Pedagogas: tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, lemia jo tolesnę motyvaciją mokytis bei akademinius laimėjimus

Nauji draugai, nauja vieta, naujas mokytojas. Su tokiais iššūkiais susiduria kiekvienas vaikas, atėjęs į pirmą klasę. Kaip jam galima padėti, pasakoja visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogas Justas Dalinkevičius.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Kyla natūralus klausimas, ar reikia pirmokui padėti adaptuotis ir ruoštis pamokoms?

Visų pirma, tai gana individualu: jei vaikas smalsus, nėra nerimastingas, nematyti frustracijos apraiškų, susidoroti su iššūkiais gali pats, pavyzdžiui, atsiminti, ką reikia atlikti namuose, ką atsinešti. Taip vaikui natūraliai formuosis atsakomybės įgūdis.

Tikėtis, kad iš karto viskas pavyks, yra naivu. Tai gerai žinomas pirmokų adaptacinis periodas, per kurį jie išmoksta taisykles, susipažįsta su dienotvarke, dienos veiklomis, o laikui bėgant gali atsiminti ir visas pateiktąsias užduotis bei pareigas. Tuo pačiu laiku vyksta ir vaiko emocinės būsenos kaita: būtina stebėti, domėtis, kaip jaučiasi mokinys, kaip jis išgyvena įvairias situacijas, konfliktus, neaiškumus. Bandyti pasiūlyti būdų, kaip iškilusias problemas galima spręsti.

Tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, lemia jo tolesnę motyvaciją mokytis bei akademinius laimėjimus. Gera praktika – skatinti išsikalbėti, ką jaučia pats vaikas, ir ne tik tėvams, bet ir mokytojai(ui), klasės draugams.

Svarbiausia parodyti, kad suaugusiesiems svarbu, kaip vaikas gyvena mokykloje, kaip jis jaučiasi. Pavyzdžiui, galima klausti tokių klausimų: „kaip šiandien jauteisi?", „kas įvyko šiandien?", „kas šiandien įstrigo, įsiminė?". Reikėtų vengti klausimų, kurių atsakymai būtų „taip/ne", „gerai/blogai". Pratinkime vaikus prie atvirųjų klausimų – leiskime pažinti pasaulį, tada savaime didės ir motyvacija bei savarankiškumas.

Per mokslo metus kylančias problemas mokytojas galėtų aptarti kartu su tėvais, taip pat ir su kitais vaikais. Reikia mokinius pratinti kalbėti, džiaugtis, aiškintis įvairius dalykus. Vaikas gali būti paskatintas atsinešti laisvalaikio veiklos rezultatų, parodyti, ką nuveikė, kokiame turnyre ar koncerte dalyvavo. Tai pagyvina klasės gyvenimą ir padeda burti draugišką, empatišką, vieni kitus palaikančią klasės bendruomenę. Pirmokams svarbu, kad jie būtų išgirsti, nes yra jau pakankamai subrendę dalintis savo patirtimi, gyvenimiškomis situacijomis.

Už namų darbų ruošą pirmokui daug svarbiau sugerti kuo daugiau patirčių iš jį supančios aplinkos, gamtos. Gera praktika yra išeiti į parką, tyrinėti medžius, aiškintis, kokie gyvūnai gyvena netoli namų ar visoje Lietuvoje. Gerai yra dalintis tuo, ką pats pirmokas atranda: papasakoti tai klasės draugams ir kartu išgirsti, ką kiti pasakys apie papasakotas istorijas. Taip vaikai reflektuoja vieni kitų patirtis.

Kitas svarbus popamokinės veiklos akcentas – skaitymas. Pratinkite vaikus prie knygų, garsiai skaitykite jiems knygas – tiek mokytojai, tiek ir tėvai. Tai ypač padeda turtinti vaiko žodyną, lavinti jo vaizduotę, didina jo akademinius laimėjimus.

Jei vaikas labai priešinasi knygoms, galite ieškoti kompromisų, pavyzdžiui, pažiūrėti pagal knygą pastatytą filmą, paskaityti knygą ir tada juos lyginti, aptarti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.