Kokių knygų reikia šiandieniniam vaikui?

Leidyklos, knygynai, bibliotekos - visi svajoja apie aktyvius skaitytojus. Tačiau kiekvieną skaitytoją reikia užsiauginti. O tam, kad sudomintum vaiką, reikia eiti koja kojon su juo, stebėti ir atsižvelgti į jo poreikius. Juk keičiasi ne tik drabužių, šukuosenų, bet ir literatūros mados.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kodėl vaikai neskaito knygų?

Naujausia statistika skelbia, kad Lietuvoje knygų visiškai neskaito 24 proc. vaikų. Tuo ypač sunku patikėti, kai atsiduri priešais lentynas knygyne. Atrodo, jog vaikams knygų reikia vis daugiau ir kuo įvairesnių. Bet skaitomumas mažėja. Galbūt šis užsiėmimas jau atgyveno, šiuolaikiniam vaikui yra per statiškas, neįdomus? Sakoma, kad norint būti įdomiam reikia nuolat keistis. Ar vykdo šią nuostatą vaikų knygų kūrėjai ir leidėjai?

TAIP PAT SKAITYKITE:
Pedagogė apie vaiko adaptaciją darželyje: tėvų jaudulys persiduoda mažyliui
Nuotraukos, kurių nederėtų viešinti socialiniuose tinkluose

Paklausti apie knygų tematikos pokyčius, dauguma tėvų džiaugiasi išaugusiu paveikslėlių knygų pasirinkimu. Jų pačių vaikystėje šių knygų labai trūko. Dabar mažieji jau gali džiaugtis jiems pritaikytais tekstais ir spalvingomis iliustracijomis.

Šį mėnesį švenčiančios savo 300-osios knygos gimimą leidyklos „Nieko rimto" ilgametė darbuotoja, dailininkė Lina Eitmantytė-Valužienė pritaria tėvams. Kokybiškai parengtų ir išleistų paveikslėlių knygelių leidyklos asortimente padaugėjo. Leidžiami užsienio ir Lietuvos autorių kūriniai, jų tematikos - labai įvairios. Kai kurios paveikslėlių knygos peržengia amžiaus (gal net žanro) ribas ir tampa paklausios ir tarp suaugusiųjų.

Dailininkė sako, jog išaugo poreikis kokybiškoms užduočių knygelėms, kurios būtų ne tik smagi pramoga, paspalvinimas, bet ir šio to išmokytų. O juk jos dar turi įtikti mažajam jų naudotojui!

Knygų daug, bet kokybė nevienoda

Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vedėja ir tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus valdybos narė Roma Kišūnaitė taip pat pasidalino įžvalgomis, kas pastaruoju metu pakito vaikams skirtų knygų repertuare. Pasak jos, itin pagausėjo žaislinių knygų, supažindinančių mažylius su juos supančia aplinka. Tačiau jų kokybė esą labai įvairi.

Esama tokių, kuriose informacija chaotiška, nenuosekli, bet nemažai ir gerų pavyzdžių, struktūruoto mokymosi, kur visi skyriai susiję, neretai kiekviename iš jų pasirodo vienas veikėjas, keliaujantis po knygą ir padedantis įsisavinti informaciją.

Vaikų knygų gausoje literatūrologai pastaruoju metu vis labiau pasigenda gerų ir gražių eilėraščių knygų. Į lentynas atkeliauja jau kelioms kartoms žinomų autorių poezija. Pakartotinai, su naujais viršeliais pasirodo Almos Karosaitės, Martyno Vainilaičio, Violetos Palčinskaitės eilėraščių rinkiniai. Tik šie perleidimai gelbsti niūrią poezijos situaciją.

Lina Eitmantytė-Valužienė sako, kad poezija, kaip ir pasakos, nėra labai paklausūs leidiniai ir sunku pasakyti, kas daro tam įtaką. Galbūt šios sritys laikomos pasenusiomis, nebeįdomiomis, o galbūt skaitantieji neranda jų lūkesčius tenkinančių knygų.

Paklausta, kokios temos įdomiausios skaitytojams pastaruoju metu, Lina neskuba vardinti. „Labai sunku pataikyti, kuri knyga kuriuo metu bus „ant bangos", - sako ji. Šiek tiek prognozuoti įmanoma, tačiau vaikai - nenuspėjama auditorija. Ir labai reikli. Vaiko neįtikinsi, kad knyga gera, jei ji jam nepatiks.

Padaugėjo komiksų knygų

Roma Kišūnaitė, paklausta apie vaikų literatūros temas, atsakyti neskuba. Rašoma tikrai įvairiomis temomis, ypač pradinukams ir kiek vyresniems, tačiau žanro atžvilgiu Vaikų literatūros centro vedėja pastebi vieną pokytį. Padaugėjo leidinių - pusiau komiksų. Šie dažniausiai skiriami ne visai pradinukams, tačiau leidžiami dideliu šriftu, pilni papaišymų, pabraukymų, kitų dekoratyvių elementų. Visa tai menkina knygos vertę, tačiau Roma neskuba šių leidinių teisti, teigdama, jog tokios knygos pritraukia nelinkusius skaityti vaikus.

Šiaip ar taip, dėl 7-12 metų vaikams skirtų knygų nesijaudinama. Šių leidinių žanrų ir temų pasirinkimas yra įvairus ir tenkina tiek literatūros specialistus, tiek skaitytojus

Liūdnesnė situacija paauglių lentynose. Šiems naujų knygų pastaraisiais metais išleista tikrai nemažai, tačiau tematika susiaurėjo iki minimumo. Hario Poterio pradėtą magijos bangą pamažu pakeitė tamsos pasaulis ir nemirtingieji, o pastaraisiais metais vampyrus išstumia fantastinė katastrofų literatūra. Neretai šios knygos vaizdingai parašytos, įtempto siužeto ir nepaprastai įtraukia. Paaugliai jas mėgsta. Džiugu, kad skaito. Tačiau kai vieno tipo knygos užpildo kone visą paauglių knygų lentyną, tampa neramu, kad šioje gausoje pasimeta prasmingesni kūriniai. O gal jų net neatsiranda, pabijojus populiariosios fantastikos konkurencijos. Gaila, kad nepanorę skaityti fantastikos vaikai tiesiai nuo vaikų literatūros turi žengti didelį žingsnį link suaugusiesiems skirtų kūrinių, kurių galbūt dar negeba tinkamai įvertinti. Bet vėlgi galima ginčytis, kas geriau - skaityti mažiau vertingus kūrinius ar neskaityti visai.

Knygų vaikams ir paaugliams rinka keičiasi sparčiai. Vos leidėjai prisitaiko prie skaitytojų poreikių, šie pakeičia nuomonę. Kai kurie pokyčiai džiugina, knygų įvairovė auga. Kiti verčia susimąstyti, ar neišnyks tradicinės pasakos, poezija, realistinė paauglių proza. Aišku viena - vaikų literatūra dar vis gyvybinga ir... labai įnoringa.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.