Kaip realybėje atrodo moksleivių mityba: mėsainis ar obuolys?

Prasidėjus mokslo metams visuomenės sveikatos specialistai ragina atkreipti dėmesį į moksleivių mitybą. Sugrįžę į mokyklas moksleiviai mokykloje gaminamus pietus iškeičia į picas, bandeles ar mėsainius. Medikai ragina moksleivių tėvus rūpintis, kad vaikai gautų visavertį maistą.
Kaip realybėje atrodo moksleivių mityba: mėsainis ar obuolys?
© Shutterstock nuotr.

Kokio maisto apskritai negali būti mokyklose?

Medikai ragina, jog ir pedagogai, ir tėvai nepamirštų, kad draudžiama vaikų maitinimui tiekti bet kokius riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius. Taip pat gazuotus bei energinius gėrimus, sultinių koncentratus, mechaniškai atskirtą mėsą, maistą su genetiškai modifikuotais organizmais bei sintetiniais maisto priedais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip laiku pastebėti vaikų skydliaukės ir kitas endokrinines ligas?
Egmontas ir Reda Bžeskai: laimingi, kaip niekad

Kasdieniame moksleivių racione visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja daržoves, vaisius, uogas, sultis (ypač šviežias), grūdinius ir ankštinius produktus. Taip pat pieną ir pieno produktus, kiaušinius, liesą mėsą, žuvį.

Kaip turi atrodyti moksleivio pietūs?

Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistės Jūratės Karalevičienės, mokyklose maitinimas turi būti organizuojamas pagal sveikos mitybos principus.

„Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų. Tai gali būti mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas bei jo produktai. Su karštu patiekalu reikia patiekti daržovių, vaisių arba jų salotų.

Verta atkreipti dėmesį ir į rūkytus mėsos gaminius. Jie gali būti tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti tiekiami.

Rūkytų gaminių reikėtų vengti kasdienėje mityboje ne tik vaikams, dėl gaminimo technologijos bei sudėties jie priskiriami menkaverčių maisto produktų grupei", - pasakoja medikė.

Maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną

Pirmenybė teikiama maistines savybes išsaugantiems patiekalų gamybos būdams: virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.

Gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra sintetinių maisto priedų. Taip pat reikia naudoti kuo mažiau druskos ir cukraus. Jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ir virtuvėje yra sąlygos, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną.

Kiekvieną dieną moksleiviai turi gauti daržovių, vaisių. Mokyklos administracija privalo sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti šilto maisto prie tvarkingai serviruoto stalo ir, žinoma, neskubant.

Patiekalai neturi kartotis

"Rengiant valgiaraščius reikėtų nepamiršti, kad tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę. Svarbu koreguoti valgiaraštį, jei pastebėjote, jog patiekalų vaikai nemėgsta, jų palieka nesuvalgę", - teigia visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

„Tikimės, jog šiais metais nesulauksime nusiskundimų, kad valgiaraščiuose keletą dienų iš eilės kartojasi nors ir skirtingų pavadinimų, bet labai panašios sudėties patiekalai, pavyzdžiui, vieną dieną patiekiamas karštas patiekalas su ryžiais ir mėsa, o kitą dieną patiekiama mėsiška ryžių sriuba. Todėl jau valgiaraščių sudarymo metu į tai reikia atkreipti dėmesį", - primena visuomenės sveikatos specialistė.

Kur mokykloje atsigerti vandens?

Mokyklose taip pat turi būti sudarytos higieniškos sąlygos visiems nemokamai atsigerti geriamojo vandens. Rekomenduotina, kad vanduo būtų kambario temperatūros, nes geriamas iš čiaupo vanduo gali būti per šaltas!

Vanduo turi būti pilstomas iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų - į individualias ar vienkartines stiklines. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens, tai suteiktų galimybę karšto gėrimo, pavyzdžiui, arbatos, pasiruošti patiems.

Gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš arba kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių, kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai arba kavos pakaitalai, yra neleistini. Reikėtų siūlyti įvairių rūšių arbatos, nepamirštant ir arbatos su pienu. Be to, turi būti sudaryta galimybė atsigerti nesaldintos arbatos.

Ant stalo neturi būti indelio su druska

J. Karalevičienė pažymi, kad augančiam organizmui daug angliavandenių turintys produktai svarbūs kaip energijos šaltinis ir jų vengti nereikia, skirtingai nei dietų besilaikantiems suaugusiems žmonėms, kurių medžiagų apykaita lėtesnė.

Medikai primena, kad valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, pipirų, garstyčių ar įvairių padažų, kuriuose gausu sintetinių priedų.

Mokyklos valgykloje ar kitoje patalpoje, kurioje maitinami vaikai, matomoje vietoje turi būti skelbiami einamosios dienos valgiaraščiai, o ikimokyklinėse įstaigose - tos dienos valgiaraščiai skelbiami vaikų priėmimo - nusirengimo patalpoje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (1)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Vos pajutę, kad puola liga, imkitės šių trijų veiksmų (1)

Vaikai, ypač lankantys vaikų darželius, peršalimo ligomis serga dažniau, negu norėtume mes, tėvai. Ko reikėtų griebtis pirmiausia, pamačius pirmuosius vaiko negalavimo požymius?

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus (2)

Rugsėjis jau praėjo. Atrodo viskas jau nusistovėjo, vaikai ir tėvai įsivažiuoja į pastovų gyvenimo ritmą, kurį buvo pamiršę atostogaudami ir susiduria su nauju iššūkiu. Būreliais. Kaip rasti tą tinkamą sprendimą kiek, kokių ir ar iš vis jų reikia?

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.

Pradinukų mokytoja: šiai kartai nebetinka griežtas mokymo tonas (5)

Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai.