Mokome vaiką plaukti: trenerės patarimai

Turbūt ne kartą teko stebėti pirmąsias plaukimo pamokas ežere – vaikas įbridęs iki pusės, o atokiau atsistojęs tėtis ragina: „Nagi, atplauk pas mane, greičiau". Tačiau ar tikrai toks yra teisingas mokymas plaukti? Ar taip nepadaroma didesnė žala? Juk vaikas gali niurktelti į vandenį ir ne tik išsigąsti, bet ir visam gyvenimui išsivystyti plaukimo baimę. Kaip reikėtų mokyti plaukti taisyklingai?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmieji yriai: kokia yra taisyklingo mokymosi plaukti pradžia?

Lietuvos plaukimo federacija jau šeštus metus vykdo sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Jos metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms ir vaikai visiškai nemokamai įgauna taisyklingo plaukimo pradmenis.

Programos metu vaikai sistemingai ir nuosekliai mokomi plaukti – nuo savo kūno vandenyje pajutimo iki pirmųjų taisyklingai nuplauktų 25 metrų. Kauno „Girstučio" baseino plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė pasakoja, kam skirtos pirmosios pamokos ir kokia yra taisyklingo mokymo plaukti pradžia.

Paprasti apsipylimai vandeniu

„Pradinukų mokymas prasideda nuo paprastų apsipylimų vandeniu. Vaikas turi pajusti, kas yra vanduo, nebijoti, kai ant veiduko užtykšta vandens purslai. Pradinukams rodomi specialūs rankų, kojų judesiai, kad jie pajaustų vandenį, kaip terpę, kurioje galima judėti. Tai yra labai svarbu, norint, kad vaikai saugiai pažintų vandenį, išmoktų saugiai jame elgtis ir gerai jaustųsi būdami prie vandens", – sako M. Šeibokaitė.

Teisingo kvėpavimo pratybos

Daugelis žino, kad taisyklingas kvėpavimas – būtina sąlyga taisyklingam plaukimui. Plaukimo pamokose jam skiriamas itin didelis dėmesys.

„Kai mokiniai pripranta prie vandens aplinkos, jie toliau mokomi sulaikyti kvėpavimą, išpūsti orą vandenyje išleidžiant burbulus, negerti vandens, o jį išspjauti. Jeigu vaikas pasprigsta vandeniu, mokome ramiai reaguoti į sutuaciją ir paaiškiname, kad reikia tik atsikosėti ir truputį giliau pakvėpuoti. Kai vaikas jaučiasi pakankamai saugiai, mokomės orientuotis po vandeniu, pavyzdžiui, ištraukti ant dugno gulintį daiktą, pranerti pro lanką, kitas kliūtis", – aiškina plaukimo trenerė.

Plūduriavimas vandenyje

„Kai žmogus nemoka plaukti, labai svarbu, kad jis pajustų, kad vanduo jį laiko. Tam skirti atsigulimai vandenyje – plūdė, žvaigždutė – veidu į vandens paviršių. Išmokęs ištiesti savo kūną vandenyje vaikas įgauna pasitikėjimo ir savimi, ir vandeniu," – pasakoja M. Šeibokaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vandenyje kūno padėtis iš vertikalios pasikeičia į horizontalią, todėl pradeda kitaip dirbti širdis, visa kraujotakos sistema, plaučiai. Prie tokių kūno pokyčių irgi reikia priprasti, todėl pirmosios plaukimo pamokos vyksta negiliai – kad vanduo vaikui siektų kelius. Tik susiformavus stipresniems plaukimo įgūdžiams, galima bristi giliau ir mokytis plaukti – iš pradžių su plaukimo lenta, o vėliau ir be jos.

„Kalbant apskritai, vandenyje žmogus visiškai kitaip pajaučia savo kūną – vanduo apglėbia, švelniai masažuoja, per odą jauti vandenį ir menkiausius kūno judesius, greičiau rimsta nerviniai impulsai, dingsta dienos nuovargis. Taip atsipalaiduojama, išmokstama būti čia ir dabar, palikus visas mintis ir neigiamas emocijas ant kranto. Nenuostabu, kad žmonės, vaikystėje mokęsi plaukti, grįžta į veteranų sportą. Mokantis plaukti labai svarbu pajusti malonumą, todėl nieko nereikia daryti per prievartą, o verčiau mokytis po truputį, nuosekliai, sistemingai ir kantriai. Tokiu būdu tiek suaugę, tiek mažieji gaus daugiausiai naudos", – primena plaukimo specialistė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (9)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.