Mokykla Vilniuje, kurioje viskas kitaip: pamokos neprivalomos, tačiau iš jų niekas nebėga

 (57)
Pušyno apsuptyje įsikūrusioje mokykloje vaikai nedrausminami juokiasi ir žaidžia, nesivaržydami diskutuoja su mokytojais, o atėjus pamokai - susikaupę trinksi plaktukais dirbtuvėse, leidžiasi į žygius, muzikuoja bei, žinoma, rašo ir skaičiuoja.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tokia laisvės ir atradimų atmosfera užsukusį svečią nustebina pirmoji Lietuvoje demokratinė mokykla. Kai kuriems, trumpai žvilgtelėjusiems į mokyklos dienotvarkę, gali būti sunku patikėti, kad laisvas mokymasis atsiperka puikiais rezultatais, o disciplina ir aiškūs rėmai yra visai nebūtini ugdant vaikus. Suprasti, kodėl taip atsitinka, įmanoma tik pagyvenus mokyklos ritmu.

Diena prasideda kelione traukiniu

Kaip ir daugelis dalykų šioje mokykloje, atvykimas į ją taip pat yra kitoks - dauguma mokinių kartu su mokytojais vyksta traukiniu. Ryškiomis liemenėmis vilkintys mokinukai, lydimi suaugusiųjų sulipa į vagoną, smalsiai dairosi, kalbina pakeleivius, o dažnai ir patys sulaukia nemenko jų dėmesio. „Šis kasrytinis nuotykis vaikams tampa pirmąja pamoka - susipažįstame su viešojo transporto ir saugaus elgesio taisyklėmis, mokomės bendravimo su aplinkiniais", - pasakoja Demokratinės mokyklos įkūrėjas ir vadovas Nerijus Buivydas.

Laisvė spręsti ir jokio noro išsisukti nuo pamokų

Neretas, prisiminęs mokyklą, pamename ir slaptą norą išsisukti nuo pamokų. Su šia problema iki šiol kiekvieną rytą tenka kovoti daugeliui šeimų. Tačiau Demokratinės mokyklos mokiniams noro praleisti pamokas, nors jos nėra privalomos, nekyla. Atvirkščiai - vaikai kiekvieną rytą spinduliuoja energija ir užsidegimu keliauti į savo mokyklą. „Iš draugų, kurie augina mūsų sūnaus amžiaus vaikus ir veda į tradicines mokyklas, dažnai girdime, jog vaikai nenori eiti į mokyklą, nenori ar niekaip neatranda motyvacijos mokytis. Mūsų Paulius - atvirkščiai, kiekvieną vakarą labai laukia rytojaus, kai ir vėl galės būti mokykloje. Net per atostogas, nors ir labai smagiai leidome laiką, mažasis vis tiek kasdien klausinėjo, kada galės grįžti į mokyklą", - pasakoja tėtis Povilas ir priduria, kad tokiam vaiko nusiteikimui daugiausiai įtakos turi pozityvus mokyklos požiūris į patį vaiką ir pasitikėjimas juo.

Laisvė pasirinkti, ką mokytis, kelia vaikų motyvaciją ir todėl ši mokykla gerokai pranoksta vidutinius lankomumo ir mokymosi rezultatų rodiklius, dominuojančius daugelyje kitų bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose tiek pamokų lankymas, tiek pats mokymasis remiasi kontrole ir prievole vaikams bei jų tėvams.
Nerijus BUIVYDAS

Kaip ir lietuviškoji, taip ir pasaulinė demokratinio ugdymo praktika rodo, jog galimybė pačiam kontroliuoti savo tobulėjimą augančiai asmenybei ir jos elgsenai labai svarbi. Demokratinio ugdymo mokyklose nuo mažų dienų mokymasis siejamas su teigiamomis emocijomis, smalsumu ir alkiu kasdien atrasti ką nors naujo. Laisvė pasirinkti, ką mokytis, kelia vaikų motyvaciją ir todėl ši mokykla gerokai pranoksta vidutinius lankomumo ir mokymosi rezultatų rodiklius, dominuojančius daugelyje kitų bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose tiek pamokų lankymas, tiek pats mokymasis remiasi kontrole ir prievole vaikams bei jų tėvams. „Vaikai patys nori mokytis, jie smalsūs iš prigimties. Ir labai svarbu šį įgimtą smalsumą puoselėti", - sako Nerijus Buivydas ir priduria, kad viena iš svarbiausių užduočių mokytojui - šį vidinį smalsumą išlaisvinti ir maksimaliai išnaudoti.

