Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rasa klausia:

„Turiu 7 metu sūnų. Laukiausi kito vaikelio, sūnus irgi jo labai norėjo ir laukė. 20 nėštumo savaitę praradau vaikelį. Kaip tai dabar pasakyti savo sūnui?“

Atsako psichologijos studentas, Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvis Gediminas Tumėnas, www.ipi.lt.

Užjaučiu dėl šio įvykio. Matau, jog Jūs rūpinatės savo sūnumi, nes nenorite šios svarbios, tačiau sunkios žinios, vaikui pranešti bet kaip. Tikėtina, jog Jūsų laukia emociškai sudėtingas, tačiau labai svarbus pokalbis su sūnumi.

Visų pirma rekomenduočiau pasirūpinti savimi. Gerai įsiklausykite į savo jausmus, kaip Jūs pati jaučiatės dėl šio įvykio. Kiek jis Jums reikšmingas emociškai, kiek pačiai dar skaudu prisiliesti prie šio įvykio. Normalu, jeigu išgyvenate su gedulu susijusius jausmus. Leiskite sau juos išgyventi. Vaikai yra labai jautrūs suaugusiųjų emocijoms ir tikėtina, jog sūnus jau pastebi, kad mama šiek tiek kitokia, tačiau nėra pajėgus suprasti, kas vyksta. Įsiklausykite į save ir nuspręskite, ar atsiradus progai apie tai kalbėti, tikrai jaučiatės pasirengusi tai daryti. Neslėpkite savo pačios jausmų nuo vaiko. Svarbu, kad jaustumėte, jog galite juos kontroliuoti ir nepratrūktumėte nevaldomai verkti, pasakiusi sūnui šį faktą. Tuomet vaikas gali išsigąsti ir nesuprasti, kas vyksta. Jūsų jausmai turi būti išgyventi, tačiau ne mažiau svarbu yra ir išlaikyti dėmesingumą sūnui.

Pasiruoškite pokalbiui su sūnumi. Įvertinkite sūnaus galimybes suprasti kalbą. Priklausomai nuo sūnaus kalbinių gebėjimų, atitinkamai parinkite žodžius, kuriais tai pasakysite. Ikimokyklinukams svarbi labai konkreti, paprasta kalba. Jie gali nesuprasti, jeigu žinią apie šį įvykį pranešite metaforiškai. Be to, Jūsų sūnus gali dar nežinoti, ką reiškia mirtis, todėl, kad ir kaip būtų nelengva, turėtumėte pasiruošti savu būdu paaiškinti, kas tai yra (jeigu esate religinga, čia labai padeda Jūsų religinis žodynas). Svarbu apie šį įvykį nekalbėti aptakiai, pavyzdžiui: „Tavo broliukas (ar sesutė) užmigo ir nebeatsibudo“ (tuomet sūnus gali pradėti bijoti eiti miegoti), arba „Tavo broliukas (ar sesutė) pasimetė/pradingo/išėjo arba mes praradome vaikelį“ (tuomet sūnus gali nesuvokti šio įvykio tikrumo ir laukti, kada tas vaikelis sugrįš). Kalbėkite konkrečiai. Turėtumėte vis dėlto įvardinti faktą, jog laukiamas vaikelis mirė.

Pasirinkite tinkamą pokalbiui laiką ir vietą. Tai turėtų būti privati vieta, kurioje judviejų pokalbio niekas neblaškytų. Taip pat būkite pasiruošusi tam skirti daugiau laiko. Tikėtina, jog Jūsų sūnui kils įvairiausi klausimai, susiję su šiuo įvykiu ar, apskritai, su gyvybės ir mirties supratimu. Turėtumėte pasirinkti tokį laiką, kuomet galėtumėte bandyti atsakyti į jam rūpimus klausimus savu būdu ir skirti tiek laiko, kiek jam reikės. Į kai kuriuos klausimus galbūt neatsakysite, tačiau tuomet svarbu vaikui parodyti, jog yra pasaulyje tokių dalykų, kurie nepavaldūs mūsų valiai ar protui, todėl ne viską galime suprasti ar paaiškinti. Gali būti, jog sūnus daug klausinės apie save (pvz., „Ar ir man taip bus?“), apie jam rūpimus net ir kasdienius pokyčius. Svarbu jį nuraminti, suteikiant nuoširdžius atsakymus. Gavęs atsakymus ar galimybę sukurti naują santykį su svarbiais jam klausimais, vaikas jausis saugus.

Suteikite sūnui palaikymą. Apsikabinkite, jeigu matote, kad jam norisi švelnumo tuo metu. Įsiklausykite į tai, ką sūnus norės pasakyti apie save ir savo savijautą po to, kai sužinos šią svarbią žinią. Pasiruoškite priimti bet kokias vaiko reakcijas. Vaikai, sužinoję apie netektį, gali liūdėti, pykti, džiaugtis, nerimauti, išsigąsti, netikėti. Nežinia, kaip reaguos Jūsų sūnus. Leiskite jam savu būdu išgyventi šią netektį.

Šioje vietoje svarbu leisti būti bet kokiems sūnaus jausmams, išskyrus vieną – kaltės jausmą. Kartais vaikai sudėtingus gyvenimo įvykius yra linkę sieti su savimi ir jaustis už juos atsakingi. Turėtumėte paaiškinti, jog tai nėra Jūsų ar sūnaus atsakomybė. Gali būti, jog pats sūnus apie tai neužsimins, tačiau turėtumėte užbėgti įvykiams už akių ir paakcentuoti, jog tai nėra jo ar Jūsų valioje. Jūsų rūpestis ir meilė sūnui bus tai, kas padės jam bet kada sugrįžti pas Jus ir vėl paliesti šią temą. Būkite pasiruošusi tą padaryti nuoširdžiai.

Tačiau vaikams kur kas svarbiau ne tai, ką mes sakome, o tai ką mes darome. Būtent todėl vėl norėčiau nukreipti žvilgsnį prie Jūsų pačios. Tai, kaip Jūs tvarkotės su netekties situacija yra daug reikšmingesnis pavyzdys nei tai, ką ruošiatės pasakyti sūnui. Jeigu Jūs jaučiatės, kad pačiai norisi emocinės paramos, tačiau pagalbos nesulaukiate ir, galbūt, Jums pačiai norisi vengti tos temos, ją paslėpti, apsimesti, kad jaučiatės pozityviai ir gyventi su paviršutiniška nuostata „gyvenimas tęsiasi“, tuomet sūnus išmoks būtent tokio elgesio modelio, o ne tai, ką jam pasakysite. Taip, gyvenimas tęsiasi, tačiau netektis turi būti emociškai išgyventa (kad ir kokie jausmai Jums dėl to kiltų) ir būti ta tema, apie kurią Jūsų šeimoje yra legalu kalbėti. Tai, kaip Jūs šiuo metu padedate sau, gali būti vienas geriausių pagalbos būdų Jūsų sūnui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.