Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rasa klausia:

„Turiu 7 metu sūnų. Laukiausi kito vaikelio, sūnus irgi jo labai norėjo ir laukė. 20 nėštumo savaitę praradau vaikelį. Kaip tai dabar pasakyti savo sūnui?“

Atsako psichologijos studentas, Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvis Gediminas Tumėnas, www.ipi.lt.

Užjaučiu dėl šio įvykio. Matau, jog Jūs rūpinatės savo sūnumi, nes nenorite šios svarbios, tačiau sunkios žinios, vaikui pranešti bet kaip. Tikėtina, jog Jūsų laukia emociškai sudėtingas, tačiau labai svarbus pokalbis su sūnumi.

Visų pirma rekomenduočiau pasirūpinti savimi. Gerai įsiklausykite į savo jausmus, kaip Jūs pati jaučiatės dėl šio įvykio. Kiek jis Jums reikšmingas emociškai, kiek pačiai dar skaudu prisiliesti prie šio įvykio. Normalu, jeigu išgyvenate su gedulu susijusius jausmus. Leiskite sau juos išgyventi. Vaikai yra labai jautrūs suaugusiųjų emocijoms ir tikėtina, jog sūnus jau pastebi, kad mama šiek tiek kitokia, tačiau nėra pajėgus suprasti, kas vyksta. Įsiklausykite į save ir nuspręskite, ar atsiradus progai apie tai kalbėti, tikrai jaučiatės pasirengusi tai daryti. Neslėpkite savo pačios jausmų nuo vaiko. Svarbu, kad jaustumėte, jog galite juos kontroliuoti ir nepratrūktumėte nevaldomai verkti, pasakiusi sūnui šį faktą. Tuomet vaikas gali išsigąsti ir nesuprasti, kas vyksta. Jūsų jausmai turi būti išgyventi, tačiau ne mažiau svarbu yra ir išlaikyti dėmesingumą sūnui.

Pasiruoškite pokalbiui su sūnumi. Įvertinkite sūnaus galimybes suprasti kalbą. Priklausomai nuo sūnaus kalbinių gebėjimų, atitinkamai parinkite žodžius, kuriais tai pasakysite. Ikimokyklinukams svarbi labai konkreti, paprasta kalba. Jie gali nesuprasti, jeigu žinią apie šį įvykį pranešite metaforiškai. Be to, Jūsų sūnus gali dar nežinoti, ką reiškia mirtis, todėl, kad ir kaip būtų nelengva, turėtumėte pasiruošti savu būdu paaiškinti, kas tai yra (jeigu esate religinga, čia labai padeda Jūsų religinis žodynas). Svarbu apie šį įvykį nekalbėti aptakiai, pavyzdžiui: „Tavo broliukas (ar sesutė) užmigo ir nebeatsibudo“ (tuomet sūnus gali pradėti bijoti eiti miegoti), arba „Tavo broliukas (ar sesutė) pasimetė/pradingo/išėjo arba mes praradome vaikelį“ (tuomet sūnus gali nesuvokti šio įvykio tikrumo ir laukti, kada tas vaikelis sugrįš). Kalbėkite konkrečiai. Turėtumėte vis dėlto įvardinti faktą, jog laukiamas vaikelis mirė.

Pasirinkite tinkamą pokalbiui laiką ir vietą. Tai turėtų būti privati vieta, kurioje judviejų pokalbio niekas neblaškytų. Taip pat būkite pasiruošusi tam skirti daugiau laiko. Tikėtina, jog Jūsų sūnui kils įvairiausi klausimai, susiję su šiuo įvykiu ar, apskritai, su gyvybės ir mirties supratimu. Turėtumėte pasirinkti tokį laiką, kuomet galėtumėte bandyti atsakyti į jam rūpimus klausimus savu būdu ir skirti tiek laiko, kiek jam reikės. Į kai kuriuos klausimus galbūt neatsakysite, tačiau tuomet svarbu vaikui parodyti, jog yra pasaulyje tokių dalykų, kurie nepavaldūs mūsų valiai ar protui, todėl ne viską galime suprasti ar paaiškinti. Gali būti, jog sūnus daug klausinės apie save (pvz., „Ar ir man taip bus?“), apie jam rūpimus net ir kasdienius pokyčius. Svarbu jį nuraminti, suteikiant nuoširdžius atsakymus. Gavęs atsakymus ar galimybę sukurti naują santykį su svarbiais jam klausimais, vaikas jausis saugus.

