Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai

 (3)
Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar tikrai skaitymas yra svarbiausia?

Kartais suprantame, kad pasirengimas mokyklai – tai mokėjimas skaityti ir rašyti. Retas kuris vaikas dar iki mokyklos nesusidomi raidėmis ir skaičiais. Dažniausiai klausinėja tėvų, domisi ir nejučiomis išmoksta juos. Vieni greičiau, kiti lėčiau pradeda jungti raides į žodžius. Gerai, kad būsimas mokinukas pažįsta raides, bet, ko gero, svarbiau ne išmokyti skaityti, bet siekti, kad augtų savarankiškas ir mokėtų orientuotis erdvėje.

Atėjęs į mokyklą vaikas turi išmokti daug naujų dalykų. Ir labai gerai, jei jis kaip įmanoma labiau parengtas mokytis. Supaprastintai galima pasakyti taip: vaikas turi būti gana sveikas, fiziškai stiprus, turi sugebėti išsėdėti ramiai per pamoką, pirmose klasėse mokymas paprastai trunka apie keturias valandas per dieną. Jau vien sėdėti ramiai yra išbandymas ir sunkus darbas, nes darželyje niekas nereikalauja, kad ramiai sėdėtų bei klausytųsi auklėtojos.

Kalba

Labai svarbu, kad pirmoko kalba būtų kuo geriau išsivysčiusi. Skaitymas ir rašymas yra jos tąsa, aukštesnis lygmuo, kodavimas žodžių simboliais. Tad ir vaikas turi būti gana subrendęs, kad sugebėtų kalbą užrašyti ir ją perskaityti. Vadinasi, pati kalba turi būti gerai išsivysčiusi. Mūsų vaikai tokių bėdų turi, jie netaisyklingai kalba, derina arba pats žodynas yra skurdus. Pasitaiko, kad vaikai kalba neblogai, tačiau paprašyti atlikti užduotį nesupranta, kas jiems sakoma. Tai lemia šiuolaikinis gyvenimas, nes vaikai su tėvais mažai bendrauja, visą informaciją gauna regimuoju būdu. Žiūri daug filmukų, sėdi prie kompiuterio, varto gausiai iliustruotas knygeles. Kad būsimo mokyklinuko kalba būtų išlavėjusi, labai svarbu išmokyti vaiką klausytis. Mokytoja daug aiškina, žodžiu pasako užduotis. Pirmokas turi suprasti, ką jam sako, ir mokėti tai atlikti. O šiuolaikiniai vaikai dažniau vartoja buitinę kalbą, kurios mokykloje nepakanka.

Rankos judesiai

Mokykloje pirmokui sunkiausias darbas yra rašyti. Kad galėtų rašyti, turi būti išlavinta vadinamoji akies ir rankos koordinacija. Matydamas lentoje raidę vaikas turi susirasti atitinkamą vietą sąsiuvinyje ir parašyti identišką raidę. Šiuolaikiniams vaikams tai padaryti nėra lengva, nes jie daug žaidžia, daug žiūri, bet ta veikla nėra susijusi su smulkiąja motorika. Anksčiau viena svarbiausių vaikų veiklų buvo piešimas. Dabar mažieji nemėgsta piešti ir neretai tai daro per prievartą. O juk piešdamas vaikas tobulina rankos judesius.

Savarankiškumas

Labai svarbu, kad į mokyklą išėjęs pirmokas būtų kaip įmanoma savarankiškesnis ir socialiai brandus. Vaikas gali puikiai skaityti, bet jei nebus brandus emociškai, jam nebus lengva pritapti prie klasės ir būti grupės nariu. Neretai pasitaiko, kad pažintiniai vaiko gebėjimai vystosi puikiai, bet emocinė ir socialinė branda atsilieka. Vaikai į mokyklą ateina nesavarankiški, tėvai juos aprengia, užsega sagas, apauna batus... Jeigu pagalvotume, kad geriau kantriai palaukti ir nepulti visko daryti už vaiką, nes ateity dėl to neturės rūpesčių, ko gero, susiimtume ir skatintume jį būti savarankišką. Bet nepagalvojame, nes „spaudžia" laikas, nes trūksta kantrybės ir pirmokai tikrai neretai būna nesavarankiški. Moka skaityti, bet nemoka užsisegti striukės.

