Pedagogės komentaras: kaip padėti vaikui pamėgti skaityti knygas

Visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogės Agneškos Vinslavos patarimai tėvams, kaip padėti vaikui pamėgti skaityti knygas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Atrodo, kad dar visai neseniai geriausias laisvalaikio užsiėmimas buvo knygų skaitymas, tačiau sparčiai plintančios šiuolaikinės technologijos užgožė skaitymą. Dabar daugiausia laiko vaikai praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Išmokti skaityti – tai vienas svarbiausių žingsnių pradedant eiti į mokyklą, tačiau reikia skatinti vaiką patį domėtis ir skaityti savarankiškai, tai yra nemenkas iššūkis mūsų dabartiniame pasaulyje.

Augindami vaikus tėvai ne tik stengiasi išmokyti juos vaikščioti, rašyti ir skaityti, bet ir orientuotis įvairiose gyvenimiškose situacijose, taip pat perduoda jiems savo gyvenimiškąją patirtį.

Vaikystėje įskiepyta meilė knygoms lydi kiekvieną žmogų visą gyvenimą. Laikas, kurį skiriame skaitymui, yra be galo vertinga investicija. Knyga žmogų moko vertinti įvairias iškilusias situacijas ir savo vaidmenį pasaulyje. Knyga moko mąstyti ir priimti sprendimus. Ji formuoja savitą, unikalią kiekvieno iš mūsų asmenybę.

Svarbiausia taisyklė – asmeninis tėvų pavyzdys

Nepakanka vien gerų tėvų norų ir ketinimų. Kad vaikas pradėtų skaityti, pirmiausia mes turime jam rodyti pavyzdį. Mes patys turime skaityti ir laikyti knygą rankose.

Reikia nuo pat mažų dienų vaikams skaityti knygas ir nesiliauti skaityti tada, kai jis jau išmoksta skaityti savarankiškai. Bendri skaitymai šeimoje – tai vertingiausia veikla, suartinanti visus šeimos narius. Skaityti vaikui knygą – tai ne tik tėvų pareiga, bet ir unikalus bendravimo būdas, kuris neturi pakaitalo.

Kai vaikas paauga, knygos turi būti kruopščiai atrenkamos pagal jo poreikius ir pomėgius, bet tai nereiškia, kad knyga turi būti paprasta ir lengva. Knygos sudėtingumas turi truputėlį viršyti vaiko lygį. Prieš pasiūlant vaikui perskaityti knygą, ją perskaitykite patys. Gali būti, kad vaikui iškils įvairių klausimų, į juos reikia būtinai atsakyti ir aptarti tai, kas perskaityta.

Tėvai, užduodami klausimą „Kaip priversti vaiką skaityti?“, iškart daro didelę klaidą. Priversti skaityti nesudominus vaiko knyga neįmanoma.

Negalima sakyti vaikams ir tokių frazių, kaip „skaityti yra sunku/neįdomu, bet labai reikia“. Jeigu versite vaikus per prievartą skaityti, tai turės atvirkštinį poveikį – vaikas galim ilgam imti nekęsti knygų. Vienintelė išeitis – sudominti vaiką įdomia knyga ir išmokyti jį pamėgti knygas.

Ar šiuolaikiniam vaikui reikia knygų?

Dažnai kyla klausimas, ar apskritai reikia šiandien raginti vaikus skaityti knygas? Juk egzistuoja informacinės technologijos, kur galima rasti daug informacijos, gal to pakanka?

Šiandien žmogui labai reikalingas skaitymas. Jis daug reikalingesnis nei kada nors anksčiau.

Pagrindinė skaitymo funkcija yra pažintinė. Skaitydamas vaikas pasineria į pasaulį, apie kurį jis anksčiau nieko nežinojo. Knyga išplečia pažinimo ribas. Knyga leidžia išgyventi tai, ko vaikas niekada neišvys ir nepatirs.

Knygos ne tik praplečia akiratį, bet ir ugdo, padeda vaikui lengviau integruotis į visuomenę, bendrauti, priimti vieną ar kitą sprendimą iškilus problemai. Jeigu knyga gera, ji padeda tėvams išaiškinti vaikui dalykus, kuriuos sunku suformuluoti žodžiu. Būtent knygose esančios istorijos su pavyzdžiais padeda vaikui išmokti elgesio taisyklių, kurių jis nenori girdėti iš tėvų.

Knygos ne tik praplečia akiratį, bet ir ugdo, padeda vaikui lengviau integruotis į visuomenę, bendrauti, priimti vieną ar kitą sprendimą iškilus problemai.
Agneška Vinslava

Skaitydamas knygas vaikas išmoksta ne tik rašyti, bet ir taisyklingai mąstyti. Kiekviena perskaityta knyga praturtina vaiko žodyną ir gebėjimą reikšti mintis.

Skaitant knygas atsiranda regimoji atmintis, kuri fiksuoja žodžių vaizdus. Skaitančiam vaikui rašant rašinėlį galvoje savaime iškyla vaizdai ir vaikas rašo taisyklingai. Tokiam vaikui nebūtina mokytis rašybos taisyklių, nes jis rašo be klaidų savaime.

Ar gali pažinimo ir auklėjamąją funkciją atlikti internetas ar televizija? Iš dalies gali, bet ne visai. Manau, kad jie niekada nepakeis knygų. Kad ir kokią tobulą televiziją ar internetinę erdvę pasirinksite (geros kokybės filmai, mokslo laidos ir pan.), tai niekada nepakeis knygos. Nuolatinė vaizdų kaita ir garsinis fonas nuvargina ir apsunkina vaiko smegenis, o knyga suteikia daug erdvės vaizduotei.

Informacija iš interneto ar televizijos jau yra paruošta, ji nelavina pažintinių smegenų funkcijų. Kaip sakoma, tokia informacija pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina.

Tai kaip vis dėlto padėti vaikui pamėgti skaityti knygas?

Štai keletas patarimų:

- Leiskite pačiam vaikui pasirinkti knygą, kurią jis norėtų skaityti.

- Aptarkite skaitomos knygos personažus ir įvykius.

- Jeigu vaikas skaitydamas jaučia, kad tai yra nuobodu, leiskite jam pailsėti ir neverskite skaityti toliau, nes ateityje vaikas galvos, kad skaityti tai labai nuobodu.

- Skaitykite laikraščius ar žurnalus kartu. Skirkite tam laiko vakare ar savaitgalį.

- Jeigu vaikas skaito prieš miegą, neliepkite jam iš karto eiti miegoti, o leiskite pabaigti skaityti.

- Visa šeima žaiskite stalo žaidimus, kur reikia skaityti.

- Spręskite visa šeima kryžiažodžius.

- Prieš miegą skaitykite mažyliui pasakas, o vaikui paaugus, tegul pasakas vaikas skaito pats, o jūs klausykite. Taip sustiprės tarpusavio ryšys bei bus didesnis noras skaityti.

- Knygų nebūtina pirkti, galima nueiti į biblioteką ir išsirinkti labiausiai patinkančią ir įdomią knygą.

- Aplinka skaitymui turi būti palanki - šviesi, jauki ir patogi, kad niekas netrukdytų ir būtų galima susikaupti.

- Stebėkite, kaip jūsų vaikas skaito. Jeigu yra galimybė, perskaitykite porą sakinių patys, kad vaikas lengviau suprastų skaitomą kūrinį.

- Sukurkite savo vaikui asmeninę knygą, kurioje jis bus pagrindinis herojus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.