Pavargę mokytojai užmuša vaikų smalsumą atviras laiškas

 (21)
Jau ne vienerius metus stebiu, kaip mokomi jauni žmonės, kokie vadovėliai jiems skiriami mokyklose, kokie namų darbai užduodami, ką kalba mokytojai. Ir klausausi informacinių technologijų kompanijų pristatymų, kurios šiandien aktyviai kalba apie išmaniąją mokyklą, naujus mokslo metodus, kūrybiškumą.
Pavargę mokytojai užmuša vaikų smalsumą <sup style="color: #ff0000;">atviras laiškas</sup>
© Fotolia nuotr.

Stebiu, nes turiu 10-metį pusbrolį ir 15-metį brolį, kuriems mokslo šaknis krimsti teks dar ilgai. Stebiu ir todėl, kad pamenu, kaip mokytis teko pačiai, kas buvo įdomu, o kas ne itin.

Atsimenu, kaip dar pagrindinėje mokykloje, gal šeštoje ar septintoje klasėje, kai tik prasidėjo geografijos pamokos, mokytoja vertė kiekvieną pamoką parašyti po referatą. Interneto kaime tais gūdžiais laikais nebuvo, tad visa klasė draugiškai perrašinėdavome vadovėlyje esančius žodžius.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Per anksti gimusios Kamilės drama: gydytojai nieko nežadėjo
Mama šokiruota: per televiziją viešai vaikams rodomi propagandiniai sovietiniai filmukai

Kadangi ne tik interneto, bet ir kompiuterio nebuvo kaime, tai visą tai darėme ranka ant A4 formato lapų, segdavome ir rišdavome į vis naują „referatą". Absurdas kažkoks. Bet tada geografinės žinios įsiminė tikrai gerai. Gal todėl (bent mano atveju), kad aš esu kinestetikė ir net likus paskutinei nakčiai iki egzamino perrašinėdavau konspektus, kad geriau prisiminčiau. Bet ar tai tinkamas mokymasis?

Atsimenu ir lietuvių kalbos paskaitas universitete, kai reikėdavo persirašinėt krūvą nenaudingos ir nesuprantamos medžiagos. Atsimenu dažną mokytojų frazę, kad „čia reikia tiesiog išmokti, ir viskas". Jiems tai „ir viskas", nes jiems tai yra nenuginčijama tiesa. O jaunam žmogui tai yra tik dar vienas dalykas, kuriuo galima abejoti ir bandyti paneigti. Ir dėstyti, mokyti jį reikia visiškai kitaip. Taip mokyti, kad po 12 metų mokykloje nekalbėtume, kad mokytojai mokė „iškalti", bet ne mąstyti logiškai ir tinkamai suprasti.

Žinoma, negalima taip sakyti apie visus mokytojus ir mokinius. Visuose peluose yra grūdelių, kurie veikiami aplinkos, aplinkinių, mokykloje geba formuotis nuomonę, ieškoti daugiau, gilinti žinias. Bet apibendrinus, man norisi daugiau laisvės ir kūrybiško požiūrio į žinias, kurios dedamas į galvą.

Pavyzdžiui, visus metus po mokyklas važinėjo pačių įvairių sričių kūrybiškumo mokytojai ir mokė mokytojus, kaip dėstyti kūrybiškiau, kaip vesti pamokas įdomiau ir t.t. Mažiausiems informaciją teikti testų-žaidimų forma. Kas gi iš pradinukų nenorėtų sudalyvauti greitoje ir linksmoje estafetėje, kur kartu su komanda ieškai įdomaus atsakymo ir bėgi iki mokytojo traukti naujo klausimo? Vyresniems reikia interaktyvumo, naujausių technologijų ar bent jau išmanesnių namų darbų nei tiesiog atlikti tai, kas parašyta vadovėlyje.

Matyt, blogiausias dalykas, kad pavargę nuo savo darbo mokytojai (šiukštu - ne visi) užmuša mokinių smalsumą. Kai į vaiko klausimus atsakoma „taip turi būti", „taip parašyta", „nes taip yra", „nesiginčyk", kiekviena smalsumo kibirkštėlė, kuri iš tikrųjų yra genialumo pamatas, gęsta. Juk patys smalsiausi atranda daugiausiai. Žinoma, nukenčia irgi (ypač kalbant apie gamtos mokslus), tačiau smalsumas skatina gilintis, ieškoti papildomų informacijos šaltinių, daug ką išbandyti pačiam, naršyti internete. Tas pats internetas, socialiniai tinklai, žaidimai - jie yra menkas blogis lyginant su tuo, ką padaro mokykla ir mokytojai su tais, kuriuose reikia sužadinti smalsumą. Užuot žadinę smalsumą jie nurašo mokinį į „adaptuotus" ar „negabius", nors iš tiesų didžioji dalis kaltės už tokią žymą tenka patiems mokytojams. Kiekvienas dalykas, pateiktas įdomiai, gali būti tas, kuris privers mokinį atsimerkti, įsiskaityti, o po pamokos paieškoti bibliotekoje ar internete papildomos medžiagos.

Įsivaizduokite, jei užsienio kalbos pamokos būtų vedamos telekonferencijų principu, žiūrint filmus, klausant muzikos, žaidžiant online žaidimus, kur reikia bendrauti užsienio kalba. Kas iš to gautųsi? Ogi išmokta užsienio kalba būtų ne literatūrinė, o ta tikroji, gyva.

Ką reikėtų daryti su istorijos pamokomis? Ogi ieškoti pikantiškų ir dar negirdėtų faktų. Pavyzdžiui, aš istorijos mokiausi skaitydama visokius biografinius romanus, kuriuose buvo gerokai daugiau detalių nei man reikėjo egzaminams, tačiau buvo daug įdomiau.

Tas pats įmanoma su visomis pamokomis. Tereikia noro. Pirmiausia tų, kurie rengia švietimo programas, tada tų, kurie tas programas paverčia pamokomis. Mąstykim kūrybiškiau ir kiekviena karta naujų mokinukų bus ne „vis prastesnė", kaip jau įprasta skelbti, o „vis geresnė".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (2)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Vos pajutę, kad puola liga, imkitės šių trijų veiksmų (3)

Vaikai, ypač lankantys vaikų darželius, peršalimo ligomis serga dažniau, negu norėtume mes, tėvai. Ko reikėtų griebtis pirmiausia, pamačius pirmuosius vaiko negalavimo požymius?

Kaip atskirti gripą nuo elementarios peršalimo ligos?

Gripas kiekvienais metais neišvengiamai ateina į mūsų šalį, juo suserga ir nemažai vaikų. Kaip atskirti gripą nuo įprasto peršalimo?

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus (2)

Rugsėjis jau praėjo. Atrodo viskas jau nusistovėjo, vaikai ir tėvai įsivažiuoja į pastovų gyvenimo ritmą, kurį buvo pamiršę atostogaudami ir susiduria su nauju iššūkiu. Būreliais. Kaip rasti tą tinkamą sprendimą kiek, kokių ir ar iš vis jų reikia?

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.