Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės

 (2)
Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kad vis daugiau vaikų, pradėję lankyti mokyklą, netaisyklingai laiko rašymo priemones, pastebi ir Lietuvos pedagogai bei specialistai. Jie pataria lavinti ne tik mažų, bet ir vyresnių vaikų smulkiąją motoriką, mat išlavinti pirštų judesiai didina vaikų pasitikėjimą savimi ir savivertę. Specialistai taip pat dalinasi, kokia smulkiąją motoriką lavinančia veikla atitraukti alfa kartos vaikus nuo išmaniųjų ekranų.

Britų pediatrai prabilo apie tai, kad šiuolaikiniams vaikams sudėtingiau sekasi laikyti pieštuką ar rašiklį, mat dėl dažno telefonų ir planšečių naudojimo nepakankamai išvystyti jų pirštų raumenys, rašo „The Guardian“. D. Britanijos medikai sako, kad prieš dešimtmetį mokyklą lankyti pradėjusių vaikų smulkioji motorika buvo išvystyta kur kas geriau. Panašias tendencijas pastebi ir Lietuvos pedagogai.

„Dažnėja netaisyklingo rašymo priemonės laikymo tendencija, daugėja kairiarankių, bet tai priskirčiau laisvesniam ugdytojų požiūriui į patogų darbą. Tiems vaikams, kurie augo ir vystėsi „sava eiga", nebuvo papildomai ugdomi ir lavinami, dabar tikrai sunkiau sekasi laikyti pieštukus, tušinukus, sunkiau sekasi rašyti, piešti,“ – vaikų smulkiosios motorikos vystymosi tendencijas apžvelgia VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Technologijos keičia smulkiosios motorikos lavinimą

Kad lavinti vaiko smulkiąją motoriką reikia nuo mažų dienų, tėvams ne naujiena. Ankstyvame amžiuje smulkiosios motorikos vystymas susijęs su kalbos raida, o vaikui augant – su gebėjimu savarankiškai atlikti įvairius darbus, pvz., užsisegti sagutes, naudotis stalo įrankiais, ką nors paimti, atsukti, atidaryti ir pan. Tačiau klaidinga manyti, kad pirštų judesiai išlavėja savaime.

Vaiko raidos centro ergoterapeutė Skaidrė Gaidytė sako, kad vaikų, kurie visapusiškai lavinami nuo kūdikystės, smulkiosios motorikos įgūdžiai kur kas geresni nei tų, kurių lavinimui skirta mažiau dėmesio ir laiko. Specialistė taip pat pastebi ir išmaniųjų technologijų įtaką smulkiosios motorikos vystymuisi. Tiesa, ji pabrėžia, kad pirštų raumenų vystymąsi pristabdo ne ekranų lietimas, o tai, kad technologijos per dažnai vaikus atitraukia nuo smulkiajai motorikai lavinti svarbios veiklos.

„Vaikai, kurie įninka į technologijas, rečiau nori užsiimti kita veikla, ypač piešimu ar konstravimu, kurie svarbūs rankyčių bei pirštukų lavėjimui. Tai nereiškia, kad reikia atimti iš vaikų išmaniuosius įrenginius. Ne, tiesiog planšetes bei telefonus vaikams reikėtų duoti minimaliai bei tikslingai: yra daug naudingų lavinamųjų žaidimų, ugdančių vaiko suvokimą, spalvų pažinimą bei pirśtukų miklumą. Jau 2 metų vaikas bent 10 min. kartu su tėveliais gali pažaisti tikslingą žaidimą, derinant jį su kitomis naudingomis veiklomis," – pataria ergoterapeutė.