Suteikite sūnui palaikymą. Apsikabinkite, jeigu matote, kad jam norisi švelnumo tuo metu. Įsiklausykite į tai, ką sūnus norės pasakyti apie save ir savo savijautą po to, kai sužinos šią svarbią žinią. Pasiruoškite priimti bet kokias vaiko reakcijas. Vaikai, sužinoję apie netektį, gali liūdėti, pykti, džiaugtis, nerimauti, išsigąsti, netikėti. Nežinia, kaip reaguos Jūsų sūnus. Leiskite jam savu būdu išgyventi šią netektį.

Šioje vietoje svarbu leisti būti bet kokiems sūnaus jausmams, išskyrus vieną – kaltės jausmą. Kartais vaikai sudėtingus gyvenimo įvykius yra linkę sieti su savimi ir jaustis už juos atsakingi. Turėtumėte paaiškinti, jog tai nėra Jūsų ar sūnaus atsakomybė. Gali būti, jog pats sūnus apie tai neužsimins, tačiau turėtumėte užbėgti įvykiams už akių ir paakcentuoti, jog tai nėra jo ar Jūsų valioje. Jūsų rūpestis ir meilė sūnui bus tai, kas padės jam bet kada sugrįžti pas Jus ir vėl paliesti šią temą. Būkite pasiruošusi tą padaryti nuoširdžiai.

Tačiau vaikams kur kas svarbiau ne tai, ką mes sakome, o tai ką mes darome. Būtent todėl vėl norėčiau nukreipti žvilgsnį prie Jūsų pačios. Tai, kaip Jūs tvarkotės su netekties situacija yra daug reikšmingesnis pavyzdys nei tai, ką ruošiatės pasakyti sūnui. Jeigu Jūs jaučiatės, kad pačiai norisi emocinės paramos, tačiau pagalbos nesulaukiate ir, galbūt, Jums pačiai norisi vengti tos temos, ją paslėpti, apsimesti, kad jaučiatės pozityviai ir gyventi su paviršutiniška nuostata „gyvenimas tęsiasi“, tuomet sūnus išmoks būtent tokio elgesio modelio, o ne tai, ką jam pasakysite. Taip, gyvenimas tęsiasi, tačiau netektis turi būti emociškai išgyventa (kad ir kokie jausmai Jums dėl to kiltų) ir būti ta tema, apie kurią Jūsų šeimoje yra legalu kalbėti. Tai, kaip Jūs šiuo metu padedate sau, gali būti vienas geriausių pagalbos būdų Jūsų sūnui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Suaugusiųjų pagalba vaikui, kuriant santykius su draugais

Straipsnio autorė, visapusiško ugdymo mokyklos "Sokratus" psichologė Ramunė Narkevičiūtė, apžvelgia suaugusiųjų pagalbą vaikui, kuriant santykius su draugais pradinėse klasėse.

Neformalaus vaikų švietimo krepšelio naujienos: į būrelius galės ateiti daugiau vaikų

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad nuo sausio mėnesio skyrus papildomų lėšų neformaliojo švietimo krepšeliui, daugiau vaikų galės ateiti į būrelius.

Patarimai, kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paruošta informacija tėvams, kaip apie narkotikus kalbėti su vaikais.

Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti (1)

„Vaikystės sodo“ psichologė Kotryna Lapinskė lankėsi Islandijos mokyklose ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios šalies mokytojų darbą su nepaklusniu vaikų elgesiu.

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.