Pavargę mokytojai užmuša vaikų smalsumą atviras laiškas

 (21)
Jau ne vienerius metus stebiu, kaip mokomi jauni žmonės, kokie vadovėliai jiems skiriami mokyklose, kokie namų darbai užduodami, ką kalba mokytojai. Ir klausausi informacinių technologijų kompanijų pristatymų, kurios šiandien aktyviai kalba apie išmaniąją mokyklą, naujus mokslo metodus, kūrybiškumą.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Stebiu, nes turiu 10-metį pusbrolį ir 15-metį brolį, kuriems mokslo šaknis krimsti teks dar ilgai. Stebiu ir todėl, kad pamenu, kaip mokytis teko pačiai, kas buvo įdomu, o kas ne itin.

Atsimenu, kaip dar pagrindinėje mokykloje, gal šeštoje ar septintoje klasėje, kai tik prasidėjo geografijos pamokos, mokytoja vertė kiekvieną pamoką parašyti po referatą. Interneto kaime tais gūdžiais laikais nebuvo, tad visa klasė draugiškai perrašinėdavome vadovėlyje esančius žodžius.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Per anksti gimusios Kamilės drama: gydytojai nieko nežadėjo
Mama šokiruota: per televiziją viešai vaikams rodomi propagandiniai sovietiniai filmukai

Kadangi ne tik interneto, bet ir kompiuterio nebuvo kaime, tai visą tai darėme ranka ant A4 formato lapų, segdavome ir rišdavome į vis naują „referatą". Absurdas kažkoks. Bet tada geografinės žinios įsiminė tikrai gerai. Gal todėl (bent mano atveju), kad aš esu kinestetikė ir net likus paskutinei nakčiai iki egzamino perrašinėdavau konspektus, kad geriau prisiminčiau. Bet ar tai tinkamas mokymasis?

Atsimenu ir lietuvių kalbos paskaitas universitete, kai reikėdavo persirašinėt krūvą nenaudingos ir nesuprantamos medžiagos. Atsimenu dažną mokytojų frazę, kad „čia reikia tiesiog išmokti, ir viskas". Jiems tai „ir viskas", nes jiems tai yra nenuginčijama tiesa. O jaunam žmogui tai yra tik dar vienas dalykas, kuriuo galima abejoti ir bandyti paneigti. Ir dėstyti, mokyti jį reikia visiškai kitaip. Taip mokyti, kad po 12 metų mokykloje nekalbėtume, kad mokytojai mokė „iškalti", bet ne mąstyti logiškai ir tinkamai suprasti.

Žinoma, negalima taip sakyti apie visus mokytojus ir mokinius. Visuose peluose yra grūdelių, kurie veikiami aplinkos, aplinkinių, mokykloje geba formuotis nuomonę, ieškoti daugiau, gilinti žinias. Bet apibendrinus, man norisi daugiau laisvės ir kūrybiško požiūrio į žinias, kurios dedamas į galvą.

Pavyzdžiui, visus metus po mokyklas važinėjo pačių įvairių sričių kūrybiškumo mokytojai ir mokė mokytojus, kaip dėstyti kūrybiškiau, kaip vesti pamokas įdomiau ir t.t. Mažiausiems informaciją teikti testų-žaidimų forma. Kas gi iš pradinukų nenorėtų sudalyvauti greitoje ir linksmoje estafetėje, kur kartu su komanda ieškai įdomaus atsakymo ir bėgi iki mokytojo traukti naujo klausimo? Vyresniems reikia interaktyvumo, naujausių technologijų ar bent jau išmanesnių namų darbų nei tiesiog atlikti tai, kas parašyta vadovėlyje.

Matyt, blogiausias dalykas, kad pavargę nuo savo darbo mokytojai (šiukštu - ne visi) užmuša mokinių smalsumą. Kai į vaiko klausimus atsakoma „taip turi būti", „taip parašyta", „nes taip yra", „nesiginčyk", kiekviena smalsumo kibirkštėlė, kuri iš tikrųjų yra genialumo pamatas, gęsta. Juk patys smalsiausi atranda daugiausiai. Žinoma, nukenčia irgi (ypač kalbant apie gamtos mokslus), tačiau smalsumas skatina gilintis, ieškoti papildomų informacijos šaltinių, daug ką išbandyti pačiam, naršyti internete. Tas pats internetas, socialiniai tinklai, žaidimai - jie yra menkas blogis lyginant su tuo, ką padaro mokykla ir mokytojai su tais, kuriuose reikia sužadinti smalsumą. Užuot žadinę smalsumą jie nurašo mokinį į „adaptuotus" ar „negabius", nors iš tiesų didžioji dalis kaltės už tokią žymą tenka patiems mokytojams. Kiekvienas dalykas, pateiktas įdomiai, gali būti tas, kuris privers mokinį atsimerkti, įsiskaityti, o po pamokos paieškoti bibliotekoje ar internete papildomos medžiagos.

