Pavargę mokytojai užmuša vaikų smalsumą atviras laiškas

 (21)
Jau ne vienerius metus stebiu, kaip mokomi jauni žmonės, kokie vadovėliai jiems skiriami mokyklose, kokie namų darbai užduodami, ką kalba mokytojai. Ir klausausi informacinių technologijų kompanijų pristatymų, kurios šiandien aktyviai kalba apie išmaniąją mokyklą, naujus mokslo metodus, kūrybiškumą.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Stebiu, nes turiu 10-metį pusbrolį ir 15-metį brolį, kuriems mokslo šaknis krimsti teks dar ilgai. Stebiu ir todėl, kad pamenu, kaip mokytis teko pačiai, kas buvo įdomu, o kas ne itin.

Atsimenu, kaip dar pagrindinėje mokykloje, gal šeštoje ar septintoje klasėje, kai tik prasidėjo geografijos pamokos, mokytoja vertė kiekvieną pamoką parašyti po referatą. Interneto kaime tais gūdžiais laikais nebuvo, tad visa klasė draugiškai perrašinėdavome vadovėlyje esančius žodžius.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Per anksti gimusios Kamilės drama: gydytojai nieko nežadėjo
Mama šokiruota: per televiziją viešai vaikams rodomi propagandiniai sovietiniai filmukai

Kadangi ne tik interneto, bet ir kompiuterio nebuvo kaime, tai visą tai darėme ranka ant A4 formato lapų, segdavome ir rišdavome į vis naują „referatą". Absurdas kažkoks. Bet tada geografinės žinios įsiminė tikrai gerai. Gal todėl (bent mano atveju), kad aš esu kinestetikė ir net likus paskutinei nakčiai iki egzamino perrašinėdavau konspektus, kad geriau prisiminčiau. Bet ar tai tinkamas mokymasis?

Atsimenu ir lietuvių kalbos paskaitas universitete, kai reikėdavo persirašinėt krūvą nenaudingos ir nesuprantamos medžiagos. Atsimenu dažną mokytojų frazę, kad „čia reikia tiesiog išmokti, ir viskas". Jiems tai „ir viskas", nes jiems tai yra nenuginčijama tiesa. O jaunam žmogui tai yra tik dar vienas dalykas, kuriuo galima abejoti ir bandyti paneigti. Ir dėstyti, mokyti jį reikia visiškai kitaip. Taip mokyti, kad po 12 metų mokykloje nekalbėtume, kad mokytojai mokė „iškalti", bet ne mąstyti logiškai ir tinkamai suprasti.

Žinoma, negalima taip sakyti apie visus mokytojus ir mokinius. Visuose peluose yra grūdelių, kurie veikiami aplinkos, aplinkinių, mokykloje geba formuotis nuomonę, ieškoti daugiau, gilinti žinias. Bet apibendrinus, man norisi daugiau laisvės ir kūrybiško požiūrio į žinias, kurios dedamas į galvą.

Pavyzdžiui, visus metus po mokyklas važinėjo pačių įvairių sričių kūrybiškumo mokytojai ir mokė mokytojus, kaip dėstyti kūrybiškiau, kaip vesti pamokas įdomiau ir t.t. Mažiausiems informaciją teikti testų-žaidimų forma. Kas gi iš pradinukų nenorėtų sudalyvauti greitoje ir linksmoje estafetėje, kur kartu su komanda ieškai įdomaus atsakymo ir bėgi iki mokytojo traukti naujo klausimo? Vyresniems reikia interaktyvumo, naujausių technologijų ar bent jau išmanesnių namų darbų nei tiesiog atlikti tai, kas parašyta vadovėlyje.

Matyt, blogiausias dalykas, kad pavargę nuo savo darbo mokytojai (šiukštu - ne visi) užmuša mokinių smalsumą. Kai į vaiko klausimus atsakoma „taip turi būti", „taip parašyta", „nes taip yra", „nesiginčyk", kiekviena smalsumo kibirkštėlė, kuri iš tikrųjų yra genialumo pamatas, gęsta. Juk patys smalsiausi atranda daugiausiai. Žinoma, nukenčia irgi (ypač kalbant apie gamtos mokslus), tačiau smalsumas skatina gilintis, ieškoti papildomų informacijos šaltinių, daug ką išbandyti pačiam, naršyti internete. Tas pats internetas, socialiniai tinklai, žaidimai - jie yra menkas blogis lyginant su tuo, ką padaro mokykla ir mokytojai su tais, kuriuose reikia sužadinti smalsumą. Užuot žadinę smalsumą jie nurašo mokinį į „adaptuotus" ar „negabius", nors iš tiesų didžioji dalis kaltės už tokią žymą tenka patiems mokytojams. Kiekvienas dalykas, pateiktas įdomiai, gali būti tas, kuris privers mokinį atsimerkti, įsiskaityti, o po pamokos paieškoti bibliotekoje ar internete papildomos medžiagos.

Įsivaizduokite, jei užsienio kalbos pamokos būtų vedamos telekonferencijų principu, žiūrint filmus, klausant muzikos, žaidžiant online žaidimus, kur reikia bendrauti užsienio kalba. Kas iš to gautųsi? Ogi išmokta užsienio kalba būtų ne literatūrinė, o ta tikroji, gyva.

Ką reikėtų daryti su istorijos pamokomis? Ogi ieškoti pikantiškų ir dar negirdėtų faktų. Pavyzdžiui, aš istorijos mokiausi skaitydama visokius biografinius romanus, kuriuose buvo gerokai daugiau detalių nei man reikėjo egzaminams, tačiau buvo daug įdomiau.

Tas pats įmanoma su visomis pamokomis. Tereikia noro. Pirmiausia tų, kurie rengia švietimo programas, tada tų, kurie tas programas paverčia pamokomis. Mąstykim kūrybiškiau ir kiekviena karta naujų mokinukų bus ne „vis prastesnė", kaip jau įprasta skelbti, o „vis geresnė".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.