Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje (FOTO)

 (54)
Žurnale TAVO VAIKAS daug rašėme apie alternatyviuosius darželius. O štai Vilniaus r., Melkio kaimo apylinkėse, įsikūrė privati mokykla, kurios steigėjai – graži šeimų bendruomenė. Įvairių pomėgių žmones sieja noras gyventi toliau nuo miesto šurmulio, artimiau bendrauti, dalytis, kurti sveikesnę aplinką savo vaikams.
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuvažiavome aplankyti Melkio mokyklėlės giedrą snieguotą dieną. Jauki kaimo troba, iš kamino rūkstantys dūmai – tikras idiliškas vaizdelis iš šventinio atviruko. O svarbiausia, laimingi, degančiomis akimis vaikai.

Melkio mokyklėlę lanko 17 vaikų – nuo šešerių iki dešimties metų, maždaug trečdalis – vilniečiai, kuriuos atveža tėvai. Dirba du pagrindiniai mokytojai, atvažiuoja anglų kalbos mokytoja, vyksta folkloro užsiėmimai, ušu trenerė atvyksta du kartus per savaitę.

Maudynės tvenkinyje

Mokytoja M.Lomanienė: Mūsų diena prasideda devintą ryto, visi renkamės į pasisveikinimo ratą, tada lekiame į lauką, sustojame rateliu ir padainuojame ryto dainą. Tuomet mokinukai ir mokytojai sustojame po du ir bėgame apie kilometrą iki kitos sodybos, kurioje gyvena mokyklos vadovė Ernesta Zakarevičienė. Vaikai ten turi išsirinkę po augalą ir kiekvieną rytą apžiūrime, kaip jie pasikeitė. Juk gamta kinta nuolat – lapeliai, žievė, faktūros. Tuomet pasimankštiname, pažaidžiame žaidimus, bėgame atgal, truputį pailsime, pakvėpuojame. Vienas vaikų sušunka – „Maudytis!" ir šokame į tvenkinį.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje <sup style="color: #ff0000;">(FOTO)</sup>
© DELFI / Andrius Ufartas

Su tokiu noru tai daro, būna, kad kartoja po penkis kartus, šokinėtų ir dar daugiau, jei nesustabdytume. Tie, kurie nenori maudytis, basučiai pabėgioja po sniegą, nusiprausia juo veiduką ir kaklą. Kol kas mūsų vaikai jokiomis „peršalimo" ligomis neserga.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje <sup style="color: #ff0000;">(FOTO)</sup>
© DELFI / Andrius Ufartas

Po pusryčių atliekame „Ryto rato" ritualą – susėdame visi kartu, budėtojai užrašo tos dienos datą, oro ir vandens temperatūrą, apskaičiuoja skirtumą, kiek dabar, pavyzdžiui, oras šaltesnis už vandenį, tada per rankas „leidžia" atvirumo akmenėlį. Turėdamas rankoje tą akmenėlį kiekvienas vaikas gali pasisakyti, kaip jis jaučiasi, kas gero ar blogo jam nutiko – vadinasi, gali pasidžiaugti ir pasiskųsti. Paskui jau ateina pamokų metas, aš dirbu su pirmokais, o mano vyras Tadas su vyresniaisiais – dviem antrokais, trimis trečiokais ir vienu ketvirtoku (atskirai).

Mokyklos vadovė E.Zakarevičienė: Natūralesnio gyvenimo poreikis įtraukia vis daugiau žmonių. Tokių lavinimo įstaigėlių poreikis, matyt, ypač juntamas aplink didžiuosius miestus, kuriuose žmonėms susitikimas su tikra gamta jau tampa retenybe. Jokios religijos, tik pagarbus požiūris į gamtą. Norėjosi vaikams sukurti tokią aplinką, kad jie džiaugtųsi ir paaugę nenorėtų bėgti į miestą. Vaikus pratiname prie minties, kad mes esame gamtos dalis. Anksčiau sakydavo, kad gamta – mūsų namai, paskui atsirado posakis – „Važiuojame į gamtą kaip į svečius", o dabar čia vykstama išgyventi. Toks požiūris turėtų keistis.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje <sup style="color: #ff0000;">(FOTO)</sup>
© DELFI / Andrius Ufartas

Dabartinis pastatas, buvęs vasarnamis, ne itin tinka mokyklai, nors apšiltinom kaip tik galima, tačiau labai daug tenka kūrenti. Tai tokia laikina mūsų pastogė, mūsų tikslas – pasistatyti naują pastatą.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje <sup style="color: #ff0000;">(FOTO)</sup>
© DELFI / Andrius Ufartas

Šeimos modelis ir ribos

Milda: Visas mokyklos modelis yra tarsi šeimos modelis: didelė troba, mokytojas ir mokytoja – tarsi tėtis ir mama, daug vaikų ir mes čia visi kartu draugiškai ir gražiai gyvename. Sakote, mes su Tadu neturime vaikų? Mes turime net 17 vaikų!

Ernesta: Tai gali būti privalumas, kai esi mama, turi tuos mamiškus mygtukus, pradedi nuolaidžiauti vaikams ir mažyliai jau žino, kaip juos spaudyti. Milda su Tadu turi pajautimą, kaip „prieiti" prie žmogaus.

Milda: Pirmieji mokyklos mėnesiai buvo sunkoki, nes visi nauji vaikai, kol pratinome prie taisyklių, prie tam tikros struktūros ir rutinos, teko ir pavargti. Ir mokytojams buvo nauja patirtis, nes teorija yra viena, o praktiškai ją pritaikyti visai kas kita. Vaikams reikia žinoti tam tikras taisykles, kitaip jie nesijaus saugūs. Daug kas mano, kad alternatyvioji mokykla – tai tokia, kurioje nėra jokių ribų, netiesa, čia laikomasi tam tikrų taisyklių. Sovietinėje mokykloje buvo per daug autoritarizmo, vėliau atėjo humanizmo ir laisvės metas, tačiau galbūt kai per daug laisvės, yra peržengiamos visos ribos.

