Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Priešmokyklinio amžiaus vaikų problemų sprendimo būdus, jų svarbą, taikant iššūkio strategijas, savo bakalauriniame darbe tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijų programos absolventė Ivona Soroko.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas
Ivona SOROKO. M.Musteikio nuotr.

Tėvai, pedagogai turi skatinti vaikų smalsumą. „Suaugusieji – tėvai, pedagogai – privalo mokyti vaiką ne to, ką jis jau moka daryti savarankiškai, o to, ko jis dar nemoka, bet gali bendradarbiaudamas su suaugusiu, mokomas ar vadovaujamas, nes tai, ką vaikas su pagalba išmoks daryti šiandien, rytoj jis tai sugebės atlikti savarankiškai." – teigia Ivona. Reikia stebėti, kaip vaikas elgiasi dirbdamas savarankiškai ir kaip – su suaugusiuoju. Tada galima nustatyti, kokias problemas jis gebės spręsti pats, o kokias kartu su suaugusiuoju.

Vaikus reikia nuolat pratinti prie problemų sprendimo. „Vaikų problemų sprendimas yra natūralus, kai jie susiduria su naujomis situacijomis. Tuomet, pasaulis jiems yra naujas ir jie geba eksponuoti smalsumą, lankstumą bei žvalgybos įgūdžius. Problemų sprendimas skatina vaikus pagalvoti apie naujas strategijas, jas kurti bei taikyti kitiems iššūkiams spręsti." – teigia LEU absolventė. Kai vaikai patys atranda problemų sprendimo būdus, tada jie formuoja savo supratimą, ugdo ir kuria savo asmenybę.

Mergina atliko tyrimą, kurio metu stebėjo priešmokyklinio amžiaus grupes. Paaiškėjo, kad vaikai dažniausiai problemas sprendžia patys ir neprašo suaugusių pagalbos. Kaip teigia Ivona, „Problemas vaikai sprendžia sąveikaudami trimis būdais: vaikas-pedagogas; vaikas-vaikas; vaikas-vaikas-pedagogas. Tyrimas atskleidė, jog pedagogai ugdymo procese taiko iššūkio strategiją. Dažniausiai naudojami iššūkio tipai: „Dialogas kartu"; „Provokuojantys klausimai, užuominos"; „Sužinok ir atrask pats".

Labiausiai Ivoną nustebino faktas, kad „vaikai su problemomis ir jų sprendimais susiduria kasdien, jie jas labai išgyvena ir bando susitvarkyti savarankiškai. Tačiau daug kas priklauso tik nuo mūsų, pedagogų, mes turime, ne, mes privalome kiekvieną vaiką skatinti spręsti problemas, iššaukdami iššūkio situacijas, provokuodami, klausinėdami, t.y. taikydami įvairias iššūkio strategijas."

Mergina savo bakalauriniame darbe apklausė ir pedagogus. Jie visi problemų sprendimui taiko iššūkio strategijas. Iššūkio strategija – tai būdas spręsti priešmokyklinio amžiaus vaikų problemas.

Baigiamajame darbe tyrėja išsikėlė hipotezę ir ji pasitvirtino. Priešmokyklinio amžiaus vaikai susiduria su įvairaus pobūdžio problemų sprendimu. Iššūkio strategijos taikymas padeda vaikams savarankiškai spręsti problemas, ieškoti ir atrasti problemų sprendimo tinkamus būdus.

Ivona Soroko šiuo metu dirba privačiame darželyje. Ji pradėjo dirbti nuo 4 ketvirto kurso, teigia, kad darbas ir studijos yra suderinami dalykai. „Darbas ir studijos tikrai suderinamas dalykas, o ir praktika – nereali! Tuo labiau, šviežios žinios, tai nuostabus dalykas. Geriausia, kad gali iškart išbandyti ir pritaikyti visas gautas žinias."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (19)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.