Neformalaus vaikų švietimo krepšelis: svarbu žinoti

 (11)
Vaikams skiriamu neformaliojo švietimo krepšeliu reikia pasinaudoti iki spalio 1 dienos, primena specialistai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Tėveliai, norintys pasinaudoti valstybės skiriamu finansavimu neformaliajam vaikų švietimui, turėtų suskubti. Paslaugų sutartis su neformaliojo vaikų švietimo teikėjais - organizacijomis ar laisvaisiais mokytojais - būtina sudaryti iki 2015 m. spalio 1 dienos.

Nuo 2015 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. neformaliajam vaikų švietimui skiriamas tikslinis valstybės finansavimas - krepšelis. Trims paskutiniams šių metų mėnesiams - spaliui, lapkričiui, gruodžiu - kiekvienam neformaliojo švietimo veiklas lankančiam moksleiviui teikiama iki 15 Eurų kiekvieną mėnesį (suma gali kisti savivaldybės sprendimu) vienai pasirinktai veiklai finansuoti. Krepšelis suteikiamas vieną kartą 3 mėn. laikotarpiui.

„Startavus neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui nebūtinai mažės būrelių kainos. Krepšelis nėra kompensacija ar nuolaida.

Neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai krepšelio lėšas gali skirti ir
kitoms tikslinėms reikmėms – neformaliojo vaikų švietimo mokytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su neformaliojo vaikų švietimo programos vykdymu“, – pasakoja Laura Bačinskienė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Tikimasi, kad skiriamos lėšos padidins neformaliojo švietimo veiklas lankančių vaikų skaičių, šių veiklų įvairovę bei prieinamumą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose.

„Ten, kur atsiranda konkurencija, atsiras ir kokybė, - teigia Valdas Jankauskas, didžiausios šalyje neformaliojo vaikų švietimo organizacijos direktorius. - Vaikai ugdysis gebėjimus, kuriems mokykla, dėl intensyvių programų, negali suteikti tinkamo dėmesio ".

Pasak V. Jankausko, mokykla suteikia žinias, neformalusis švietimas turi suteikti visą kitą.

Būtent jis padeda vaikams labiau atsiskleisti - pažinti ir vystyti savo stipriąsias savybes, ugdytis asmenines ir socialines kompetencijas.

Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos neformaliojo švietimo veiklos gali gauti tikslinį valstybės finansavimą - krepšelį. Krepšelis yra skiriamas mokyklinio amžiaus vaikams, kurie dalyvauja akredituotose programose, kurių trukmė ne kaip mažiau 2 akad. val. per savaitę arba 8 akad. val. per mėnesį.

Vilniaus miesto savivaldybės komentarą bei patarimus tėvams rasite ČIA.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.