Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų

 (1)
Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.
© ELTA/Martynas Ambrazas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Kaip pabrėžia peticijos autoriai, valdžia aktyviai siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką. Kaip skelbė ELTA, priešmokyklinį ugdymą vaikams siūloma pradėti nuo penkerių, o pirmą klasę pradėti lankyti nuo šešerių metų.

Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo. Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą", - teigiama peticijoje.

Lietuvos Vyriausybei ir Seimui adresuotame rašte, kurį pasirašo pritariantieji, reikalaujama atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų, palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų.

Vietoje mokyklos ankstinimo Vaiko psichologijos centras siūlo gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais: pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse ar klasėse būtų po 8-12 vaikų vienam pedagogui.

Taip pat siūloma siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą.

Peticijos autoriams ir pasirašantiesiems po ja svarbu, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitų rašymui ir įvairių formų pildymui. Rengti pedagogus taip, kad nereikėtų nuolat tikrinti, kad galima būtų visiškai pasitikėti pedagogų darbu.

Be vaikų akademinio ugdymo, svarbu sudaryti jiems sąlygas pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų.

Pasak Vaiko psichologijos centro, vaikų raidos psichologijos tyrimai rodo, kad vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo, ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas - bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų.

Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas neįgalina vaikų suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, nepadeda vaikams išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų.

Per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą.

„Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, t.y., jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų - tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką - stiprinti profesinį ugdymą", - apibendrinama siūlymuose.

Kaip pabrėžiama peticijoje, sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas.

„Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu", - teigiama Vaiko psichologijos centro peticijoje, kurią rasite čia.

„Ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui sekmadienį buvo tarę 2168 asmenys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.