Reklama

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ketvirtus metus iš eilės minint Pasaulinę košės dieną (spalio 10 d.), vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių „Malsena Plius" užsakymu Lietuvoje atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad pradėjus lankyti mokyklą vaikų, vis dar valgančių košę pusryčiams, skaičius drastiškai krenta. Vaikų mitybos ekspertai sunerimę ir kviečia atkreipti dėmesį į mažųjų mitybos įpročius.

Šį antradienio rytą, Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje doc. dr. gydytoja dietologė Edita Gavelienė kartu su „Virtuvės mitų griovėju" Alfu Ivanausku ne tik paruošė skanią ir sveiką košę pirmokams, bet kartu su jais pusryčiaudama pasakojo apie sveikų patiekalų naudą augančiam organizmui.

Gydytojos dietologės teigimu, vaikų maiste turi būti įvairių medžiagų – ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių, o pastaruosius, kompleksinius angliavandenius, ypač lengvai galima gauti valgant košes.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę
© Organizatorių archyvas

„Košė – vienas iš pagrindinių patiekalų, teikiančių būtinąsias maistines medžiagas, greitai panaudojamas fizinio krūvio metu ir suteikiančias pakankamai energijos. Košė tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus organizmą aprūpina ne tik reikalingais kompleksiniais angliavandeniais, bet ir vandenyje tirpiais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir taip reikalingomis skaidulomis. Žinoma, vaikas neturi būti maitinamas vien kruopomis, tačiau tai svarbi raciono dalis. Skubantiems rytais, sveikatos požiūriu ir verte įprastų kruopų košėms nenusileidžia ir košės iš dribsnių", – sako E. Gavelienė.

Renkasi dribsnius su cukrumi

Tyrimas parodė, kad 25 proc. šešiamečių, ir jau tik 6 proc. septynmečių Lietuvos vaikų valgo košę pusryčiams. Pasak gyd. E. Gavelienės, drastiškai mažėja košės valgytojų, nes daugelis tėvų taupydami laiką, jos nebegamina. Ją keičia nevertingais, nesveikais ir daug cukraus turinčiais sausais pusryčiais. Vaikai košės valgo mažiau, nes jos tiesiog mažiau valgo patys tėvai.

Kad dirbantys ir užimti tėvai vis mažiau vaikams gamina šilto maisto, patvirtina ir tyrimas, pagal kurį dažniausiai košę valgo namų šeimininkių vaikai (beveik 80 proc.).

Pasak edukacinio „Košės diena" projekto organizatorės UAB „Malsena plius" vadovo Aldo Baltučio, šiandien 500 Lietuvos mokyklų buvo padovanota maistinga avižinė košė ir beveik 14 000 Lietuvos pirmokų ją ragauja pusryčiams.

„Pirmokai šiemet pasirinkti neatsitiktinai, nes kaip parodė tyrimas, būten pradėjus lankyti mokyklą, vaikų, valgančių vieną sveikiausių patiekalų – košę, skaičius drastiškai sumažėja. Todėl kartu su projekto parneriais siekiame supažindinti mažuosius moksleivius su sveikos mitybos principais, paskatinti rinktis maistingus pusryčius," – sako A. Baltutis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę
© Organizatorių archyvas

Košę virkime kūrybiškais ir drauge su vaikais

Alfas Ivanauskas, „Virtuvės mitų griovėjų" vadovas, kulinarinių knygų, tarp kurių ir knyga „Septyni ingredientai vaikams", autorius, kasmet aktyviai palaiko Pasaulinės košės dienos iniciatyvą. Jis taip pat antrina dėl sveikos mitybos svarbos mažiesiems, tačiau atkreipia dėmesį, kad labai svarbu gebėti vaikus sudominti sveiku maistu.

Pasak A. Ivanausko, jei vaikai bus verčiami valgyti košes, norimo rezultato nepasieksime. Vaikai į tai žvelgs kaip į bausmę, o į mokyklos bufete laukiančius saldumynus – kaip į viliojančią pagundą. „Šiandien, dalyvaudamas Pasaulinės košės dienos minėjime, ir turėdamas progą pabendrauti su vaikais, noriu jiems patiems leisti prisiliesti prie sveiko maisto gamybos. Tegul jie patys renkasi košės ingredientus, eksperimentuoja, žaidžia ir pajaučia malonumą ragaudami savo sukurtas košes. O visiems tėvams linkiu namų virtuvėse daryti kūrybines dirbtuves su savo vaikais ir taip diegti ne tik sveikos, visavertiškos mitybos pagrindus, bet ir daugiau laiko leisti su savo atžalomis."

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę
© Organizatorių archyvas

Naujų metų pažadai – sveikiau maitintis

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima" duomenimis, košės vartojimas, nors ir nežymiai, bet auga.

„Įvairių rūšių dribsnių paklausa mūsų tinklo parduotuvėse praėjusiais metais augo 4 proc., grikių kruopų, kurių košė taip pat dažnai valgoma pusryčiams – 5 proc. Pastebėjome įdomų faktą – daugiausia košių perkama sausio mėnesį, vėliau jų paklausa kiek sumažėja. Greičiausiai tai susiję su metų pradžios pažadais sau – maitintis ir gyventi sveikiau. Košė iš tiesų yra puikus ir vertingas energijos šaltinis", – sako Jaunius Špakauskas, „Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorius.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę
© Organizatorių archyvas

Pasak J. Špakausko, atsižvelgdama į pirkėjų poreikius ir augantį poreikį košių bei kruopų pasiūlai, „Maxima" nuolat plečia ir jų pasirinkimą, pastebima, kad pirkėjai į savo mitybos racioną įtraukia vis įvairesnių kruopų.

Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą „Malsena Plius" užsakymu bendrovė „Spinter" atliko 2017 m. rugsėjį. Tyrimo metu apklausta po 1008 18-75 m. amžiaus respondentų iš Lietuvos, iš kurių 324 apklaustieji, turintys mokykloinio amžiaus vaikus.

Užsakymo nr.: PT_76008327

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.