Tėvai barasi prie vaikų: ko šie iš viso to pasimoko?

Kiekvienoje šeimoje pasitaiko konfliktų ir nesutarimų, todėl dažnai tėvam kyla klausimas ką daryti? Ar konfliktuoti matant vaikui, ar stengtis, kad vaikas matytų tik darnią šeimos pusę, o gal įtraukti vaiką į tarpusavio konfliktus, parodant jo svarbą šeimoje?
Tėvai barasi prie vaikų: ko šie iš viso to pasimoko?
© Shutterstock nuotr.

Į tokius klausimus atsakymą rasti nelengva, tačiau iš patirties norisi pasakyti, jog patys konfliktai nežaloja vaiko. Reikšmės turi kaip suaugusieji elgiasi konflikto metu, ar sprendžia konfliktus ir kaip pavyksta išspręsti nesutarimus. Pasvarstykime, kodėl ir kokią žalą tėvų konfliktai gali padaryti vaikams.

Kodėl tėvų konfliktai gali padaryti žalos vaikui?

Šeimos nariai yra arčiausiai vaiko esantys žmonės, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi, charakterio savybėms bei socialiniams įgūdžiams. Šeima yra pirmas socialinis kontekstas vaiko gyvenime, kuriame vaikas mokosi įvairių įgūdžių, elgesio normų ar bendravimo taisyklių. Vaikai mokosi socialinio elgesio ne tik tiesioginio bendravimo metu, bet ir stebėdami tėvų tarpusavio bendravimą bei elgesį.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Tai, ko nežinojome apie vaikų baimę ir nerimą
Kaip atsisveikinti su sauskelnėmis be streso?

Jei vaikai auga chaotiškoje, konfliktiškoje šeimos aplinkoje išsiugdo didelį galimos grėsmės jautrumą. Šie vaikai dažniau linkę neutralias situacijas vertinti kaip grėsmingas. Tokiu būdu šeimos aplinkos neigiamas vertinimas perkeliamas į kitas vaiko gyvenimo sritis. Toks perkėlimas lemia neteisingą santykių supratimą, pavyzdžiui: vaikas kito asmens nesišypsojimą vertina kaip pyktį ant jo ir gali pats supykti, ar net užpulti kitą dėl aplinkiniams nesuprantamų priežasčių. Dėl šių reakcijų vaikai mokykloje ir kitoje aplinkoje dažnai patiria sunkumų.

Konfliktai yra kasdieninio gyvenimo dalis, tad jų išvengti neįmanoma, juos patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taigi, kai tėvai patys neturi konfliktų sprendimo įgūdžių ir nederamai elgiasi jų metu, vaikai perima tėvų elgesį ir savo konfliktus sprendžia išmoktasi būdais. Šitoks vaikų elgesys tam tikra prasme atsisuka prieš pačius tėvus. Vaikai ne tik su savo tėvais konfliktuoja netinkamais būdais, bet ir su mokytojais ar bendraamžiais, dėl ko tėvai sulaukia priekaištų dėl netinkamo vaikų elgesio.

Kokią žalą vaikams daro tėvų konfliktai?

Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko santykius su bendraamžiais, daro žalą vaikų savivertei bei siejasi su vaikų vidinėmis ar elgesio problemomis, socialiniu nerimu, vienišumu bei prisitaikymo sunkumais. Mokslininkai teigia, jog vaikų socialiniam, psichologiniam prisitaikymui svarbūs ne tik tėvų tarpusavio konfliktai, bet ir vaiko suvokimas apie tėvų konfliktus, konfliktų išsprendimas bei konfliktų pobūdis: itin dažni konfliktai, emocijų nevaldymas (intensyvumas) bei agresija (keliama grėsmė) konfliktų metu.

Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, jog paaugliai, kurie tėvų konfliktus įvardina kaip dažnesnius ar intensyvesnius pasižymi prastesniu gebėjimu bendrauti, nepasitiki savimi ir jiems sunku paprašyti pagalbos. Pastebima, jog agresija konfliktų metu (grėsmė vaikams ar tėvams) gali labiausiai pakenkti vaikų prisitaikymui prie bendraamžių bei jų pasitikėjimui savimi.

Kartais tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktus, norėdami gauti paramos, palaikymo ar siekdami ugdyti vaiko gebėjimą spręsti konfliktus. Toks vaiko įtraukimas yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Vaikai, įtraukti į tėvų konfliktus, yra verčiami rinktis kurio pusę palaikyti konflikto metu, būti konfliktuojančių pusių bendravimo tarpininku ar stengtis numalšinti tėvų konfliktus. Tokiu atveju vaikai patiria daug streso, jiems suteikiama per didelė atsakomybė, kuriai jie dar nepasirengę. Taip pat vaikai būna netiesiogiai įtraukiami į konfliktą, kuomet tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ar auklėjimo klausimų. Tokiose šeimose užaugę vaikai yra nerimastingi, pasižymi liūdna nuotaika ir yra linkę kaltinti save dėl tėvų pykčių.

Ar konfliktai gali būti naudingi?

Kaip matome, netinkamas tėvų elgesys konfliktų metu dažniausiai gali stipriai pakenkti vaikui, tačiau ar tai reiškia, jog reikėtų tėvams nesutarimus spręsti už uždarų durų? Manome, kad ne.

Jei tėvai savo nesutarimus stengiasi nuslėpti, tai vaikai mato iškreiptą tikrovę ir tuomet arba visai vengia spręsti konfliktus, arba sprendžia taip kaip išmoksta iš bendraamžių ar kitų pavydžių, kurie ne visuomet yra tinkami. Tėvai, kurie turi tinkamus konfliktų sprendimo įgūdžius (pvz. į konfliktus žiūri ne kaip į kovą vienas su kitu; nesiekia bet kokia kaina laimėti; sugeba valdyti jausmus ir elgtis pagarbiai vienas su kitu) šiuos įgūdžius perduoda savo vaikams.

Apibendrinant, norisi pasakyti, kad jūs, tėvai, esate vieni iš svarbiausių autoritetų ir elgesio pavyzdžių savo vaikams, net jei jums sunku valdyti savo emocijas ar elgesį konfliktų metu, dar ne viskas prarasta. Gebėjimas tinkamai spręsti konfliktus yra įgūdis, kurio galite išmokti. Sėkmės jums įveikiant kylančius nesutarimus!

Straipsnį parengė psichologė Eglė Kuprytė

Šeimos santykių institutas, www.ssinstitut.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (1)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Vos pajutę, kad puola liga, imkitės šių trijų veiksmų (3)

Vaikai, ypač lankantys vaikų darželius, peršalimo ligomis serga dažniau, negu norėtume mes, tėvai. Ko reikėtų griebtis pirmiausia, pamačius pirmuosius vaiko negalavimo požymius?

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus (2)

Rugsėjis jau praėjo. Atrodo viskas jau nusistovėjo, vaikai ir tėvai įsivažiuoja į pastovų gyvenimo ritmą, kurį buvo pamiršę atostogaudami ir susiduria su nauju iššūkiu. Būreliais. Kaip rasti tą tinkamą sprendimą kiek, kokių ir ar iš vis jų reikia?

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.

Pradinukų mokytoja: šiai kartai nebetinka griežtas mokymo tonas (5)

Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai.