Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius

 (5)
Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu". Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambarį, žaislus ar pasirūpinti savo augintiniu.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dažnai tokį vaikų elgesį pavadiname kaprizais ir nekreipiame į tai dėmesio, tikėdami, kad „išaugs". Tačiau verta susimąstyti, kad tai yra mažų vaikų dideli rūpesčiai. Būtent šiuose nenoruose slepiasi pirminis savarankiškumas ir suvokimas, jog vaikas pats atsako už save ir savo sprendimus bei jų rezultatus.

Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius
© Asmeninio albumo nuotr.

Kaip tėvai gali padėti vaikams ir įpročių formavimąsi paversti žaisminga ir turininga kelione, pataria „Šiaurės licėjaus" pradinio ugdymo mokytoja Jurgita Steponaitienė.

KAIP GIMSTA NENORAS?

Nenorų pradžia dažnai sutampa su pirmaisiais ne visai pavykusiais bandymais. Kai vaikai jaučia, kad jiems nepavyksta, labai sunku ar ne visai aišku, ką, kaip ir kodėl daryti, kyla nerimas. Natūralu, kad neigiamas emocijas keliančių dalykų vaikai pradeda vengti.

„Šiuo atveju, tėvų vaidmuo tampa itin svarbus. Kuomet mes, tėvai subarame, sugėdiname arba skubėdami viską padarome už patį vaiką, naivu tikėtis, kad dar kada jis mėgins šį veiksmą atlikti pats. Perdėtas rūpestis bei apsauga taip pat gali užkirsti kelią net bandymui. Todėl reikėtų leisti vaikams patiems išbandyti ir mėginti atlikti vienus ar kitus dalykus. Taip pat labai svarbu su jais kalbėtis apie atliekamų veiksmų svarbą. Pavyzdžiui, nors ir nėra lengva iš pradžių išsivalyti dantis, reikėtų aptarti, kodėl dantų valymas itin svarbus ir kas nutiks, jei jų nesivalysime. Galima paklausti vaikų, kas jiems konkrečiai kelia sunkumų, galbūt paaiškės, kad dantų šepetėlis per didelis ar norisi prieš akis turėti veidrodėlį." – pasakoja pradinio ugdymo mokytoja J. Steponaitienė.

ĮPROČIŲ FORMULĖ

Norint savo vaikams sužadinti norą ir taip juos po truputį įtraukti formuojant naują įprotį, ypač svarbu sukurti skatinančią aplinką: vienas svarbiausių tos aplinkos rodiklių yra laikas. Vaiko dėmesį į kylančią problemą visada atkreipsite smagiu eksperimentu, bandymu ar tyrimu. Taip jį sudominsite ir paskatinsite gilintis toliau. Svarbu rasti laiko pasikalbėjimui, aptarimui, paaiškinimams bei susitarimams. Tada reikia stengtis nuolat išlaikyti ar sugrąžinti vaiko dėmesį ir susidomėjimą.

Kuomet mes, tėvai subarame, sugėdiname arba skubėdami viską padarome už patį vaiką, naivu tikėtis, kad dar kada jis mėgins šį veiksmą atlikti pats.
Jurgita STEPONAITIENĖ

Taip vis grįžtant prie to paties klausimo, prisimenant atliktus bandymus ir pasikartojant, kodėl svarbu daryti vienus ar kitus dalykus. Ir, žinoma, nepamiršti pagirti. Giriamas vaikas pradės pasitikėti savimi ir atliekamus veiksmus, kurie anksčiau buvo „nenoriu", pradės asocijuoti su teigiamomis emocijomis.

ATSIGRĘŽKIME IR Į SAVO ĮPROČIUS

Pavyzdžiui, tėvams dažnai kyla klausimas įpratinti vaikus prie „teisingos" mitybos? Natūralu, jog jeigu vaikas iki šiol nevalgė daržovių, jų per vieną dieną tikrai nepamėgs. Taip pat, jei tėvai vakarienės metu mėgaujasi pica, vaikui daržovių niekaip neįsiūlys. Tačiau geras tėvų pavyzdys, kantrybė ir skatinimas ragauti įvairių daržovių ir vaisių, po truputį duos teigiamų rezultatų. Vaikai, anksčiau ar vėliau, perima šeimos valgymo įpročius. Svarbiausia – vengti prievartos, nes tai tikrai sukels atvirkštinę vaikų reakciją. Daug svarbiau yra rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus ragauti, degustuoti, žaisti daržovių spalvomis, lėkštėse kurti įvairius personažus ir kalbėti apie vitaminų naudą augančiam organizmui.

PENKI ŽINGSNIAI SĖKMĖS LINK

Tėvai neretai susiduria su sunkumais bandant kas vakarą įkalbėti vaikus valytis dantukus: retas vaikas entuziastingai tai daro, o kai kurie net ir priešinasi. „Šeimos pamokėlės yra viena geriausių priemonių, skatinanti vaikus atsiminti, kaip taisyklingai prižiūrėti dantukus. Geriausiai tai sekasi daryti kartu su vaikais organizuojant tyrinėjimą, kuris palengva pereina į įpročio formavimą." – komentuoja pedagogė. Norimą veiklą paversti įpročiu galima sekant penkis įprastus žingsnelius:

  • Nusistatykite pačius mažiausius tikslus. Turite pradėti nuo kokio nors visai nedidelio pokyčio, nereikalaujančio daug pastangų ar laiko. Mažučiai pasikeitimai teigiamai paveiks jūsų galutinį tikslą. Nors tai bus tik minutė per dieną savarankiško dantų valymo.

  • Naudokitės primintukais. Susitarkite, kas jums padės prisiminti reikiamus dalykus: gal klijuokite raštelius ant veidrodžio ar turėkite žadintuvą sutartu laiku su mėgstama daina. Užgrojus dainai – metas valytis dantis.

  • Būkite pasiruošę tai daryti kartu su vaiku. Būtinai palaikykite vaikui kompaniją ir rodykite pavyzdį! Įsitikinkite, kad tikrai turite viską, ko reikia sėkmingam tikslo siekimui.

  • Paverskite tai pramoga. Vonia gali tapti puikia vieta eksperimentams, dainoms, eilėraščiams, ar šaradoms.

  • Nepertraukite „grandinės". Norint įgyti naują įprotį, labai sveika sieniniame kalendoriuje ryškiai raudonu flomasteriu žymėti didelius „X" ant kiekvienos dienos, kada buvo atlikta suplanuota veikla. Svarbiausia nepamiršti ir nepraleisti nei dienos.

EKSPERIMENTAS

Dalinamės paprastu eksperimentu, kurį atlikę namuose su vaikais galėsite vaizdžiai pademonstruoti dantukų priežiūros svarbą.

Jums reikės:

  • Dviejų kiaušinių;

  • dviejų stiklinių;

  • acto;

  • dantų šepetėlio;

  • dantų pastos.

Papasakokite vaikams, jog dantys sudaryti daugiausia iš kalcio. O kiaušinio lukštas taip pat. Atliekant bandymą su kiaušinio lukštu, galima stebėti, kaip maisto produktai veikia mūsų dantis. Nors dantų emalis labai kieta medžiaga, tačiau maisto produktai bei gėrimuose esančios rūgštys gali jį pažeisti. Šiuo eksperimentu galima tai itin paprastai iliustruoti.

Eksperimentą pradėkite dvi stiklines pripildami tiek acto, kad apsemtų įdėtus kiaušinius. Vieno kiaušinio paviršių ištepkite dantų pasta. Kitą kiaušinį palikite paprastai. Leiskite pastai nudžiūti bent kelias minutes, kad ji pakankamai įsigertų į kiaušinio lukštą. Įdėkite kiaušinius į stiklines su actu. Pažymėkite kurioje stiklinėje kiaušinis išteptas pasta. Abi stiklines reikėtų palaikyti 24 valandas. Įdėję pasta neišteptą kiaušinį į stiklinę su actu vaikai iš karto pamatys, kaip ant jo lukšto paviršiaus susidaro mažyčių burbuliukų. Ant pasta ištepto kiaušinio paviršiaus jų žymiai mažiau. Palaikius abi stiklines 24 valandas pamatysite, kad pasta neištepto kiaušinio lukštas beveik arba visai ištirpo, o baltymą ir trynį laiko tik plėvelė. Dantų pasta išteptas kiaušinis liko nepažeistas (kartais pasitaiko, kad kai kuriose vietose lukštas šiek tiek suplonėja).

Atkreipkite vaikų dėmesį, kad būtent dantų pasta apsaugojo kiaušinio paviršių, o taip pat ji apsaugo ir dantukus. Taigi, norėdami, jog mūsų dantukai neištirptų, turime juos prižiūrėti bei valytis dantų pasta.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.