Mokytoja R. Filončikienė prideda, kad keičiasi vaikų įgūdžių lavinimas ir mokyklose. Pasak jos, spartus technologijų tobulėjimas verčia mokyti vaikus taip, kad jie prisitaikytų prie naujų sąlygų ir nesunkiai valdytų bei perprastų atsirandančius naujus įrankius.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės
Su pradinių klasių mokiniais dirbanti VGTU inžinerijos licėjaus pedagogė sako, kad dabartinius alfa kartos vaikus atitraukti nuo ekranų ir sudominti kita jų įgūdžių lavinimui svarbia veikla nėra taip paprasta.
© Asmeninis archyvas

„Suprantu, kad turiu išmokyti vaiką ne tik rašyti, lavindama jo motoriką, dailią rašyseną, bet ir dirbti (ne žaisti!) kompiuteriu. Todėl tikrai mažėja dailyraščio užduočių. Tačiau kaip mokytoja kategoriškai teigiu, kad smulkiąją motoriką lavinti reikia. Tik jau kiek kitaip – konstruojant, statant, veriant, lituojant, spalvojant, lipdant, net atliekant kryptingas užduotis planšetiniuose kompiuteriuose ar telefonuose," – besikeičiantį ugdymo procesą apžvelgia VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja.

Smulkiosios motorikos vystymas – ne tik kūdikių reikalas

Specialistai pabrėžia, kad lavinti smulkiąją motoriką – niekada ne vėlu. Todėl svarbu pirštukus tinkamai įdarbinti ne tik ankstyvoje vaikystėje, bet ir vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus.

„Matau, kad, jeigu smulkioji motorika nelavinama, priešmokyklinio amžiaus vaikai dažnai nemoka taisyklingai laikyti piešimo priemonės, sunku išmokti nupiešti formas, parašyti skaičius bei raides. Jiems sunkiau sekasi kirpti žirklėmis. Išlavėjusi smulkioji motorika daro įtaką vaikų savarankiškumo įgūdžiams: kuo daugiau veiklų vaikas gebės atlikti pats, tuo jis daugiau pasitikės savo jėgomis ir džiaugsis. Mokykloje vaikas jausis visavertis ir pasitikintis, jeigu gebės greitai išmokti parašyti naują raidę, jas sujungti į žodį ir pan.," – sako S. Gaidytė.

Su pradinių klasių mokiniais dirbanti VGTU inžinerijos licėjaus pedagogė sako, kad dabartinius alfa kartos vaikus atitraukti nuo ekranų ir sudominti kita jų įgūdžių lavinimui svarbia veikla nėra taip paprasta. Šios kartos vaikams reikia įtraukiančių, kūrybiškų ir apčiuopiamą rezultatą duodančių veiklų.

„Vien piešimu ar karpymu alfa kartos vaikų nesudominsi. Su mokiniais išbandėme konstravimą su „LaQ" detalėmis, kurios gerai įdarbina pirštukus ir lavina kūrybiškumą. Konstruodami vaikai ir žaidžia, ir lavina savo smulkiąją motoriką bei kitus gebėjimus", - patirtimi dalijasi VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja.

Specialistų patarimai smulkiajai motorikai lavinti

Ergoterapeutė Skaidrė Gaidytė sako, kad reikėtų skirti papildomo dėmesio šiuolaikinių vaikų smulkiosios motorikos vystymui, ir pataria, kokia pirštų judesiams naudinga veikla užimti vaikus:

Rūšiuokite įvairias sagutes ar pupeles. Tik būkite budrūs, kad mažas vaikas smulkaus daikto neįsidėtų į burną! Bus saugiau, jeigu sagutes suversite ant siūlo.

Vaikams taip pat patiks į buteliuką su vandeniu mėtyti mažus kamuoliukus, sagutes ar akmenukus.

Taip pat naudinga žaisti plastelinu, tikslingai spaudžiant rutuliukus į paveikslėlį, pvz., boružėlės taškelius.

Tinkama veikla yra vėrimas ant virvutės, piešimas įvairiomis priemonėmis bei pirštukais, konstravimas, karpymas, klijavimas, spalvinimas ir įvairių kreivių braižymas apvedant arba jungiant taškus.

Kiek vyresnius vaikus ilgam įtrauks konstravimas. Tam tinka, pvz., pirštukų jėgos reikalaujantys japoniški konstruktoriai. Jų nedidelių detalių jungimas, reikalaujantis stipresnio spustelėjimo, lavina pirštų judesius ir raumenis.

Taip pat ūgtelėjusiems vaikams galima parinkti pirštų miklumą lavinančių žaidimų telefone ar planšetėje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.