Kaip realybėje atrodo moksleivių mityba: mėsainis ar obuolys?

Prasidėjus mokslo metams visuomenės sveikatos specialistai ragina atkreipti dėmesį į moksleivių mitybą. Sugrįžę į mokyklas moksleiviai mokykloje gaminamus pietus iškeičia į picas, bandeles ar mėsainius. Medikai ragina moksleivių tėvus rūpintis, kad vaikai gautų visavertį maistą.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kokio maisto apskritai negali būti mokyklose?

Medikai ragina, jog ir pedagogai, ir tėvai nepamirštų, kad draudžiama vaikų maitinimui tiekti bet kokius riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius. Taip pat gazuotus bei energinius gėrimus, sultinių koncentratus, mechaniškai atskirtą mėsą, maistą su genetiškai modifikuotais organizmais bei sintetiniais maisto priedais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip laiku pastebėti vaikų skydliaukės ir kitas endokrinines ligas?
Egmontas ir Reda Bžeskai: laimingi, kaip niekad

Kasdieniame moksleivių racione visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja daržoves, vaisius, uogas, sultis (ypač šviežias), grūdinius ir ankštinius produktus. Taip pat pieną ir pieno produktus, kiaušinius, liesą mėsą, žuvį.

Kaip turi atrodyti moksleivio pietūs?

Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistės Jūratės Karalevičienės, mokyklose maitinimas turi būti organizuojamas pagal sveikos mitybos principus.

„Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų. Tai gali būti mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas bei jo produktai. Su karštu patiekalu reikia patiekti daržovių, vaisių arba jų salotų.

Verta atkreipti dėmesį ir į rūkytus mėsos gaminius. Jie gali būti tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti tiekiami.

Rūkytų gaminių reikėtų vengti kasdienėje mityboje ne tik vaikams, dėl gaminimo technologijos bei sudėties jie priskiriami menkaverčių maisto produktų grupei", - pasakoja medikė.

Maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną

Pirmenybė teikiama maistines savybes išsaugantiems patiekalų gamybos būdams: virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.

Gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra sintetinių maisto priedų. Taip pat reikia naudoti kuo mažiau druskos ir cukraus. Jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ir virtuvėje yra sąlygos, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną.

Kiekvieną dieną moksleiviai turi gauti daržovių, vaisių. Mokyklos administracija privalo sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti šilto maisto prie tvarkingai serviruoto stalo ir, žinoma, neskubant.

Patiekalai neturi kartotis

"Rengiant valgiaraščius reikėtų nepamiršti, kad tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę. Svarbu koreguoti valgiaraštį, jei pastebėjote, jog patiekalų vaikai nemėgsta, jų palieka nesuvalgę", - teigia visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

„Tikimės, jog šiais metais nesulauksime nusiskundimų, kad valgiaraščiuose keletą dienų iš eilės kartojasi nors ir skirtingų pavadinimų, bet labai panašios sudėties patiekalai, pavyzdžiui, vieną dieną patiekiamas karštas patiekalas su ryžiais ir mėsa, o kitą dieną patiekiama mėsiška ryžių sriuba. Todėl jau valgiaraščių sudarymo metu į tai reikia atkreipti dėmesį", - primena visuomenės sveikatos specialistė.

Kur mokykloje atsigerti vandens?

Mokyklose taip pat turi būti sudarytos higieniškos sąlygos visiems nemokamai atsigerti geriamojo vandens. Rekomenduotina, kad vanduo būtų kambario temperatūros, nes geriamas iš čiaupo vanduo gali būti per šaltas!

Vanduo turi būti pilstomas iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų - į individualias ar vienkartines stiklines. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens, tai suteiktų galimybę karšto gėrimo, pavyzdžiui, arbatos, pasiruošti patiems.

Gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš arba kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių, kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai arba kavos pakaitalai, yra neleistini. Reikėtų siūlyti įvairių rūšių arbatos, nepamirštant ir arbatos su pienu. Be to, turi būti sudaryta galimybė atsigerti nesaldintos arbatos.

Ant stalo neturi būti indelio su druska

J. Karalevičienė pažymi, kad augančiam organizmui daug angliavandenių turintys produktai svarbūs kaip energijos šaltinis ir jų vengti nereikia, skirtingai nei dietų besilaikantiems suaugusiems žmonėms, kurių medžiagų apykaita lėtesnė.

Medikai primena, kad valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, pipirų, garstyčių ar įvairių padažų, kuriuose gausu sintetinių priedų.

Mokyklos valgykloje ar kitoje patalpoje, kurioje maitinami vaikai, matomoje vietoje turi būti skelbiami einamosios dienos valgiaraščiai, o ikimokyklinėse įstaigose - tos dienos valgiaraščiai skelbiami vaikų priėmimo - nusirengimo patalpoje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".