Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Deja, šią diagnozę šiandien vis dažniau galima pritaikyti ir vaikams. Netgi ikimokyklinukams. Mūsų mažieji tampa vis labiau priklausomi nuo ekranų. Kaip spręsti šią bėdą?

Konsultuoja Didžiosios Britanijos psichologas Aricas Sigmanas.

Vaiką šiandien geriausiai, greičiausiai ir ilgiausiam laikui nuramina ne mama, ne saldainiai ar koks nors mažylio trokštamas žaislas, bet vienas ar kitas išmanusis prietaisas. Tai šiandien patvirtintų dažnas tėvas ar mama. Savaime suprantama, gyvename XXI, aukštųjų technologijų, amžiuje, tad mūsų kasdienybė neatsiejama nuo planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitokių technologijos stebuklų. Tačiau ar vaikai nėra pernelyg giliai įsitraukę į virtualią margaspalvę realybę?

Bėdos: nuo antsvorio iki kalbos sutrikimų

Tai būtų feisbukas ar instagramas, internetinė televizija ar kompiuterių žaidimai – elektroniniai įrenginiai ir socialinės medijos be konkurencijos nurungia kitokius lavinamuosius užsiėmimus, gyvą bendravimą su bendraamžiais, aktyvią veiklą lauke, taip pat knygų skaitymą.

„Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais, kad vaikai pernelyg daug laiko praleidžia prie ekranų šiaip sau, dėl malonumo, o ne atlikdami kokias nors konkrečias mokykloje gautas ar per pamokas nespėtas paruošti užduotis. Vaikai prie kompiuterių praleidžia daug valandų. Rezultatas? Vis daugiau vaikų ir vis jaunesniame amžiuje turi antsvorio bėdų, vis dažniau serga diabetu, kenčia dėl miego, dėmesio sutrikimų, turi širdies, nervų sistemos bėdų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad besaikis kasdienis žaidimas kompiuteriu besivystančiose vaikų smegenyse palieka rimtų pėdsakų. Prastėja vaiko kalbiniai, mąstymo įgūdžiai", – sako pašnekovas.

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus
© Vida Press

Kiek laiko galima?

Su ekrano priklausomybės problema, pasak Didžiosios Britanijos psichologo, susiduria dauguma išsivysčiusių pasaulio šalių. Valstybių vyriausybės ir sveikatos priežiūros specialistai kartu tariasi, kaip ją išspręsti.

„Pavyzdžiui, JAV vienu iš nacionalinės sveikatos gerinimo prioritetų laikoma rekomendacija vaikams iki 2 m. amžiaus apskritai neleisti žaisti su išmaniosiomis technologijomis, o nuo 2 m. amžiaus laiką, praleistą prie ekranų, griežtai riboti – mažiau nei valandą per dieną. Kai pradeda lankyti mokyklą, vaikui žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterių žaidimus ir pan. siūloma leisti iki ne daugiau kaip 2 val. per dieną. Panašias rekomendacijas yra priėmę ir australai, dauguma Europos šalių. Labai svarbu, kad tos rekomendacijos būtų ne tik sausa teorija, bet ir praktiškai įgyvendinamos. Tik taip įmanoma pasiekti pastebimus rezultatus", – sako psichologas.

Šiurpą keliantys faktai

Tyrimai rodo, kad šiuolaikinis vaikas iki 7 m. prie išmaniųjų ekranų jau būna praleidęs vienus savo gyvenimo metus. Iki pilnametystės šis laiko tarpas išauga iki trejų metų. O sulaukęs 80 m. šiuolaikinis vaikas technologijoms, skaičiuojama, bus paaukojęs – net 18 savo gyvenimo metų.

Daugiau aktualios informacijos apie elektronines medijas ir jų poveikį vaiko raidai, taip pat kaip „draugauti" su XXI a. ekrano priklausomybe gausite apsilankę konferencijoje „Atsakinga tėvystė". Pranešimo data: 2018 m. kovo 18; www.atsakingatevyste.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.