Kokio amžiaus vaikui pirkti mobilųjų telefoną?

 (1)
Šiais laikais sunku rasti pirmoką, nesinaudojantį mobiliuoju telefonu. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė sako, kad per anksti pirkdami vaikui telefoną tėvai daro jam meškos paslaugą.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tiesa ir mitai apie vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais.

 Mobilusis telefonas nėra tinkamas žaislas kūdikiui.

TIESA. Žinoma, išjungtas jokių elektromagnetinių bangų nespinduliuoja, tačiau geriau vaikui žaisti žaisliniais mobiliaisiais telefonais. Vaikus greičiausiai traukia tai, kad su mobiliuoju telefonu galima ką nors nuveikti: klausytis muzikos, žaisti. Galų gale tėveliai pradeda jį duoti, nes jis visada po ranka, ir dėl to tampa mėgstamiausiu žaisliuku.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne į galimą mobiliųjų telefonų spinduliuojamų elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai, bet į vaikų priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų. Kuo anksčiau vaikui yra duodamas telefonas, tuo anksčiau pradeda vystytis priklausomybė, ir tai ateityje gali tapti labai rimta bėda.

Mobiliuoju telefonu vaikai turėtų pradėti naudotis kuo vėliau.

TIESA. Kuo anksčiau vaikas pratinamas prie „technikos" (kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų telefonų), tuo anksčiau praranda vaikystės džiaugsmą. Yra tekę matyti, kad šešiamečiai, stovėdami vienas nuo kito per 5 m., bendrauja mobiliuoju telefonu, nes kitaip tiesiog nebemoka bendrauti. Vaikai, turintys priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų (nepaleidžia telefono iš rankų, miega su juo, niekuo nesidomi, laisvalaikį leidžia sėdėdami prie kompiuterio), dažnai tampa irzlūs ir uždari. Pasitaiko, kad vaikui, iš kurio atimamas telefonas, prasideda isterija arba jis toliau lieka stovėti laikydamas ranką ir spaudinėdamas mygtukus, lyg laikytų telefoną rankoje. Dažnai vaikai, be telefono, nebežino, kuo užsiimti ir kaip leisti laisvalaikį.

Daug naudodamasis telefonu vaikas gali susirgti liga, kurios pagrindinis požymis - vadinamasis suerzinto silpnumo sindromas, t. y. mažesni vaikai nuolat kaprizijasi, o vyresni nevaldo emocijų ir dažnai keičia nuotaikas. Vystantis ligai, atsiranda nemiga, miegas tampa neramus, atsibudusį ryte gali pykinti, vaikai skundžiasi dažnais galvos skausmais. Mokyklinukams kyla sunkumų mokantis (dėl sutrikusio gebėjimo sutelkti dėmesį). Pabrėžiu, ši liga - ne elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai padarinys, o priklausomybės nuo mobiliojo telefono požymis.

Mobiliuosius telefonus vaikams tėvai dažniausiai perka pradinėse klasėse.

IR TAIP, IR NE. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, per kurį apklausėme daugiau kaip 2 tūkst. mokinių, dauguma vaikų mobilųjį telefoną įsigijo pradinėse klasėse. 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad mobilųjį telefoną įsigijo 1-oje klasėje, po 17 proc. apklaustųjų juos įsigijo 2 ir 3-ioje klasėje, apie 16 proc. - 4-oje klasėje. Tačiau net 7,9 proc. apklaustųjų teigė, kad mobilųjį telefoną turėjo dar būdami darželyje! Tai mus nustebino.

Dauguma mokinių nurodė, kad dažniausiai mobiliuosius naudoja susisiekti su tėvais, skambinti ir siųsti trumpąsias žinutes. Mergaitės linkusios išsiųsti daugiau SMS ir ilgiau kalbėti telefonu, tuo tarpu berniukai labiau linkę naudoti telefoną pramogoms, naršyti internete. Atliktas tyrimas mus nustebino ir tuo, kad apie 10 proc. moksleivių patiria patyčių dėl mobiliojo telefono modelio. Kuo mokiniai mažesni, tuo tai aktualiau. Patyčių dažniau patiria mergaitės negu berniukai; jos nurodė, kad būtų sunkiau susitaikyti su gyvenimu be mobiliojo telefono.

Kai kuriose šalyse yra nustatytas amžius, nuo kada vaikai gali naudotis mobiliaisiais telefonais.

TIESA. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje į daugelį mokyklų mobilųjį telefoną draudžiama net atsinešti, mokytojai gali tikrinti moksleivių kuprines, jei įtaria, kad šie jį turi. JAV mokinių kuprinėse mobiliųjų telefonų gali ieškoti tik speciali komisija. Prancūzijoje vaikams iki šešerių metų draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Kai kuriose šalyse yra bandoma nustatyti amžių, nuo kurio būtų leidžiama vaikams naudotis mobiliuoju telefonu, kitos pasisako, kad būtų nustatyta, kiek laiko telefonu gali naudotis vaikas, pvz., ne ilgiau kaip 6 min.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja uždrausti mobiliaisiais telefonais naudotis mokyklose - per pamokas jie turėtų būti išjungti, o teritorijose naudotis ribotai. Pas mus nėra nustatyto amžiaus, nuo kada galima naudotis mobiliuoju telefonu. Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai, vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pataria vaikams telefonus duoti naudotis kuo vėliau ir mokyti kalbėti kuo trumpiau.

1 tūkst. litų kainuojantis telefonas bus saugiau už pigų, tarkim, kainuojantį 100 Lt.

MITAS. Nors ir kiek kainuotų, mobilųjį telefoną sudaro viename korpuse įmontuoti siųstuvas ir imtuvas. Mobilieji telefonai yra vieni elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, tačiau nereikėtų pamiršti, kad aplink mus yra begalė prietaisų, spinduliuojančių elektromagnetines bangas. Mobilieji telefonai žymimi „CE" ženklu, liudijančiu, kad aparatas atitinka visus Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.