlikti konkrečias užduotis. Ikimokykliniame amžiuje silpna dėmesio koncentracija pasireiškia tuo, kad vaikui sunku išbūti grupinėse veiklose, pavyzdžiui prisitaikyti prie žaidimo taisyklių arba tyliai klausytis pasakos.

„Pradiniame mokykliniame amžiuje vaikas jau turėtų gebėti sutelkti dėmesį bent 20 minučių. Nedėmesingumą mokytojai pastebi tada, kai vaikas negeba atlikti užduočių taip greitai kaip kiti vaikai, pamokos metu vaikšto po klasę ar kalbina bendraamžius. Taip pat gali būti, kad vaikui pavyksta sutelkti dėmesį pirmųjų pamokų metu, tačiau dienos pabaigoje jis pavargsta ir tampa ypatingai nedrausmingas", – teigia M. Motiejūnaitė.

Dar vienas veiksnys, mažinantis vaikų dėmesį – nerimas. Psichoterapeutė dažnai susiduria su vaikais, kenčiančiais dėl koncentracijos stokos. Kartais po tuo slepiasi didesnės bėdos. Vaikai, patiriantys stresą ar didelį nerimą dažnai negali sutelkti dėmesio, žaisti, mokytis, skaityti.

K. Pelakauskaitė pabrėžia, jog nedėmesingumą gali sąlygoti įvairūs veiksniai: miego trūkumas, alkis, nuovargis, triukšminga aplinka. Vaikai taip pat būna nedėmesingi, kai jiems liepiama atlikti per sunkias ar labai nuobodžias užduotis.

Dar vienas veiksnys, mažinantis vaikų dėmesį – nerimas. Psichoterapeutė dažnai susiduria su vaikais, kenčiančiais dėl koncentracijos stokos. Kartais po tuo slepiasi didesnės bėdos. Vaikai, patiriantys stresą ar didelį nerimą dažnai negali sutelkti dėmesio, žaisti, mokytis, skaityti.

Ar dėmesį galima lavinti?

J. Žilionė pabrėžia, kad dėmesį lavinti galima. Vienas iš būdų – skaičiuoti mintinai.

„Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija ir dėmesio sutelkimas. Pavyzdžiui, jei vaikui reikia ekrane stebėti greitai besikeičiančius skaičius ir mintinai juos sudėti ar atimti – dairytis po klasę nėra kada. Taip po truputį susiformuoja įgūdis dėmesį išlaikyti vis ilgesnį laiką, o šią savybę galima pritaikyti visur", – pasakoja specialistė.

Vaikai skaičiuoti mintinai mokosi skambant ritmingai muzikai, tad, norint sėkmingai atlikti užduotį, reikia susitelkti į skaičiavimą ir sąmoningai nuo jos atsiriboti.

„Iš pradžių susikaupti būna sunku – muzika gali trikdyti. Mes esame įpratę, jog pamokose ir bibliotekose paprastai būna tylu. Vis dėlto vėliau vaikams pavyksta išmokti nukreipti savo dėmesį į skaičiavimą ir jį išlaikyti – jie pasiekia neįtikėtinų rezultatų, kurie mums gali atrodyti tarsi genijaus gebėjimai. Tokiam vaikui vėliau šie gebėjimai padeda mokantis užsienio kalbos žodžių, eilėraščių, mokykloje rašant svarbius atsiskaitymus, egzaminus ar dirbant bet kokį darbą", – teigia J. Žilionė.

Padės ir paprasti sprendimai

„Gali būti, kad vaikui nesiseka sutelkti dėmesį ir dėl to, kad jis neturi mokymosi įgūdžių. Tam, kad vaikas gebėtų atlikti įvairias užduotis, įsiminti informaciją, jis turi žinoti, kaip efektyviai tai padaryti. Išmokykite vaiką, kad vienu metu geriausia žaisti vieną žaidimą, jog reikia žiūrėti į žmogų, kuomet jis sako taisykles, o ruošiant pamokas geriau nesinaudoti telefonu. Strategijos padeda vaikui nuosekliai atlikti užduotis, todėl neapsunkina dėmesio", – pataria M. Motiejūnaitė.

Specialistai teigia, jog dėmesį taip pat lavina įvairūs stalo žaidimai, kuriems reikalinga koncentracija, gebėjimas įsiminti, taisyklių laikymasis. Taip pat svarbu sukurti situacijas, kuriose vaikas galėtų patirti sėkmę, tuomet jis bus labiau motyvuotas tęsti pradėtas veiklas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.