Šiuolaikinių vaikų bėda Nr.1: kaip padėti gali tėvai?

 (4)
Kaimynė džiaugiasi, kad jos trečiokas - kone tobulas sūnus. Kiemas nevilioja, draugai - irgi, taigi galimybių patekti į blogą kompaniją nedaug. Paklausus, tai ką gi vis dėlto veikia jos dešimtmetis, paaiškėja, kad dienas leidžia prie kompiuterio: žaidžia kompiuterinius žaidimus, naršo internete.
© Vida Press

Deja, tai ne toks jau nekaltas laisvalaikio praleidimo būdas, kaip gali atrodyti. Kasdien valandų valandas praleidžiant prie kompiuterio gali atsirasti priklausomybė.

Yra įrodyta, kad azartinių kompiuterinių žaidimų, kurie dažniausiai yra smurtiniai, metu vaiko smegenyse išsiskiria labai daug adrenalino. Taip smegenys pripranta būti nuolat stimuliuojamos, to negaunant atsiranda nerimas, irzlumas, agresija. Žaisdamas kompiuterinius žaidimus vaikas pamažu tampa virtualiosios realybės narkomanu, mat nuolatinis žaidimas kompiuteriu gali sukelti tokių pat pokyčių smegenyse kaip alkoholizmas ir priklausomybė nuo rūkymo, narkotikų.

Ištirpsta riba tarp tikrovės ir virtualiosios erdvės: tai, kas vyksta „anapus", priimama kaip tikrovė. Vaikas net gali manyti, kad žmogus, kaip ir mėgstamo kompiuterinio žaidimo veikėjas, turi kelias gyvybes.

Kai kompiuterinis pasaulis tampa tikrojo pasaulio pakaitalu, vaikas tampa vis vienišesnis, nebendrauja su bendraamžiais ir, norėdamas pabėgti nuo slegiančio vienišumo jausmo, dar labiau įninka į kompiuterį - susidaro uždaras ratas. Vaikai pamažu tampa priklausomi nuo kompiuterio ir savo valios pastangomis atsispirti šiai priklausomybei jau nebegali.

Drovuolis virsta „drąsuoliu"

Internete vaikas jaučiasi drąsus, galintis save pateikti tokį, koks norėtų būti. Pokalbių svetainėse ar forumuose jis gali pasisakyti labai atvirai „draudžiamais" ar ginčytinais klausimais. Kai savo minčių šiomis temomis nedrįsta išsakyti artimiausiems žmonėms, nes mano, kad šie jį gali išjuokti.

Skaudu, kad gerindamas savo kompiuterinius įgūdžius vaikas nelavina svarbesnių dalykų: neišmoksta bendrauti paprasta žmogiška kalba, tampa uždaras, irzlus, nuolat patiria psichinę įtampą. Vėliau tokiam žmogui bus labai sunku susirasti draugų ar merginą. Toks bendravimas sukuria draugiškų santykių iliuziją be įprastų draugystės reikalavimų. Kompiuteris drovuoliui gali padėti nors trumpam virsti „ereliu".

Šiuolaikinių vaikų bėda Nr.1: kaip padėti gali tėvai?
© Vida Press

Priklausomybės požymiai

Kaip pastebėti, kad vaikui jau reikia pagalbos? Keletas požymių:

- kompiuteris visiškai nebeišjungiamas;

- kasdienę veiklą, tarkim, valgyti ar net pamokas ruošti, vaikas įsigudrina atlikti prie kompiuterio;

- tai, ką mėgdavo anksčiau veikti laisvalaikiu, vaiko nebedomina;

- jis vengia susitikti su draugais, giminėmis, o laiką leidžia prie virtualiosios „dėžutės";

- sunku atsipalaiduoti - tiek fiziškai, tiek psichiškai;

- nebemoka kontroliuoti laiko, praleidžiamo prie kompiuterio;

- nors ir nelabai reikia, programinė įranga perkama ir kaupiama.

Priklausomybė nuo kompiuterio (juk nuolat sėdima) sukelia ir sveikatos sutrikimų: pablogėja laikysena; pablogėja rega; pablogėja klausa - juk neretai žaidžiama su ausinėmis; atrofuojasi raumenys, atsiranda mėšlungis; vargina nuovargis, miego sutrikimai, skauda galvą.

Anapus ekrano - blogis

Pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose ar rašydamas elektroninius laiškus vaikas dažnai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Ne visada jie linki gero. Netgi gali įtikinti ar net priversti vaikus daryti įvairius nusikaltimus virtualiojoje erdvėje ir už jos ribų. Kartais iš smalsumo vaikai, nesuvokdami grėsmės (gali patirti fizinį ar emocinį smurtą), sugalvoja susitikti su savo internetiniu „draugu".

Tad savo atžalas griežtai įspėkite, kad negalima tartis susitikti su kitais interneto vartotojais be tėvų žinios ir leidimo, nes tai labai pavojinga.

Perspėkite vaiką neskelbti tikrų duomenų apie save: vardo, adreso, telefono numerio.

Netinkamo turinio internetiniai tinklalapiai (pornografija, smurtas, baimės ar neapykantos kurstymas) neretai lengvai prieinami, žaloja vaiko ar paauglio psichiką. Tėveliai turėtų pamąstyti ir apie grėsmę šeimos biudžetui, jei vaikas be jų priežiūros turi priėjimą ir galimybę naudotis internetu - juk čia galima laisvai pirkti, sudaryti įvairius sandorius.

Su vaikais būtina kalbėtis apie internete tykančius pavojus - svarbu išaiškinti tiek jo galimybes, tiek ir trūkumus.

