Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų

 (1)
Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.
© ELTA/Martynas Ambrazas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Kaip pabrėžia peticijos autoriai, valdžia aktyviai siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką. Kaip skelbė ELTA, priešmokyklinį ugdymą vaikams siūloma pradėti nuo penkerių, o pirmą klasę pradėti lankyti nuo šešerių metų.

Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo. Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą", - teigiama peticijoje.

Lietuvos Vyriausybei ir Seimui adresuotame rašte, kurį pasirašo pritariantieji, reikalaujama atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų, palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų.

Vietoje mokyklos ankstinimo Vaiko psichologijos centras siūlo gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais: pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse ar klasėse būtų po 8-12 vaikų vienam pedagogui.

Taip pat siūloma siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą.

Peticijos autoriams ir pasirašantiesiems po ja svarbu, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitų rašymui ir įvairių formų pildymui. Rengti pedagogus taip, kad nereikėtų nuolat tikrinti, kad galima būtų visiškai pasitikėti pedagogų darbu.

Be vaikų akademinio ugdymo, svarbu sudaryti jiems sąlygas pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų.

Pasak Vaiko psichologijos centro, vaikų raidos psichologijos tyrimai rodo, kad vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo, ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas - bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų.

Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas neįgalina vaikų suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, nepadeda vaikams išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų.

Per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą.

„Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, t.y., jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų - tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką - stiprinti profesinį ugdymą", - apibendrinama siūlymuose.

Kaip pabrėžiama peticijoje, sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas.

„Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu", - teigiama Vaiko psichologijos centro peticijoje, kurią rasite čia.

„Ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui sekmadienį buvo tarę 2168 asmenys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikas ir vasaros atostogos: 5 dalykai, kurių nevalia pamiršti

Klausimas „Ką veikti?“ vasaros atostogų metu iš mokyklinio amžiaus vaikų išgirstamas dažnai.

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.