Vaikas, galintis savimi pasirūpinti, jausis saugiau. Tada ne tiek svarbios bus pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Bet tikrai blogai jausis, jeigu reikės mamos pagalbos apsirengti. Mokykloje juk reikia persirengti kūno kultūrai, choreografijos pamokoms, paskui greitai vėl susitvarkyti ir pasiruošti kitai pamokai. Kad tai pavyktų, vaikas turi turėti įgūdžių. Be to, pirmokas turi žinoti, kur tualetas, mokėti vienas ten nueiti, paprašyti pakėlęs ranką. Mokykloje daug taisyklių ir vaikas turi mokėti prie jų prisitaikyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Pedagogės komentaras: kaip padėti vaikui pamėgti skaityti knygas

Visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogės Agneškos Vinslavos patarimai tėvams, kaip padėti vaikui pamėgti skaityti knygas.

Neringa Čereškevičienė: kaip išauginti patriotą

„Kai klausau, ką mokykloje kalba vaikai, man atrodo, kad jie peraugo savo tėvus. O gal jie tik pas mus tokie?" - stebisi pradinės mokyklos „Upė" ir vaikų darželio „Tele Bim Bam" įkūrėja, vis rečiau scenoje pasirodanti Neringa Čereškevičienė.

„Gatvės gyvos“ kviečia vaikus į nemokamas ekskursijas po Vilnių

Jau kuris laikas tarp Vilniaus tėvelių sklando gandas, kad yra tokia grupelė entuziastų, pasivadinusių „Gatvės gyvos", kurie organizuoja nemokamas ekskursijas po Vilniaus miegamuosius, pramoninius rajonus, o vaikams – irgi nemokamas edukacines ekskursijas po Vilniaus senamiestį. Taigi smalsumas nuvedė šias ekskursijas vaikams išbandyti. Juolab kad šiemet – Lietuvos šimtmečio metai.

Pradinukų tėvai - ant ledo: mokyklos uždaromos, kur dėti sveikus vaikus neaišku

Dėl gripo ir peršalimo ligų protrūkio vis daugiau mokyklų skelbia karantiną. Ne tik sergantys, bet ir sveiki vaikai liks namie, nors ne tik tėvams, bet ir institucijoms nelabai aišku, ką daryti su nesergančiais pradinukais, kurių nerekomenduojama namuose palikti vienų.

Kaip pasakyti vaikui, kad jis turės brolį ar sesę

Kai šeimoje auga vienturtis, tėvams kyla klausimas, kaip jam pranešti apie tai, kad laukiamas šeimos pagausėjimas. Ar ilgą laiką vienas gyvenęs vaikas nesupyks dėl tokios žinios?

5 aktualūs klausimai apie silantus

Išdygus nuolatiniams krūminiams dantims, rekomenduojama juos padengti silantais - medžiagomis, kurios juos saugos nuo sugedimo.

Į svečius ateina vaiko draugai: ką svarbu žinoti tėvams (1)

Jeigu turite patarimų mamai arba pastebėjimų iš savo šeimos patirties, pasidalinkite jais komentaruose.

Psichologė: ne tik vaikui iki 6 metų amžiaus, bet ir pradinukams nesaugu namuose likti vieniems

Vaikų iki 6 metų be objektyvios būtinybės nebus galima palikti vienų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas įsigalios liepą, tačiau specialistams jau dabar kyla abejonių, ar jis pasitarnaus mažiesiems, kuriais nesirūpina tėvai.

Pedagogas: tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, lemia jo tolesnę motyvaciją mokytis bei akademinius laimėjimus

Nauji draugai, nauja vieta, naujas mokytojas. Su tokiais iššūkiais susiduria kiekvienas vaikas, atėjęs į pirmą klasę. Kaip jam galima padėti, pasakoja visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogas Justas Dalinkevičius.

Ko galime pasimokyti iš islandų ugdydami vaikus

Kai kalba pakrypsta apie vaikų ugdymą, dažnai pasitelkiamas Šiaurės Europos šalių pavyzdys.

Suaugusiųjų pagalba vaikui, kuriant santykius su draugais

Straipsnio autorė, visapusiško ugdymo mokyklos "Sokratus" psichologė Ramunė Narkevičiūtė, apžvelgia suaugusiųjų pagalbą vaikui, kuriant santykius su draugais pradinėse klasėse.

Neformalaus vaikų švietimo krepšelio naujienos: į būrelius galės ateiti daugiau vaikų

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad nuo sausio mėnesio skyrus papildomų lėšų neformaliojo švietimo krepšeliui, daugiau vaikų galės ateiti į būrelius.

Patarimai, kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paruošta informacija tėvams, kaip apie narkotikus kalbėti su vaikais.

Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti (1)

„Vaikystės sodo“ psichologė Kotryna Lapinskė lankėsi Islandijos mokyklose ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios šalies mokytojų darbą su nepaklusniu vaikų elgesiu.

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.