Šiuolaikinių vaikų bėda Nr.1: kaip padėti gali tėvai?
© Vida Press

Turi įsikišti tėvai

Tėvai turėtų griežtai kontroliuoti - ir laiką, kiek vaikas praleidžia prie kompiuterio, ir jo turinį. Geriausia tai aptarti su pačiu vaiku. Taip parodysite, kad jo nuomonę gerbiate ir niekas neketina visiškai uždrausti žaisti kompiuteriu.

Patariama ikimokyklinukui prie kompiuterio praleisti ne daugiau nei 30 minučių per dieną, pradinukui - apie 45 min. Beje, kai kurie užsienio psichologai yra ypač griežti ir mano, kad vaikui iki 10 metų išvis nėra ką prie kompiuterio veikti. Patariama vaikui daryti pertraukėles bent kas 10 minučių. Tėvai turėtų su vaiku sutarti, kiek laiko per dieną gali praleisti prie kompiuterio.

Drausti ar ne?

Klaidinga manyti, kad visiškai išbraukus kompiuterį iš vaiko gyvenimo, problemos bus išspręstos - priėmus greitą sprendimą padėtis gali tik pablogėti. Greičiausiai vaikas pradės meluoti tėveliams, kad kompiuteriu nesinaudoja, o pats įnirtingai ieškos būdų žaisti. Tad kaip padėti savo vaikui įveikti šią nepriklausomybę?

Labai svarbu nustatyti taisykles, kontroliuoti laiką prie kompiuterio. Taip pat parodykite, kad laisvalaikį galima praleisti ir kitaip: nueiti į koncertą, lankyti būrelį ir panašiai.

Gerbkite vaiką - parodykite, kad tai, kas vyksta, jums rūpi, o ne tyčiokitės iš jo pomėgio.

Šiuolaikinių vaikų bėda Nr.1: kaip padėti gali tėvai?
© Vida Press

Mamos patirtis

12 metų Evaldo mama Eglė: „Kai vaikas naktimis ėmė sapnuoti košmarus, o iš mokyklos kasdien pradėjo grįžti su vis prastėjančiais pažymiais, išties išsigandau. Bandžiau išklausti, kas jam neduoda ramybės: gal prasidėję nauji mokslo metai, gal pablogėję santykiai su draugais. Atsakymo taip ir nesulaukdavau, sūnus tik kažką piktai sumurmėdavo. Tik kai gatvėje Evaldas pradėjo imituoti, kad šaudo žmones ir tuo gėrėtis, labai sunerimau, o sūnus paaiškino, kad taip elgiasi vieno kompiuterinio žaidimo veikėjai ir tas, kuris nušauna daugiausia žmonių, yra pats „kiečiausias".

Eglė prisipažino, kad į sūnaus pomėgį laisvą minutę vis bėgti prie kompiuterio tiesiog nekreipė dėmesio. Jai buvo ramu, kad vaikas nesišlaisto gatvėmis, yra namuose, saugus. O ir ji su vyru, abu atkakliai karjeros siekiantys žmonės, dažną vakarą namo grįždavo pavargę. Tik pasikeitęs sūnaus elgesys, anksčiau nepastebėtas grubumas bendraujant, neramus miegas privertė sunerimti. Kuo daugiau laiko Evaldas praleisdavo prie kompiuterio, tuo daugiau streso patirdavo kasdieniame gyvenime.

Eglės sesuo Birutė, dirbanti vienoje Vilniaus mokykloje, iš karto atpažino prasidedančią vaiko priklausomybę nuo kompiuterio. Jos nuomone, šį reiškinį netrukus galėsime vadinti visos bręstančios kartos problema, mat vaikai, pavilioti kompiuterio, praranda socialinius įgūdžius, nebemoka raiškiai reikšti minčių, rašyti paprastučių rašinėlių, nebeskaito knygų. O ir tarpusavio pokalbiai dažniausiai rutuliojasi apie tai, kas kokį kompiuterinį žaidimą šiuo metu žaidžia ir kiek gyvybių jau „pašovė". Tačiau Birutė pripažįsta, kad protingai naudojant kompiuteris yra didelė pagalba mokantis."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kovo 1 –ąją Vilniuje startuoja prašymų priėmimas į pirmą klasę

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje (FOTO) (54)

Žurnale TAVO VAIKAS daug rašėme apie alternatyviuosius darželius. O štai Vilniaus r., Melkio kaimo apylinkėse, įsikūrė privati mokykla, kurios steigėjai – graži šeimų bendruomenė. Įvairių pomėgių žmones sieja noras gyventi toliau nuo miesto šurmulio, artimiau bendrauti, dalytis, kurti sveikesnę aplinką savo vaikams.

Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius (5)

Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu". Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambarį, žaislus ar pasirūpinti savo augintiniu.

Esant dideliems šalčiams, vaikai turi teisę neiti į mokyklą (15)

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti.

Kiek būrelių optimalu lankyti vaikui (2)

Mokyklą lankančio vaiko tėvai neretai dvejoja – ar reikia po pamokų vaikui lankyti papildomo ugdymo būrelius? Jei taip, tai kiek yra ne per mažai ir ne per daug?

Pradinių klasių mokytoja: privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.

Kaip išrinkti tinkamiausią mokyklą vaikui

Prasidedant naujiems metams, mokyklos pasirinkimas tampa itin opia ir svarbia tema būsimų priešmokyklinukų bei pirmokų tėvams.

Interviu su 7 metų Agata, kuri dėl vieno svarbaus reikalo planuoja kreiptis į Seimą (5)

Susipažinkite, septynerių su puse Agata Gabrėnaitė, gimusi Ispanijoje, gyvenusi JAV (Niujorke), pirmą klasę baigė Lietuvoje (Vilniuje).

Pieniniai dantys: rauti klibančius ar laukti, kol iškris patys?

Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug.

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.