Tėvai barasi prie vaikų: ko šie iš viso to pasimoko?

Kiekvienoje šeimoje pasitaiko konfliktų ir nesutarimų, todėl dažnai tėvam kyla klausimas ką daryti? Ar konfliktuoti matant vaikui, ar stengtis, kad vaikas matytų tik darnią šeimos pusę, o gal įtraukti vaiką į tarpusavio konfliktus, parodant jo svarbą šeimoje?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Į tokius klausimus atsakymą rasti nelengva, tačiau iš patirties norisi pasakyti, jog patys konfliktai nežaloja vaiko. Reikšmės turi kaip suaugusieji elgiasi konflikto metu, ar sprendžia konfliktus ir kaip pavyksta išspręsti nesutarimus. Pasvarstykime, kodėl ir kokią žalą tėvų konfliktai gali padaryti vaikams.

Kodėl tėvų konfliktai gali padaryti žalos vaikui?

Šeimos nariai yra arčiausiai vaiko esantys žmonės, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi, charakterio savybėms bei socialiniams įgūdžiams. Šeima yra pirmas socialinis kontekstas vaiko gyvenime, kuriame vaikas mokosi įvairių įgūdžių, elgesio normų ar bendravimo taisyklių. Vaikai mokosi socialinio elgesio ne tik tiesioginio bendravimo metu, bet ir stebėdami tėvų tarpusavio bendravimą bei elgesį.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Tai, ko nežinojome apie vaikų baimę ir nerimą
Kaip atsisveikinti su sauskelnėmis be streso?

Jei vaikai auga chaotiškoje, konfliktiškoje šeimos aplinkoje išsiugdo didelį galimos grėsmės jautrumą. Šie vaikai dažniau linkę neutralias situacijas vertinti kaip grėsmingas. Tokiu būdu šeimos aplinkos neigiamas vertinimas perkeliamas į kitas vaiko gyvenimo sritis. Toks perkėlimas lemia neteisingą santykių supratimą, pavyzdžiui: vaikas kito asmens nesišypsojimą vertina kaip pyktį ant jo ir gali pats supykti, ar net užpulti kitą dėl aplinkiniams nesuprantamų priežasčių. Dėl šių reakcijų vaikai mokykloje ir kitoje aplinkoje dažnai patiria sunkumų.

Konfliktai yra kasdieninio gyvenimo dalis, tad jų išvengti neįmanoma, juos patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taigi, kai tėvai patys neturi konfliktų sprendimo įgūdžių ir nederamai elgiasi jų metu, vaikai perima tėvų elgesį ir savo konfliktus sprendžia išmoktasi būdais. Šitoks vaikų elgesys tam tikra prasme atsisuka prieš pačius tėvus. Vaikai ne tik su savo tėvais konfliktuoja netinkamais būdais, bet ir su mokytojais ar bendraamžiais, dėl ko tėvai sulaukia priekaištų dėl netinkamo vaikų elgesio.

Kokią žalą vaikams daro tėvų konfliktai?

Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko santykius su bendraamžiais, daro žalą vaikų savivertei bei siejasi su vaikų vidinėmis ar elgesio problemomis, socialiniu nerimu, vienišumu bei prisitaikymo sunkumais. Mokslininkai teigia, jog vaikų socialiniam, psichologiniam prisitaikymui svarbūs ne tik tėvų tarpusavio konfliktai, bet ir vaiko suvokimas apie tėvų konfliktus, konfliktų išsprendimas bei konfliktų pobūdis: itin dažni konfliktai, emocijų nevaldymas (intensyvumas) bei agresija (keliama grėsmė) konfliktų metu.

Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, jog paaugliai, kurie tėvų konfliktus įvardina kaip dažnesnius ar intensyvesnius pasižymi prastesniu gebėjimu bendrauti, nepasitiki savimi ir jiems sunku paprašyti pagalbos. Pastebima, jog agresija konfliktų metu (grėsmė vaikams ar tėvams) gali labiausiai pakenkti vaikų prisitaikymui prie bendraamžių bei jų pasitikėjimui savimi.

Kartais tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktus, norėdami gauti paramos, palaikymo ar siekdami ugdyti vaiko gebėjimą spręsti konfliktus. Toks vaiko įtraukimas yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Vaikai, įtraukti į tėvų konfliktus, yra verčiami rinktis kurio pusę palaikyti konflikto metu, būti konfliktuojančių pusių bendravimo tarpininku ar stengtis numalšinti tėvų konfliktus. Tokiu atveju vaikai patiria daug streso, jiems suteikiama per didelė atsakomybė, kuriai jie dar nepasirengę. Taip pat vaikai būna netiesiogiai įtraukiami į konfliktą, kuomet tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ar auklėjimo klausimų. Tokiose šeimose užaugę vaikai yra nerimastingi, pasižymi liūdna nuotaika ir yra linkę kaltinti save dėl tėvų pykčių.

Ar konfliktai gali būti naudingi?

Kaip matome, netinkamas tėvų elgesys konfliktų metu dažniausiai gali stipriai pakenkti vaikui, tačiau ar tai reiškia, jog reikėtų tėvams nesutarimus spręsti už uždarų durų? Manome, kad ne.

Jei tėvai savo nesutarimus stengiasi nuslėpti, tai vaikai mato iškreiptą tikrovę ir tuomet arba visai vengia spręsti konfliktus, arba sprendžia taip kaip išmoksta iš bendraamžių ar kitų pavydžių, kurie ne visuomet yra tinkami. Tėvai, kurie turi tinkamus konfliktų sprendimo įgūdžius (pvz. į konfliktus žiūri ne kaip į kovą vienas su kitu; nesiekia bet kokia kaina laimėti; sugeba valdyti jausmus ir elgtis pagarbiai vienas su kitu) šiuos įgūdžius perduoda savo vaikams.

Apibendrinant, norisi pasakyti, kad jūs, tėvai, esate vieni iš svarbiausių autoritetų ir elgesio pavyzdžių savo vaikams, net jei jums sunku valdyti savo emocijas ar elgesį konfliktų metu, dar ne viskas prarasta. Gebėjimas tinkamai spręsti konfliktus yra įgūdis, kurio galite išmokti. Sėkmės jums įveikiant kylančius nesutarimus!

Straipsnį parengė psichologė Eglė Kuprytė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (28)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi (33)

Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą

Šešerių metų vaikai paprastai keliauja į priešmokyklinę grupę, tačiau kai kurie tėvai nusprendžia, kad jiems jau laikas ir į mokyklą.

Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai (3)

Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?

Ar žinome, ką iš tikrųjų valgo mokyklose mūsų vaikai?

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.

Vaikui sunku susikaupti: priežastis gali būti netikėta

Priešmokyklinėje grupėje, o dar labiau pradinėse klasėse keičiasi vaikų dienotvarkė: vaikui tenka mokytis pasėdėti ramiai vienoje vietoje, klausyti, ką sako mokytoja ir atlikti tam tikras užduotis.