„Viena šešiametė mūsų mokinė retai lankydavo pamokas, būdavo prastos nuotaikos, tačiau mokytoja pastebėjo, kad praleidusi pamoką, ji dažnai stoviniuoja prie pianino, todėl palengva ėmė mokyti mergaitę groti. Po kelių dienų ji jau savarankiškai galėjo sugroti išmoktą melodiją. To užteko, kad vaikas įgautų pasitikėjimo savimi, taptų taikesnis, susidomėtų kitomis pamokomis: mergaitė pirmą kartą nuėjo į dirbtuves, kur pasigamino medinę pieštukinę, o vos po kelių dienų, visų nuostabai, lietuvių kalbos pamokoje pradėjo visiškai laisvai savarankiškai skaityti", - apie patirtį, kaip pažadintas smalsumas padeda vaikams labiau pasitikėti savimi ir imtis veiklos, pasakoja mokyklos įkūrėjas.

Mokykla Vilniuje, kurioje viskas kitaip: pamokos neprivalomos, tačiau iš jų niekas nebėga
© Asmeninio albumo nuotr.

Mokymasis - kiekviename žingsnyje

„Daugeliui jau tapo įprasta, kad vaikai nuo mažų dienų pratinami gyventi suaugusiųjų gyvenimą: jie raginami kiekvieną minutę praleisti naudingai, kuo daugiau mokytis, turi gana griežtus būrelių ir mokymosi grafikus. Mūsų mokykloje viskas kiek kitaip. Stengdamiesi pas mus atkeliaujančius vaikus auginti atsakingais ir sąmoningais žmonėmis, pirmiausiai norime jiems leisti išgyventi vaikystės pilnatvę", - mintimis apie mokyklos principus dalijasi jos įkūrėjas Nerijus Buivydas, ir atkreipia dėmesį į žaidimų, kurie juk yra būtina vaiko augimo dalis, padedanti užtikrinti visapusišką jo fizinį, socialinį bei emocinį vystymąsi, svarbą.

Mokyklos konsultantas, demokratinio ugdymo ekspertas Leonardas Turtonas priduria, kad žaidimo elementai turi ypatingą reikšmę mokymo metodikoje. „Demokratinės mokyklos vaikams ne tik leidžia džiaugtis įprastiniais žaidimais, bet ir mokymąsi paverčia savitu mąstymo žaidimu, kurio metu jie skatinami kurti bei bendrauti", - pabrėžia jis.

Norime, kad vaikai patys kurtų savo mokyklą - juk jie čia svarbiausi. Todėl mes visi kartu kuriame taisykles, kurių patys laikomės. Ir puiku, kad vaikai reiškia nuomonę, mokosi apsispręsti dėl kasdienių dalykų.
Nerijus BUIVYDAS

Iš tiesų, vos įžengę pro duris, vaikai nusimeta batus ir krykštaudami pasileidžia lakstyti minkšta danga išklotu koridoriumi, o Džiunglėmis pavadintoje klasėje yra laisvi žaisti ir dūkti kiek tik patinka. „Tai tikra vaikų karalystė: sūpynės, barikados ir kitokie statiniai kasdien tampa vis kito žaidimo dalimi. Ir tuose žaidimuose gimsta tiek gražaus bendravimo, atradimų ar net labai rimtų klausimų", - apie mokyklos kasdienybę pasakoja mokytoja Jolita Mondeikytė.

Pasak Nerijaus Buivydo, svarbu suprasti, jog ugdymo(si) procesas vyksta ne tik pamokose. „Daugelį dalykų, taip pat ir numatomų nacionalinės programos, mūsų mokykloje išmokstame ne pamokų metu: kartu pietaudami, eidami į žygį, pokalbiuose per ryto ratą ar individualiuose susitikimuose su mokytojais", - vardija Nerijus.

Nuostatą, kad mokytis galima ir reikia įvairiai, atspindi ir Demokratinės mokyklos tvarkaraštis - jame svarbią vietą užima tokios pamokos kaip „Miško mokykla", „Dirbtuvės" arba „Drama". Tad atėjus miško pamokos metui, vaikai sulipa į batus, sulenda į šiltus viršutinius drabužius ir klegėdami kartu su dviem mokytojais patraukia į naujų nuotykių kupiną žygį. Čia pat esančiame pušyne išklausę pamoką, mažieji tyrinėtojai grįžta raudonais skruostais ir pilnomis kišenėmis radinių. Pastarieji dažnai padeda mokantis ir kitų dalykų.

