Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams

 (2)
Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Taip antradienį, pristatydamas 2017 metų Vyriausybės ataskaitą, teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pasak Premjero, ankstyvesnis vaikų atėjimas į švietimo įstaigas naudingas ne tik visapusiškai vaikų raidai vaikystėje, bet ir vėlesniems mokinių ir suaugusių asmenų pasiekimams.

Specialistų nuomonės dėl visuotinio ankstyvojo vaikų ugdymo skiriasi.

Leisti tėvams pasirinkti, nuo 5 ar 6 metų jų vaikui pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo klases - geras siūlymas, tačiau privalomai ankstinti priešmokyklinį ugdymą, nustatant, kad priešmokyklines klases lankys visi 5 metų sulaukę vaikai, būtų klaida. Taip Eltai teigė psichologijos mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytoja Monika Skerytė-Kazlauskienė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, galimi ugdymo ankstinimo modeliai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, įtraukiant pedagogus, tėvus bei savivaldybių švietimo specialistus.

Daug diskutuojama apie mokyklų pritaikymą ankstyvajam ugdymui - kokia turi būti aplinka, programos, dienos režimas.

M. Skerytės-Kazlauskienės nuomone, tai tas pats darželis - tik mokykloje. „Ir kam griauti tai, ką turime gero? Teko lankytis Londono mokyklose, į kurias vaikai pradeda eiti nuo 3 metų. Tai tas pats darželis, tik vaikai nemiega pogulio, todėl pervargsta arba būna mokykloje trumpai. Ir jiems kyla labai daug problemų dėl to, kad vaikai pradeda anksti eiti į mokyklas", - sakė psichologė.

Lietuviai mėgsta remtis suomiais, tačiau kai kalbama apie ankstyvą ugdymą - nebe. „Kiek žinau, kaip ir Lietuvoje, suomiai į priešmokyklines klases lydi šešiamečius, mokyklą dauguma vaikų pradeda lankyti septynerių.
dr. Monika Skerytė - Kazlauskienė

Pasak specialistės, ugdymo programos vaikų darželiuose - Lietuvos stiprybė. „Ne visos valstybės tokias turi. Mūsų darželiuose galbūt reikėtų skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, tačiau ugdymas juose tikrai stiprus. Imti tai ir sugriauti, nes Europa vietą, kur pradedami ugdyti vaikai, vadina mokykla, o mes - darželiu, nematau prasmės", - sakė ji.

Lietuviai mėgsta remtis suomiais, tačiau kai kalbama apie ankstyvą ugdymą - nebe. „Kiek žinau, kaip ir Lietuvoje, suomiai į priešmokyklines klases lydi šešiamečius, mokyklą dauguma vaikų pradeda lankyti septynerių. Priešmokyklinėse klasėse suomių vaikai, kaip ir Lietuvoje, daug žaidžia, ir tikrai nėra taip, kad vyktų akademinės pamokos", – sakė Vaiko psichologijos centro atstovė.

Vaikai pradeda mokytis vos gimę: išmoksta vaikščioti, kalbėti, bendrauti su kitais. Tačiau jų mokymasis - ne akademinis. Pasak M. Skerytės-Kazlauskienės, pagrindinė vaikų iki 7 metų amžiaus veikla - mokymasis žaidžiant.

Idėja ankstinti pradinį ugdymą - ne nauja. Kartą jau buvo bandoma 6 metų vaikus pasodinti į mokyklos suolą.

Šeimos - labai skirtingos. M. Skerytės-Kazlauskienės įsitikinimu, svarbiausia būtų pasiekti, kad ankstyvasis ugdymas būtų prieinamas vaikams, kuriems gresia socialinė atskirtis, nepriežiūra, ugdymo trūkumas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.