Kovo 1 –ąją Vilniuje startuoja prašymų priėmimas į pirmą klasę

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Todėl tėvams nebereikės būriuotis prie mokyklų, norint užrašyti vaiką į mokymo įstaigą, o užpildytą paraišką patogiai pateikti tiesiog internetu.

Pateikdami prašymą ir rinkdamiesi mokyklą, kurią lankys jų vaikas, tėvai galės nurodyti iki penkių bendrojo ugdymo įstaigų – mokyklą, kuri yra priskirta pagal gyvenamąją teritoriją ir keturias mokyklas, į kurias taip pat norėtų leisti savo vaiką. Atkreipiame dėmesį, kad prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, o registracija į bendrojo ugdymo įstaigas vyks nuolat. Todėl raginame tėvus neskubėti, gerai įvertinti mokyklas, kurias nori pasirinkti.

Pirmumo teisę patekti į mokyklą turės tų tėvų vaikai, kurie yra bent prieš dvejus metus deklaravę savo gyvenamąją vietą.

Tačiau tėvams, kurių vaikai pradės lankyti mokyklą jau šį rudenį, rekomenduojame prašymus pateikti iki gegužės 26 d. Užpildyti internetu prašymai bus automatiškai perduoti prašyme nurodytoms mokyklos ir mokinių priėmimą mokyklos toliau vykdys savarankiškai, kaip ir buvo iki šiol. Preliminarius sąrašus, į kurią mokyklą yra priimtas vaikas, tėvai galės matyti jau birželio pradžioje.

Nors popierinių prašymų nebeliks, tėvai, kurie neturi galimybės užpildyti prašymo elektroniniu būdu namuose, tai padaryti galės ir atvykę į bet kurią sostinės mokyklą. Vilniaus miesto savivaldybėje registracija nebus vykdoma.

„Ši elektroninė registracija yra dar vienas įgyvendintas Vilniaus miesto modernizacijos etapas. Dabar, registruodami vaikus į mokyklas, tėvai turės daugiau informacijos, o pati svetainė suteiks paprastumo ir aiškumo. Be to, elektroninis registravimas padidins priėmimo į mokyklas skaidrumą.

Šis registracijos mechanizmas nėra analogiškas priėmimo į darželius tvarkai – šiuo atveju mes tik centralizuotai surenkame prašymus, bet nesprendžiame dėl konkrečių priėmimų. Būtent pastarasis niuansas viešojoje erdvėje dažnai būdavo iškraipomas," – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Tam, kad išsirinkti mokyklą būtų patogiau, sukurtas interaktyvus sostinės mokyklų žemėlapis: jame patogu ir paprasta susirasti artimiausias mokyklas pagal savo gyvenamą vietą, kalbą, kuria norima mokytis ir klasę.

Įvedus namų adresą, mokymo kalbą ir klasę, žemėlapis parodys tą mokyklą, į kurią registruotis suteikiamas prioritetas pagal gyvenamąją vietą. Atkreipiame dėmesį, kad toks teritorinis suskirstymas galiojo ir ankstesniais metais, tik šias metais skiriasi jo pateikimo forma: vietoj gatvių ir namų numerių sąrašo, pateikiamos mokyklų teritorijų schemos. Tokia sistema bus patogesnė, nes atsiradus naujoms gatvėms ar namams bus aišku, kurios mokyklos aptarnavimo teritorijai jie priklauso. Teritorijos mokykloms nustatytos įvertinus, kiek moksleivių gali priimti įstaiga, toje teritorijoje registruotų šešiamečių vaikų skaičių, susisiekimą su mokykla ir kitus svarbius veiksnius. Pagrindinis žemėlapio tikslas ne tik nustatyti patogiai pasiekiamą mokyklą, bet ir šioje teritorijoje gyvenantiems vaikams suteikti pirmenybę patekti į tokią mokyklą.

Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta gyvenamajai vietai, priklausys nuo to ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje. Jeigu bus laisvų vietų, šie mokiniai bus priimti į norimą mokyklą.

Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą (penktą, devintą (I gimnazijos) ar vienuoliktą (III gimnazijos) klasę) toje pačioje mokykloje, kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos užduokite mokyklą lankančiam vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".