Kaip realybėje atrodo moksleivių mityba: mėsainis ar obuolys?

Prasidėjus mokslo metams visuomenės sveikatos specialistai ragina atkreipti dėmesį į moksleivių mitybą. Sugrįžę į mokyklas moksleiviai mokykloje gaminamus pietus iškeičia į picas, bandeles ar mėsainius. Medikai ragina moksleivių tėvus rūpintis, kad vaikai gautų visavertį maistą.
© Shutterstock nuotr.

Kokio maisto apskritai negali būti mokyklose?

Medikai ragina, jog ir pedagogai, ir tėvai nepamirštų, kad draudžiama vaikų maitinimui tiekti bet kokius riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius. Taip pat gazuotus bei energinius gėrimus, sultinių koncentratus, mechaniškai atskirtą mėsą, maistą su genetiškai modifikuotais organizmais bei sintetiniais maisto priedais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip laiku pastebėti vaikų skydliaukės ir kitas endokrinines ligas?
Egmontas ir Reda Bžeskai: laimingi, kaip niekad

Kasdieniame moksleivių racione visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja daržoves, vaisius, uogas, sultis (ypač šviežias), grūdinius ir ankštinius produktus. Taip pat pieną ir pieno produktus, kiaušinius, liesą mėsą, žuvį.

Kaip turi atrodyti moksleivio pietūs?

Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistės Jūratės Karalevičienės, mokyklose maitinimas turi būti organizuojamas pagal sveikos mitybos principus.

„Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų. Tai gali būti mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas bei jo produktai. Su karštu patiekalu reikia patiekti daržovių, vaisių arba jų salotų.

Verta atkreipti dėmesį ir į rūkytus mėsos gaminius. Jie gali būti tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti tiekiami.

Rūkytų gaminių reikėtų vengti kasdienėje mityboje ne tik vaikams, dėl gaminimo technologijos bei sudėties jie priskiriami menkaverčių maisto produktų grupei", - pasakoja medikė.

Maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną

Pirmenybė teikiama maistines savybes išsaugantiems patiekalų gamybos būdams: virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.

Gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra sintetinių maisto priedų. Taip pat reikia naudoti kuo mažiau druskos ir cukraus. Jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ir virtuvėje yra sąlygos, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną.

Kiekvieną dieną moksleiviai turi gauti daržovių, vaisių. Mokyklos administracija privalo sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti šilto maisto prie tvarkingai serviruoto stalo ir, žinoma, neskubant.

Patiekalai neturi kartotis

"Rengiant valgiaraščius reikėtų nepamiršti, kad tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę. Svarbu koreguoti valgiaraštį, jei pastebėjote, jog patiekalų vaikai nemėgsta, jų palieka nesuvalgę", - teigia visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

„Tikimės, jog šiais metais nesulauksime nusiskundimų, kad valgiaraščiuose keletą dienų iš eilės kartojasi nors ir skirtingų pavadinimų, bet labai panašios sudėties patiekalai, pavyzdžiui, vieną dieną patiekiamas karštas patiekalas su ryžiais ir mėsa, o kitą dieną patiekiama mėsiška ryžių sriuba. Todėl jau valgiaraščių sudarymo metu į tai reikia atkreipti dėmesį", - primena visuomenės sveikatos specialistė.

Kur mokykloje atsigerti vandens?

Mokyklose taip pat turi būti sudarytos higieniškos sąlygos visiems nemokamai atsigerti geriamojo vandens. Rekomenduotina, kad vanduo būtų kambario temperatūros, nes geriamas iš čiaupo vanduo gali būti per šaltas!

Vanduo turi būti pilstomas iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų - į individualias ar vienkartines stiklines. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens, tai suteiktų galimybę karšto gėrimo, pavyzdžiui, arbatos, pasiruošti patiems.

Gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš arba kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių, kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai arba kavos pakaitalai, yra neleistini. Reikėtų siūlyti įvairių rūšių arbatos, nepamirštant ir arbatos su pienu. Be to, turi būti sudaryta galimybė atsigerti nesaldintos arbatos.

Ant stalo neturi būti indelio su druska

J. Karalevičienė pažymi, kad augančiam organizmui daug angliavandenių turintys produktai svarbūs kaip energijos šaltinis ir jų vengti nereikia, skirtingai nei dietų besilaikantiems suaugusiems žmonėms, kurių medžiagų apykaita lėtesnė.

Medikai primena, kad valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, pipirų, garstyčių ar įvairių padažų, kuriuose gausu sintetinių priedų.

Mokyklos valgykloje ar kitoje patalpoje, kurioje maitinami vaikai, matomoje vietoje turi būti skelbiami einamosios dienos valgiaraščiai, o ikimokyklinėse įstaigose - tos dienos valgiaraščiai skelbiami vaikų priėmimo - nusirengimo patalpoje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kovo 1 –ąją Vilniuje startuoja prašymų priėmimas į pirmą klasę

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje (FOTO) (54)

Žurnale TAVO VAIKAS daug rašėme apie alternatyviuosius darželius. O štai Vilniaus r., Melkio kaimo apylinkėse, įsikūrė privati mokykla, kurios steigėjai – graži šeimų bendruomenė. Įvairių pomėgių žmones sieja noras gyventi toliau nuo miesto šurmulio, artimiau bendrauti, dalytis, kurti sveikesnę aplinką savo vaikams.

Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius (5)

Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu". Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambarį, žaislus ar pasirūpinti savo augintiniu.

Esant dideliems šalčiams, vaikai turi teisę neiti į mokyklą (15)

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti.

Kiek būrelių optimalu lankyti vaikui (2)

Mokyklą lankančio vaiko tėvai neretai dvejoja – ar reikia po pamokų vaikui lankyti papildomo ugdymo būrelius? Jei taip, tai kiek yra ne per mažai ir ne per daug?

Pradinių klasių mokytoja: privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.

Kaip išrinkti tinkamiausią mokyklą vaikui

Prasidedant naujiems metams, mokyklos pasirinkimas tampa itin opia ir svarbia tema būsimų priešmokyklinukų bei pirmokų tėvams.

Interviu su 7 metų Agata, kuri dėl vieno svarbaus reikalo planuoja kreiptis į Seimą (5)

Susipažinkite, septynerių su puse Agata Gabrėnaitė, gimusi Ispanijoje, gyvenusi JAV (Niujorke), pirmą klasę baigė Lietuvoje (Vilniuje).

Pieniniai dantys: rauti klibančius ar laukti, kol iškris patys?

Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug.

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.