Ernesta: Reikia surasti pusiausvyrą, kaip Milda sako, viena ranka glostai, o kita stipriai laikai.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje <sup style="color: #ff0000;">(FOTO)</sup>
© DELFI / Andrius Ufartas

Vyrauja bendrojo ugdymo programa

Milda: Mokyklos koncepcija kuriama jau dveji metai, mes remiamės ir rimtomis teorijomis, ir tuo, ką padiktuoja širdis. Lankėmės įvairiausiuose seminaruose, kitose mokyklose. Pasirinkome bendrojo ugdymo programą, kuri lanksti ir atnaujinta – daug praktinės, integruotos veiklos, kai pabrėžiamas asmeninis mokytojo santykis su vaiku – nuoširdus ir atviras. Viskas, kas surašyta, yra labai gerai ir teisinga, tačiau sunku panaudoti praktiškai dėl įvairių priežasčių – įpročio dirbti tik taip, o ne kitaip, dėl mokyk­los valdžios požiūrio, dėl to, kad klasėje yra per daug vaikų ir t. t. Mes turime tokių galimybių – suteikti vaikui pakankamai daug laisvės rinktis. Labai daug dirbame, kad vaikai jaustųsi šeimos nariais, jie turi taip jaustis, kad galėtų vieni kitiems padėti. Norime, kad vaikų santykis būtų šiltas ir geras. Labai gerai, kad mes dirbame dviese su vyru, visos šeimos, kurių vaikai lanko mūsų mokyklėlę, nori mums padėti, nori kurti drauge.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje <sup style="color: #ff0000;">(FOTO)</sup>
© DELFI / Andrius Ufartas

Paprastoje mokykloje vaikai susirenka daugmaž pagal gyvenamąją vietą, visi vis kitokie – iš įvairių socialinių sluoksnių, skirtingo mąstymo, lipdyti iš tokių vaikų klases turbūt tikrai nėra lengva. Kaip tokiomis sąlygomis galima sukurti saugią ir jaukią aplinką ir dar suteikti kiekvienam vaikui laisvę rinktis? Aš manau, kad mokytojai, dirbantys valstybinėse mokyklose iš širdies, atlieka tiesiog žygdarbius. Mes kuriame santykius per nuoširdų ir draugišką bendravimą. Turime vieną mokinuką, atėjusį iš valstybinės mokyklos, vaikas neturi jokios motyvacijos mokytis. Nenori nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti, bet dievina visas praktines veiklas – gaminti valgį, tvarkyti aplinką, kalti, pjaustyti, tada jo akys tiesiog žiba, tačiau mokytis vis tiek reikia, tobulėti reikia, o jam dabar toks sąstingis. Valstybinėje mokykloje greičiausiai mokytojai kalbėtų su tėvais, spaustų, gąsdintų, o aš atsisėdu ir sakau jam: „Stengiuosi tave motyvuoti, ieškau būdų, kad tik būtų maloniau tau mokytis, bet jeigu tik aš stengsiuosi, bus negerai, nesiskųsiu tavo tėvams, bet mūsų santykiams tai padarys žalos." Ir vaikas supranta, mudu susitarėme, kaip toliau mokysimės. Mes dabar su juo keliaujame mažais žingsneliais, bet aš galiu sau tai leisti, o jeigu klasėje – trisdešimt mokinių, kaip mokytojai rasti laiko su kiekvienu pasikalbėti atvirai ir nuoširdžiai?

Specialisto komentaras

Melkio mokyklėlė vaikus grūdina... ir maudynėmis eketėje. Ką apie tai mano specialistai?

Vaikų ligų gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė:

Grūdinti vaikus tikrai nėra blogai, tačiau šokinėti į eketę ar bėgioti po sniegą basom nereikėtų pripuolamai – organizmui šoko nereikėtų"

„Jei tai šeimos gyvenimo būdas, vaikai nuo mažens taip gyvena, praleidžia daug laiko gryname ore, taisyklingai maitinasi, sportuoja, tai tik pagirtina. Mano pačios vaikai, kai įsigijome sodybą ir joje praleisdavome visus savaitgalius bet kokiu oru (su maudynėmis pirtyje, pabėgiojimu per sniegą), pradėjo sirgti kur kas mažiau. Svarbu geri norai, puiki nuotaika ir viską daryti su malonumu – ne per prievartą, visai šeimai kartu, tėvams rodant pavyzdį."

Prof. habilituotas mokslų daktaras urologas Balys Dainys:

Reikėtų pabrėžti, kad šokinėti į eketes yra ekstremalus dalykas ir toli gražu ne kiekvienam vaikui tinkamas"

„Jeigu vaikai užsigrūdinę, specialiai, pagal tam tikras metodikas, paruošti, nieko bloga, kad maudosi eketėje. Grūdinti(s) reikia kasdien po truputėlį, po kelias minutes, o gerai „apšilus", po geros mankštos galima ir lediniu vandeniu pasimėgauti. Jeigu sugalvojame šiaip sau, be niekur nieko, šokti į eketę, tai prilyginčiau savižudybei. Iš tokių drąsuolių tikrai atsiras tokių, kurie susirgs šlapimo takų ligomis, bronchitu, gerklės, net sėklidžių ar prostatos uždegimais, nors tai ir maži vaikai."

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.

Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.

Prasidėjo registracija į Vilniaus mokyklas: ar yra naujovių?

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams.

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.