Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų

 (8)
Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ankstyva mokyklos pradžia: „už" ar „prieš"?

Šiuo metu ankstesnį atėjimą į bendrojo ugdymo sistemą (pirmą klasę) dažniausiai paskatina šešiamečių tėvai, pamatę sūnaus ar dukros aukštus intelektinius gabumus. Tai tampa svariu argumentu „už" ankstyvą privalomą ugdymą. Lietuvos psichologų sąjungos Psichologinio įvertinimo ir Vaiko psichologinės gerovės komitetai atkreipia dėmesį, kad psichologai jau daugiau nei dešimtmetį atlieka Brandumo mokyklai vertinimą, tad yra sukaupę vertingos patirties. Ji atskleidė ne tik ankstyvojo ugdymo privalumus, bet ir iššūkius.

Iki šiol girdėjome garsų patikinimą, kad ankstyva ugdymo pradžia tiesiogiai siejasi su vėlesniais mokymosi pasiekimais. Yra ir kitokia nuomonė – Stanfordo universiteto mokslininkai (2015) įrodė, kad vaikai, pradėję lankyti mokyklą 7 metų, po ketverių metų geriau koncentruoja savo dėmesį ir aktyvumą, turi stipresnę savireguliaciją nei tie vaikai, kurie mokyklą pradėjo lankyti būdami 6 m. amžiaus. Septynmečiui lengviau nei šešiamečiui įsisavinti savarankiško mokymosi įgūdžius, pasirengti instrukcijų valdomam ugdymui.

Psichologų nuomone, brandumas mokyklai yra vientisas darinys, kuriame socialinės ir emocinės vaiko savybės lygiai tiek pat svarbios, kiek ir akademiniai gebėjimai. Kitaip sakant, prasminga situaciją matyti iš vaiko perspektyvos, nesureikšminti vien pažinimo galių. Juk dažnai nutinka, kad anksti pradėjęs skaičiuoti ar išmokęs skaityti vaikas vėliau „nugęsta" ir nebeatskleidžia savo stiprybių. Psichologai nuolat atkreipia dėmesį, kad galingas mokymosi variklis yra noras pažinti ir suprasti, atradimų džiaugsmas. Jis kyla ne tik mokyklos suole. Vaizduotės pasaulis, įvairiausi vaikų žaidimai išmoko labai svarbių nestandartizuotų dalykų - ieškoti ir rasti išeitį, sugalvoti naują sprendimą, susitarti su kitais, pamatyti savo ir kito galias, atjausti nusiminusį. Šešiamečiai visų pirma turi įsisavinti emocines ir socialines kompetencijas – mokėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, planuoti ir tikslingai veikti, atpažinti ir tinkamai išreikšti emocijas, įveikti nerimą ir pasitikėti savimi, gerai jaustis, ir svarbiausia – mokėti prašyti suaugusiųjų pagalbos. Tuomet jie yra pasiruošę mokytis raidžių ir skaičių, sėkmingai spręsti akademines užduotis.

Ankstyvosios vaikystės metu intensyviai vystosi bendrieji gebėjimai – siauresnių specifinių mokymosi gebėjimų pamatas. Ir visa tai vyksta natūraliai, be pasiekimų spausties, kai procesas svarbiau nei rezultatas. Sutrumpinus vaikystės metus, kyla pavojus apriboti šį procesą ir paminti vaiko asmenybės reikmes suaugusiųjų poreikių labui. Ne paslaptis, kad kartais tėvai ketina anksčiau išleisti atžalą į mokyklą, nes nori patekti „būtent pas tą mokytoją" ar mokytis arčiau namų. Tokiu būdu tėvai kartais tenkina savo asmeninius poreikius ar norus, neatsižvelgdami į vaiko emocinius, socialinius ar ugdymosi poreikius.

Taigi svarstant ankstyvojo ugdymo pasirinkimą kviečiame tėvus atsakingai pasverti visus „už" ir „prieš", surikiuoti prioritetus, atsižvelgus į vaiko, o ne savo, poreikius. Svarbi šio mūsų pranešimo žinia – ankstyvojo ugdymo procese turėtume rūpintis ne tiek „kada?", o „kaip?" ir „ko mokyti?".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikas ir vasaros atostogos: 5 dalykai, kurių nevalia pamiršti

Klausimas „Ką veikti?“ vasaros atostogų metu iš mokyklinio amžiaus vaikų išgirstamas dažnai.

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.