Kokių pusryčių nori vaikai, o kokie iš tiesų būtų naudingi

 (1)
Penktokės Agnės pusryčiai vyktų apžvalgos rate su geriausia drauge, kur mergaitės valgytų blynus arba gertų vaisių kokteilius. Ar dažnai tėvai susimasto apie vaikų svajones? Apie pusryčius irgi galima svajoti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vilniaus mokinukų svajonės atspindi neribotą vaikų fantaziją ir norą mėgautis maistu artimųjų draugijoje, valgyti nuostabiose pasaulio vietose, kaip Eifelio bokštas, su jiems brangiais šeimos nariais ir draugais.

„Mano pusryčiai vyktų Paryžiuje, nuosavo namo terasoje, valgyčiau su visa šeima! Tai būtų: ragelis su šokoladu, košė, sumuštiniai, arbata, kiaušiniai", - svajojo mergaitė Lurda. „Valgyčiau vaisius, košes ir blynus. Pusryčiaučiau su draugais arba šeima. Mano pusryčiai vyktų karalių rūmuose", - karališkai pusryčiauti trokšta Aurimas.

Kelios mergaitės iš Vilniaus Gabijos gimnazijos taip pat svajoja apie pusryčius Prancūzijoje. Prie Eifelio bokšto su mama, teta ir dėde švediško stalo gardumynais mėgautis svajoja vienuolikmetė Elzė, o lietinius ir buvytes „fri" Vakarė trokšta Prancūzijoje dalintis kartu su Tomu. Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje mokosi krepšininkų fanai Gytis ir Konstantinas. Gytis su NBA krepšininku Lebronu Džeimsu visą dieną restorane svajoja saldumynus valgyti, o Konstantinas smaguriautų medumi ir karamele kiekvieną dieną Jono Mačiulio namuose. Kartu su krepšininku, žinoma.

Visos vaikų išsakytos svajonės yra unikalios, tačiau retas vaikas į savo svajonių pusryčius įtraukia maistą, kuris naudingas jų organizmui. Ir čia iškyla labai svarbus tėvų vaidmuo, kurie ne tik turi rodyti pavyzdį kaip pusryčiauti, o ir priimti iššūkį, kokiu būdu kiekvieną rytą sudominti savo atžalą.

Pusryčiai turėtų būti sotūs ir subalansuoti. Per pusryčius, kaip ir per kitus valgymus, turėtume gauti ir angliavandenių, ir baltymų, ir riebalų, taip pat gauti energijos, kurios reikės mokantis. Nesutikčiau su nuomone, kad vaikai nemėgsta košių. Jei jas gamindami būsime kūrybiški ir pagardinsime košes vaisiais, uogomis ar prie košės patroškinsime vaiko mėgstamų daržovių, patikėkite, jokių problemų dėl košių valgymo nebus.

Vaikai per pusryčius gali išgerti stiklinę pieno, suvalgyti varškės. Bet ne varškės sūrelį, nes sūreliuose, kaip ir kituose pusgaminiuose, yra nemažai cukraus. Tėveliams palinkėsiu būti išradingiems eksperimentuojant virtuvėje. Labai paprastas patiekalas, pagamintas su meile ir pateiktas kūrybiškai, tikiu, kad bus puikus apetito žadintojas", - savo patarimais dalinasi Mykolo Romerio universiteto, Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė, socialinių mokslų daktarė Vida Gudžinskienė.

„Kiekvienas norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, o paklausus, ką daryti, kad taip būtų, tikriausiai daugelis įvardintume sveiką ir subalansuotą mitybą. Žinoma, kasdieninėje mityboje yra labai svarbu, kokius mes pasirenkame maisto produktus, bet dar svarbiau išmokti mėgautis maistu ir supančia aplinka, formuoti visą valgymo ir bendravimo kultūrą. Taip su maistu gauname ne tik maistines medžiagas, bet ir teigiamų emocijų", - apibendrino „Sveikatiados“ projekto vadovė Margarita Čėglytė.

Trijose sostinės mokyklose visą spalio mėnesį vyko „Sveikatiados pusryčių klubo" renginiai. Penktokai klausėsi paskaitų apie sveiką mitybą, sprendė galvosūkius, kūrė sveikos mitybos reklamą, patys ieškojo atsakymų, kodėl vaikai nevalgo pusryčių. Pirmos paskaitos metu atlikta vaikų apklausa, kur be statistinių duomenų pasiteiravo, apie kokius pusryčius jie svajoja. Gauti rezultatai džiugina, kad vaikai maistą supranta ne tik kaip gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų ir energijos šaltinį, bet taip pat kaip bendravimo formą. Mokiniai nori mėgautis maistu, valgyti nuostabiose pasaulio vietose, kaip Eifelio bokštas, su jiems brangiais šeimos nariais ir draugais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (17)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.