„Mūsų vaikui netenka spręsti matematikos pratybų, kurios jam keldavo tik nuobodulį, - jis išmoksta pagrindinių aritmetikos veiksmų skaičiuodamas miške surinktus grybus, dirbtuvėse matuodamas projektui reikiamą atpjauti medžio detalę, dalindamas užkandžius ruošiantis pavakariams", - pasakoja Kajaus mama Emilija. „Taip daugumą dalykų jis išmoksta „nesimokydamas" tradicine mokykline prasme ir ilgam. Mūsų vaikas čia gali būti savimi. O svarbiausia jis - laimingas!", - džiaugiasi mama.

Atsakingais bendruomenės nariais auga nuo pat mažų dienų

Dar vienas dalykas, kurį pamini ir vaikai, ir tėvai, pasirinkę demokratinę mokyklą - ypatingas vaikų ir suaugusiųjų santykis. Čia vaikai ir suaugusieji yra lygūs pašnekovai ir bendruomenės nariai, tad bendraujant dominuoja ne draudimai ar nurodymai, o konstruktyvus ir sąmoningas kalbėjimasis, kuriam laiko nestokojama.

„Norime, kad vaikai patys kurtų savo mokyklą, - sako N. Buivydas, - juk jie čia svarbiausi. Todėl mes visi kartu kuriame taisykles, kurių patys laikomės. Ir puiku, kad vaikai reiškia nuomonę, mokosi apsispręsti dėl kasdienių dalykų. Tikime, kad būtent tokiame amžiuje formuojasi požiūris į šalia esančius, atsakomybė už savo kuriamą aplinką." Taigi, mokyklai svarbūs sprendimai priimami demokratiniuose susirinkimuose, kurie vyksta du arba tris kartus per savaitę. Juose vaikai ir mokytojai nagrinėja aktualius mokyklai klausimus: kuriamos ir balsavimu priimamos mokyklos taisyklės, sprendžiami įvairūs buities klausimai. O temų aptarimui - daugybė: ko labiausiai trūksta mokykloje ir kur būtų galima išleisti pinigus, uždirbtus per žiemos šventės mugę, kaip galima taupyti elektros energiją, kad būtume draugiškesni gamtai, kaip elgtis vienoje ar kitoje naujoje situacijoje ir taip toliau.

Toks bendruomeninis sprendimų priėmimo modelis yra vienas pagrindinių demokratinio ugdymo principų. Jis pradėtas taikyti dar pirmojoje demokratinėje mokykloje Summerhill School, įkurtoje 1921 metais. Čia ilgą laiką mokytoju bei patarėju dirbęs Leonardas Turtonas sako, kad demokratinio ugdymo principais ugdomi vaikai supranta bendruomenės svarbą ir tampa atsakingais jos nariais. „Demokratinėje mokykloje vaikai išmoksta ne tik kontroliuoti savo pačių mokymąsi, spręsti problemas ar sugyventi su aplinkiniais. Svarbiausia, kad anksti priimdami sprendimus, prisidėdami prie bendruomenės, mokyklos kūrimo, jie užauga žmonėmis, kurie patys jaučia atsakomybę už savo gyvenimą.", - pasakoja p. Turtonas, jau 45 metus dirbantis švietimo srityje.

Mokytojai - tik palydovai vaikų atradimų kelyje

Demokratinės mokyklos mokytojai save regi kaip palydovus vaiko atradimų ir pažinimo kelyje. Sekant nuostata, kad kiekvienas vaikas yra savita asmenybė, pamokose yra skiriama daug individualaus dėmesio, atsižvelgiama į konkretaus mokinio poreikius - stengiamasi atrasti ryšį su kiekvienu vaiku, individualius jo mokymosi ypatumus ir sukurti pasitikėjimą, kuris leistų bendradarbiauti.

„Demokratinė mokykla skatina vaiką tapti savarankiška asmenybe ir sekti savo įgimtu vidiniu smalsumu mokslui bei gyvenimui", - sako Nerijus Buivydas, užverdamas mokyklos duris iki kitos dienos, kai būrelis mažųjų žmonių, pasišviesdami žibintais miško takeliu vėl atkeliaus mokytis, kurti ir atrasti pasaulio bei savęs.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (27)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi (33)

Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą

Šešerių metų vaikai paprastai keliauja į priešmokyklinę grupę, tačiau kai kurie tėvai nusprendžia, kad jiems jau laikas ir į mokyklą.

Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai (3)

Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?

Ar žinome, ką iš tikrųjų valgo mokyklose mūsų vaikai?

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.

Vaikui sunku susikaupti: priežastis gali būti netikėta

Priešmokyklinėje grupėje, o dar labiau pradinėse klasėse keičiasi vaikų dienotvarkė: vaikui tenka mokytis pasėdėti ramiai vienoje vietoje, klausyti, ką sako mokytoja ir atlikti tam tikras užduotis.