Įsivaizduokite, jei užsienio kalbos pamokos būtų vedamos telekonferencijų principu, žiūrint filmus, klausant muzikos, žaidžiant online žaidimus, kur reikia bendrauti užsienio kalba. Kas iš to gautųsi? Ogi išmokta užsienio kalba būtų ne literatūrinė, o ta tikroji, gyva.

Ką reikėtų daryti su istorijos pamokomis? Ogi ieškoti pikantiškų ir dar negirdėtų faktų. Pavyzdžiui, aš istorijos mokiausi skaitydama visokius biografinius romanus, kuriuose buvo gerokai daugiau detalių nei man reikėjo egzaminams, tačiau buvo daug įdomiau.

Tas pats įmanoma su visomis pamokomis. Tereikia noro. Pirmiausia tų, kurie rengia švietimo programas, tada tų, kurie tas programas paverčia pamokomis. Mąstykim kūrybiškiau ir kiekviena karta naujų mokinukų bus ne „vis prastesnė", kaip jau įprasta skelbti, o „vis geresnė".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.

Vaikui sunku susikaupti: priežastis gali būti netikėta

Priešmokyklinėje grupėje, o dar labiau pradinėse klasėse keičiasi vaikų dienotvarkė: vaikui tenka mokytis pasėdėti ramiai vienoje vietoje, klausyti, ką sako mokytoja ir atlikti tam tikras užduotis.

Edukacinė laida MOKSLO PELĖS padės jūsų vaikui išvengti apsinuodijimo

Kaip teigia psichologai, vaikai kur kas klusniau paisys įvairių tėvų draudimų ir nurodymų, jei jie bus pagrįsti moksliškai.

Robotikos akademijos vasaros stovykla – 5 atradimų dienos (1)

Pamirškite visa, ką iki šiol vadinote „stovykla". Robotikos akademija kuria stovyklas iš naujo sumaniausiems išradėjams ir norintiems tokiais tapti.

Vaikų atostogos: 5 priežastys rinktis dienos stovyklas

Vasara – tai laikas, kuomet vaikai gali nelankyti darželio ar mokyklos, turi daug laisvo laiko ir, žinoma, energijos. Visi tėvai sieka, jog vasara vaikams būtų kupina teigiamų emocijų, atradimų bei džiaugsmo. Deja, patiems dažnai tenka dirbti ir nepavyksta su mažaisiais praleisti tiek laiko, kiek norėtųsi.

Arūnas Užupis: daugumoje mokyklų neugdomas vaikų kūrybingumas (1)

Šiandien nieko nebenustebins jau taisykle tapusi frazė „Mokykla naikina kūrybingumą".

Edukacinė laida vaikams MOKSLO PELĖS: apie gerąsias ir piktąsias dujas

Edukacinis DELFI TV projektas „Mokslo pelės" toliau supažindina mūsų pačius mažiausius žiūrovus su fizikos ir chemijos reiškiniais bei juose slypinčiais pavojais.

Edukacinė laida MOKSLO PELĖS kviečia tėvus su vaikais atlikti smagų eksperimentą

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl tėvai prigalvoja jiems visokiausių taisyklių ir draudimų.

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje? (3)

Mokykloje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 6-8 valandas per dieną.

Kitokia mokykla Kaune: pamokos traukinyje ir rožinė biblioteka

Ar įsivaizduojate, kad jūsų vaikas matematikos mokosi važiuodamas traukiniu, o ne pilkoje mokyklos klasėje?

Logopedė: kaip pastebėti pirmuosius vaiko kalbos sutrikimus

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius.

Dviaukštė lova vaikams: kaip išvengti nelaimės (1)

Naudinga informacija tėvams, kurie planuoja pirkti dviaukštę lovą vaikams.

50 klausimų vaikui vietoj nuobodaus „Kaip sekėsi?“

Penkiasdešimt klausimų, kuriuos galite užduoti savo vaikui vietoj „Kaip praėjo tavo diena?“